Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. 2S-2443-866/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
2S-2443-866/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19001-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo
Nordea Ban AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, S. R., R. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2443-866/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19001-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties dėl atsisakymo iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje Nordea Ban AB Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, S. R., R. U. ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad 2008 m. vasario 19 d. pareiškėja su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi pasirašė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė jai 91 344,00 Eur vartojimo kreditą su 6 proc. Euribor palūkanomis iki 2023 m. vasario 15 d. Paskolinta suma buvo reikalinga grąžinti AB Šiaulių bankas 90.000,00 Lt paskolą o taip pat užbaigti pareiškėjai priklausiusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Dalis lėšų tai pat buvo panaudota vykdyti verslą atsakovei priklausančioje bendrovėje UAB „Darlegija“. Kreditui grąžinti buvo įkeistas pareiškėjos nurodytas butas adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienintelė jos ir jos sūnaus su šeima gyvenamoji vieta. Paskolos grąžinimas ekonominės krizės laikotarpiu buvo sudėtingas, vieninteliu pareiškėjos pajamų šaltiniu buvo jai priklausanti nekilnojamojo turto agentūra. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į banką dėl kredito grąžinimo sąlygų pakeitimo, tuo pagrindu su banku pasirašyti papildomi susitarimai, buvo pateikta UAB „Darlegija“ laidavimo sutartis. Pareiškėja ieškojo naujų veiklos krypčių, t. y. atidarė buhalterinės apskaitos biurą ir sveikatingumo saloną. Šiai veiklai reikėjo papildomų investicijų, todėl pareiškėja sudarė paskolos sutartis su fiziniais asmenimis bei vartojimo kredito sutartis su bankais. Siekdama vykdyti veiklą, pareiškėja ieškojo nebrangaus turto, parduodamo varžytynėse ir konkursuose, turėdama tikslą juos suremontuoti ir parduoti už didesnę kainą. Taip atsirado daugiau kreditorių – fizinių asmenų. 2012 metais pareiškėjai priklausanti bendrovė UAB „Darlegija“ nustojo vykdyti veiklą. 2015 m. balandžio 28 d. iš varžytynių už 27.514,00 Eur parduotas pareiškėjos nekilnojamasis turtas, padengta dalis skolos bankui. Pareiškimo padavimo metu skolos dalis sudarė 95 460,29 Eur. Prie pareiškėjos nemokumo prisidėjo ir jos motinos S. B. liga. Pareiškėjos motina gyvena Ukrainoje. Motinos lankymas reikalavo papildomų išlaidų, be to, buvimo Ukrainoje metu pareiškėja neturėjo galimybės vykdyti veiklos. Pareiškėja nurodo, kad jos pačios sveikata yra suprastėjusi. Pažymi, kad visos jos sąskaitos yra areštuotos vykdant priverstinį skolų išieškojimą. Nurodo, kad dėl šios priežasties, t. y. blogos kredito istorijos, jai nepavyksta rasti geriau apmokamo darbo. Pareiškėjos įsipareigojimų kreditoriams suma siekia 286 921,14 Eur.

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank, AB pateiktame atsiliepime prašo spręsti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismo nuožiūra. Pažymi, kad asmuo, prašantis patvirtinti didesnę išlaidų sąmatą nei jo gaunamos pajamos, galimai neatskleidžia savo tikrosios finansinės padėties.

Suinteresuoto asmens UAB „Lateko lizingas“ nuomone, teikdama prašymą iškelti jai bankroto bylą, pareiškėja sąmoningai stengiasi išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, nors ir nepilna apimtimi, tačiau gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo B. P. nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad pareiškėja, žinodama, kad negrąžins B. P. 30.000 Lt skolos, išdavė jam vekselį, kurio neketino apmokėti. Vėliau paaiškėjo, kad prieš išrašant vekselį J. B. jau buvo skolinga dideles pinigų sumas kitiems asmenims. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėja veikė sukčiaudama, pasiskolino iš jo pinigus apgaulės būdu, tokiais veiksmais padarydama nusikalstamą veiką.

