Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovai S. L. ir D. Š., institucija, teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas). Sprendžiant dėl tėvo santykio su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

Nustatytina, kad atsakovas S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra atsakovo S. L. ,duktė (LR CK 3.150 str.). Be to panaikintinas 2002 m. rugpjūčio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.198 bei jo pagrindu išduoto N. L., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvą S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašas (CK 3.149 str.1d.)

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

2019 m. birželio 3 d. teismas nutarė skirti teismo medicininę ekspertizę pavedant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (Serologijos ir DNR laboratorijos) ekspertams atsakyti į klausimą: ar D. Š. yra biologinis nepilnamečio vaiko N. L. tėvas?

Iki teismo posėdžio pradžios iš atsakovo nebuvo gauta jokių įrodymų, kad į ekspertizės įstaigą jis nenuvyko dėl svarbių, pateisinamų priežasčių. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas D. Š. nurodė, kad jis nenuvyko atlikti ekspertizės, nes turi tokią teisę, bet į ją vykti neprivalo.

Atsakovas D. Š. be pateisinamų priežasčių atsisakė ekspertizės, į ją nenuvyko, teismas tai vertina kaip tėvystės įrodymą kartu su kitais įrodymais, t.y. ieškovės J. L. paaiškinimu, kad dukra N. žinojo, jog jos tikrasis tėvas yra D. Š.. Dukra N. su tikruoju tėvu bendrauja nuo tada, kai pradėjo eiti į pirmą klasę. D. Š. atvykdavo į dukros N. gyvenamąją vietą , ją pasiimdavo ir nuveždavo pas močiutę, kuri prašydavo atvežti anūkę į svečius. Pas atsakovą D. Š. ir močiutę dukra N. buvo nuvykusi apie penkis kartus, o paskutinį kartą dukra buvo nuvykusi 2017 metais .Atsakovas buvo padovanojęs dukrai per Kalėdas ar Naujus metus telefoną, tris kartus nupirkęs daiktų mokslo metams. Su tėvu D. Š. dukra bendraudavo ir telefonu žinutėmis, taip pat ir su jo dukra D. .Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio su jos dukra atsakovas D. Š., močiutė ir atsakovo dukra nebebendrauja, ją užblokavo socialiniuose tinkluose.

Ieškovės pateiktus L. J. ir L. K. notarui raštu duotus parodymus teismas vertina CPK 192 straipsnio 8 dalies prasme kaip nepakenksiančius bylos aplinkybių atskleidimui, nes ieškovės prašomos apklausti liudytoja L. J. nurodė, jog ji negali atvykti į teismo posėdį, nes turi išvykti, o liudytoja L. K. į posėdį atvykti negali, nes slaugo neįgalią dukrą. Jos abi gyvena Joniškio rajone. Prieš duodamos parodymus jos pasirašė CPK 192 straipsnio 4 dalyje nurodytą priesaikos tekstą ir buvo pasirašytinai įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai minėtų liudytojų parodymai buvo duoti notaro akivaizdoje ir notaro patvirtinti. Teismas nemano, kad reikėjo detaliau nustatyti bylos aplinkybes, nes liudytojos pakankamai aiškiai paaiškino ieškovės pažinties, dukters N. gimimo, tolimesnio bendravimo su tėvu dėl ko būtų reikėję minėtas liudytojas iškviesti į papildomą apklausą.

L. K. 2020 m. sausio 20 d. rašytiniuose liudytojos parodymuose nurodė, kad J. L. yra jos dukra, kuri dar 2001 m. (tiksliai mėnesio negalėjo nurodyti) susipažino su D. Š.. D. Š. buvo atvykęs į jos namus (duomenys neskelbtini) o po kiek laiko jos dukra J. išvyko gyventi pas D. Š. į Šakynos miestelį. Jie gyveno kartu, kol vieną dieną J. pranešė, kad laukiasi. Tuomet sugrįžo gyventi pas ją, nes buvo su D. Š. susipykusi.(duomenys neskelbtini) J. gimė dukra N.. Po kiek laiko J. nuvyko pas D. Š. parodyti dukters, jie susitaikė ir pasiliko gyventi pas jį. Tai truko neilgai, 2002 m. pabaigoje, praėjus vos keliems mėnesiams, dukra grįžo pas ją. Dukra nenurodė priežasčių kas atsitiko, o ji į vaikų gyvenimą nesikišo. Praėjus kiek laiko, D. Š. buvo atvykęs pas jos dukrą J. aplankyti mergaitės N.. Dar vėliau, tačiau ji nežino kiek laiko praėjus ,D. Š. vėl buvo atvykęs ir gyveno su J. ir N. kokias dvi savaites. Po to vėl kažkas tarp jų atsitiko, jie nebesutarė, susipyko ir D. Š. išvažiavo į Šakynos miestelį gyventi vienas. Daugiau nei J., nei dukrytės N. nesikvietė pas save gyventi, jų keliai išsiskyrė. Nurodė, jog iki susipažindama su D. Š. jos dukra J. jokių kitų draugų (vyrų) neturėjo. J. susituokus su S. L., jis suteikė N. savo pavardę, nors nebuvo tikrasis tėvas. N. tėvas yra D. Š..