Suinteresuotas asmuo S. O. su pareiškimu dėl bankroto bylos J. B. iškėlimo nesutinka. Nurodė, kad pagal J. B. prašymą S. O. pasiskolino pinigus iš savo pažįstamos T. V. ir paskolino juos J. B..

Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, prašė netenkinti J. B. pareiškimo. Nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio (kai Lindorff Oy įgijo reikalavimo teisę pareiškėjos atžvilgiu iš pradinio kreditoriaus AB „Citadelė bankas“) iki 2017 m. vasario mėnesio pareiškėja, nei priverstinį išieškojimą vykdančiam antstoliui, nei tiesiogiai kreditoriui, neatliko jokių įmokų susidariusiam įsiskolinimui padengti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime prašo sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo UAB „Realm Juridical“ prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, patikslinti suinteresuoto asmens UAB „Realm Juridical“ skolos dydį – 11 007,47 Eur.

Suinteresuotas asmuo J. T. prašė atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad J. B. elgėsi nesąžiningai ir net nusikalstamai. 2009 m. rugpjūčio 1 d. J. T. paskolino J. B. 62.000 Lt pagal paprastąjį vekselį Nr. 1-2. J. B. įsipareigojo apmokėti vekselį 2009 m. rugsėjo 19 d., reikalavimui užtikrinti buvo įkeistas J. B. priklausantis nekilnojamasis turtas. Pasitikėdama J. B., esą jai reikia lėšų veiklai vykdyti, J. T. 2009 m. rugpjūčio 19 d. paskolino J. B. 6.000 Lt, 2009 m. spalio 15 d. –12.000 Lt, 2009 m. spalio 20 d. – dar 32.000 Lt. Kiekvienu atveju buvo išduodamas paprastasis vekselis. J. B. niekada neketino grąžinti pasiskolintų sumų J. T.. Už skolintas lėšas J. B. prisipirko nekilnojamojo turto objektų Krymo pusiasalyje, Ukrainoje. Yra duomenų, kad J. B. reklamuoja jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). J. T. manymu, pareiškėjos J. B. atžvilgiu būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad J. B. vengė grąžinti J. T. skolą, keitė telefono numerį. Pažymi, kad J. T. negavo J. B. pranešimo dėl ketinimo teikti teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. J. T. nuomone, J. B. jau 2009 metais buvo nemoki, tačiau, nepaisant to, ji ir toliau skolinosi dideles pinigų sumas iš fizinių asmenų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, be to, nepaneigta abejonė dėl pareiškėjos nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu.

Teismas vertino, jog ieškovė yra nesąžininga. Teismas nurodė, jog pareiškime nurodyta ieškovės įsiskolinimų suma sudaro 289 921, 14 Eur, jokio turto neturi. Teismas nustatė, jog pareiškėja buvo pateikusi į bylą duomenis, jog ji dirba UAB „Akvija“ puse etato. Teismas nurodė, kad patikrinus Sodra duomenų bazę, nustatyta, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. pareiškėja UAB „Akvija“ nedirba. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja yra įregistruota UAB „Dargelija“ akcininke ir direktore, tačiau Sodrai tokie duomenys nepateikti. Teismui kilo abejonių ar pareiškėja atskleidė visus duomenis, kurie vertintini keliant fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nurodo, jog pareiškėja nuslėpė, kad šiuo metu nebedirba, nepateikė jokių duomenų, kad bendrovė kurioje jai priklauso 100 proc. akcijų nevykdo veiklos, nepateikė duomenų apie jos užsienyje, konkrečiai Ukrainoje turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus – pažymas apie 2007 m. rugpjūčio 29 d. – 2011 m. gegužės 2 d. Ukrainoje turėtą turtą jo ar jos tėvų vardu, nes teismas pareiškėjos finansinę būklę turi vertinti prašymo kelti fiziniam asmeniui bankroto bylą nagrinėjimo metu. Teismas atkreipė dėmesį į ieškovės įsiskolinimų susidarymo aplinkybes.