Liudytoja L. J. savo raštu pateiktuose parodymuose nurodė, jog J. L. yra jos sesuo. Žino, kad jos sesuo gyveno kartu Su D. Š. ir nuo jo susilaukė dukros N., gim. (duomenys neskelbtini) Su D. Š. jo sesuo susipažino (duomenys neskelbtini) kai jis atvyko įjos mamos L. K. namus pas mane į svečius. Ji pažinojo D. Š., nes buvo draugės su jo seserimi L. Š.. Su jo seserimi L. Š. ji kartu mokėsi Gruzdžių žemės ūkio mokykloje, o savaitgalius leisdavo kartu pas ją Šakynos miestelyje, kur gyveno ir jos brolis D. Š.. Kai jos sesuo J. pradėjo draugauti su D. Š., jie apsigyveno kartu Šakynos miestelyje. Praėjus kiek laiko sesuo pasijuto besilaukianti, bet atsirado pykčiai, nesutarimai tarp jos ir D. Š.. Sesuo J. besilaukdama vaikelio grįžo pas mamą į Minčaičių kaimą. D. Š. atvykdavo taikytis ir jie vėl išvykdavo gyventi pas jį į Šakyną. Ji ten ir nuvažiuodavo į svečius aplankyti jų, matydavo, kad D. rūpindavosi dukryte N., mylėjo ją, buvo rūpestingas, geras tėtis, bet jie kartu ilgai nepagyveno, susipyko ir išsiskyrė ir sesuo grįžo gyventi į Minčaičių kaimą pas mamą. D. Š. ir toliau rūpinosi dukra, ją lankydavo, kartais pasiimdavo pas save į namus. Kai sesuo susirado kitą draugą ir sukūrė šeimą, D. vis tiek lankė N. ir rūpinosi ja. Kartais ir ji nuveždavo sesers dukrą N. į Šakyną pas D. Š. ir jo mamą vasaros atostogoms. Ji paliudijo, kad visada D. Š. palaikė ryšius su dukra N. ir ja rūpindavosi, nors jis jau buvo sukūręs naują šeimą.

Byloje taip pat yra pateikti įrodymai -išrašas apie nepilnametės N. L. susirašinėjimą su D. Š., kuriame N. L. prašo perduoti tėtei linkėjimus, skundžiasi, jog tėtis nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, dėl ko D. Š. buvo nustebusi.

Atsakovas nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl jis atsisakė vykti į ekspertizę, jei teigė, kad su ieškove negyveno, su dukra nebendravo, ją teismo posėdyje mato pirmą kartą, jos neveždavo į svečius, nežino, ar N. yra bendravusi su jo dukromis. Tiek ieškovės, kitų liudytojų, tiek ir pačios nepilnametės parodymai yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, be to įvertintina ir tai, jog nepilnametė apklausta iš karto nurodė, jog posėdyje dalyvavęs asmuo yra D. Š., kurį laikė savo tėvu, jis atvykdavo jos pasiimti, su tėčiu ir jo dukra bendravo žinutėmis, tiksliai nurodė jo dukrų , žmonos vardus, kai byloje nepilnametės apklausos metu net nebuvo pateikti atsakovo vaikų gimimo liudijimai, santuokos sudarymo įrašas, o mergaitė negirdėjo teismo posėdyje dalyvavusio atsakovo D. Š. apklausos. Mergaitė džiaugėsi ir tėčio dovana-telefonu. Mergaitės neatsiminimas tikslaus močiutės vardo, su kuria taip pat bendraudavo nuvykusi aplankyti savo tėčio, nevertintinas kaip neteisingų parodymų davimu, nes nepilnametei reikėjo atvykti į teismo posėdį, duoti parodymus, ji labai pergyveno, kad tėtis jos nepripažįsta, su ja nebebendrauja, akivaizdžiai matėsi, kad mergaitei tai buvo labai skaudu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad su N. L. jis yra bendravęs, laikė ją savo dukra, vežęs į svečius, mergaitė yra bendravusi su jo artimaisiais, todėl visi aptarti įrodymai paneigia, jo teiginius, kad jis nepilnametę pamatė tik atvykęs į teismo posėdį.

Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) yra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) dukra ( CK 3.148 str.). Nustačius tėvystę N. L. suteiktina pavardė “Š.” (CK 3.167str.2d.), nes tai atitinka nepilnametės teisėtus interesus, jokio ryšio su buvusiu mamos sutuoktiniu ji nepalaiko, be to jis nėra jos biologinis tėvas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

Ieškovė nurodė, kokie yra vaiko poreikiai mėnesiui , t.y. 360 Eur. Poreikiai maistui sudaro apie 200 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.)-apie 40 Eur, higienos reikmenims-apie 20 Eur, būstui (komunalinėms paslaugoms), internetui, telefono paslaugoms-apie 30 Eur, sveikatai (medikamentams, vitaminams) apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms-apie 30 Eur, laisvalaikiui apie 20 Eur kas mėnesį .

Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovė be nepilnametės N. dar turi keturis nepilnamečius vaikus, t.y. S. L., gim.(duomenys neskelbtini)I. V., gim.(duomenys neskelbtini)G. V., gim.(duomenys neskelbtini) ir D. V., gim.(duomenys neskelbtini) Ji gyvena su draugu ir pastarųjų trijų vaikų tėvu A. V.. Ieškovė teigė, kad ji gauna socialinę pašalpą, maždaug 300 Eur dydžio ir buvęs sutuoktinis S. L. mokėdavo tiek N., tiek sūnui S. L. po 33 Eur periodines išmokas per mėnesį. Pagal Sodros duomenų bazę šiuo metu ieškovė nedirba.

Atsakovas D. Š. yra vedęs, turi dvi nepilnametes dukras, t.y. D. Š., gim.(duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim.(duomenys neskelbtini) Jis dirba UAB Baltic Champs , jo uždarbis per 2019 metus vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 790,35 Eur. Pagal Registrų duomenis atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo dukrai priteisimo pritarė iš dalies. Mano, jog atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, kitus išlaikytinius turėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, tačiau po 150 Eur per mėnesį.

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ji nedirba, jos vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra pakankamai objektyvūs. Įvertintina ir tai, kad ieškovei tenkinant būtiniausius vaiko poreikius ,tenka didžioji dalis rūpesčių, didesnės išlaidos ,kurios reikalingos šeimos būsto išlaikymui, mokesčiams už teikiamas komunalines paslaugas (vandenį, elektrą, šildymą, renovaciją ir pan.) , ji taip pat turi prisidėti prie dar keturių nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų priežiūros. Tačiau įvertintina ir tai, jog prie dar trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti ir jų vaikų tėvas A. V., o iš atsakovo S. L. priteistas išlaikymas sūnui S. L. (33 Eur) atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, vaiko poreikius yra per mažas ir vaiko motina turi imtis priemonių , kreiptis į tesimą dėl priteisto išlaikymo sūnui padidinimo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, o neįvertinę savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, turi prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas ir kokių papildomų veiksmų ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti.

Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, teismo nuomone, prašomas priteisti išlaikymo dydis iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį iš dalies mažintinas atsižvelgiant į tai, jog ir atsakovo D. Š. materialinė padėtis iš esmės nėra gera, jis neturi turto , turi išlaikytinių. Priteisiant iš atsakovo išlaikymą dukrai N. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, nepilnametės, atsakovo teisės ir jos teisėti interesai nebus pažeisti , be to, tai atitiks proporcingumo principą, įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį , jų galimybes tenkinti nepilnametės N. poreikius, taip pat tai, kad be dukros N. atsakovas turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus ,todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 13 d. (bylos iškėlimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją . Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.2 d.1p.).

Priteisto išlaikymo N. L. tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieškovei J. L. ( CK 3.190 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. Nr.2.4.(NTP-2)-19-T-402-3751 ieškovė J. L. buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Atsakovas S. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. Nr.2.5 (NTP-2)-19-T-803-5126 buvo atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal 2020-01-24 pažymą Nr. (12.36) PT-566 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovei sudarė 724,25 Eur ,iš jų 330 Eur už DNR ekspertizės atlikimą). Kadangi atsakovui S. L. yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo 100 procentų dalies žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas D. Š. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovu skaičių, t.y. 75 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinį reikalavimą,40,50 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 197 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str.1d.6 p.,7d.,85 str.1d.3p.,96 str.,99 str.). Iš atsakovo D. Š. valstybės naudai taip pat proporcingai priteistina 14,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d.3 p. ).

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo išsiuntimo

Įsiteisėjęs teismo sprendimas , kuriuo nuginčyta ir nustatyta tėvystė ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis privalo būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ji Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą (CPK 392,399 straipsniai, CK 3.152 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269, 399 str. teismas

nusprendžia:

ieškovės J. L. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra atsakovo S. L. ,duktė . Panaikinti 2002 m. rugpjūčio 5 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr.198 bei jo pagrindu išduoto N. L., gim.(duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo duomenų apie tėvą S. L., gim.(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašą .

Nustatyti, kad atsakovas D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) yra N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) dukra . Nustačius tėvystę N. L. suteikti pavardę „Š.“.

Priteisti iš atsakovo D. Š.,gim.(duomenys neskelbtini) a.k(duomenys neskelbtini) jo dukrai N. L., gim.(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei J. L., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. Š.,a.k(duomenys neskelbtini) 197,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 129,75 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 75 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą pasirinktinai esančią įvairiuose bankuose ( dėl 197,00 Eur sumokėjimo įmokos kodas -5630, dėl 129,75 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.