Teismo vertinimu, pasiskolintų pinigų sumos ir skolinimosi laikotarpiai bei nurodomi trumpi grąžinimo laikotarpiai iš esmės patvirtina teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų teiginius, kad pareiškėjos tikslas gauti paskolą, jau paskolos ėmimo metu įvertinat, kad pasiskolintos sumos nebus grąžintos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir patenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nurodo, kad į bylą buvo pateikti duomenys, jog pareiškėja nuo 2016 m. spalio 5 d. dirba UAB „Akvija“ ir darbo santykiai su šia įmone nėra nutrūkę. Pareiškėja teigia, kad iš UAB „Darlegija“ direktorės pareigų ji atleista dar 2009 metais. Nurodo, kad jai priklauso 100 proc. akcijų, ir ši aplinkybė, pasak pareiškėjos, turi įtakos jos mokumui nustatyti, o ne vertinant jos sąžiningumą. Pažymi, kad teismo reikalavimu, ji pateikė pažymas apie 2007 m. rugpjūčio 29 d. – 2011 m. gegužės 2 d. Ukrainoje turėtą turtą pareiškėjos ar jos tėvų vardu. Pareiškėja pažymi, jog teismas vertino sandorius sudarytus anksčiau ne prieš tris metus iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos.

Atsiliepimu suinteresuotas asmuo B. P. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nereikšmingos, o pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Teigia, kad pareiškėja, gerai žinodama, jog gautų kreditų neatiduos toliau skolinosi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovei J. B. bankroto bylą nurodydamas, jog pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Be to teismas vertino, jog nepaneigta abejonė, dėl pareiškėjos sąžiningumo.

Dėl naujų rašytinių įrodymų.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos paaiškinimus – 2018 m. vasario 7 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, prie atskirojo skundo pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl pareiškėjos nemokumo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atitikimą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams nurodė, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų suma sudaro – 289 921, 14 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat nustatė, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. nėra duomenų apie pareiškėjos darbą įmonėje UAB „Akvija“, ir atsisakydamas iškelti bankroto bylą vertino, jog pareiškėjos J. B. būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nemokumo kriterijų.

FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Pažymėtina, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo per protingą terminą yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus, o nustačius, kad tokių galimybių nėra, sąžiningas fizinis asmuo turi teisę pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu, mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė neatitinka nemokumo būklės, neteisingai vertino objektyvias ieškovės galimybes padengti skolinius įsipareigojimus, kadangi nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo atveju, gi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės finansinę būklę, padarė prieštaringas išvadas, viena vertus nurodė, jog pareiškėja neturi turto ir yra įsiskolinusi kreditoriams 286 921, 14 Eur, kita vertus teismas sprendė, jog nepakanka duomenų konstatuoti esant įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.

Kaip yra pažymėta kasacinės instancijos teismo, išvada dėl fizinio asmens nemokumo turi būti konkreti, motyvuota, paremta faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Menamas nemokumo konstatavimas nėra pakankamas nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015)

Dėl pareiškėjos sąžiningumo.

Minėta, teismas atsisakydamas iškelti ieškovei bankroto bylą sprendė, jog ieškovė neatitinka sąžiningumo kriterijaus FABĮ prasme. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, taikytina nagrinėjant šią bylą, lyginant su prieš tai galiojusia, detaliau atskleidė fizinių asmenų veiksmus ar neveikimą, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretino nesąžiningų veiksmų sampratą, tačiau sprendžiant dėl asmens sąžiningumo išlieka aktuali ir ankstesnė kasacinio teismo praktika, kadangi jos pagrindu ir buvo pakoreguota minėta įstatymo nuostata (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). .

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išvadas, jog pareiškėja yra nesąžiningas grindė šiomis aplinkybėmis – pareiškėja neatskleidė duomenų apie darbo teisinius santykius su UAB „Akvija“, nepateikė duomenų apie užsienyje turimą turtą. Teismas vertino pareiškėjos įsiskolinimus, susidariusius per laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2014 m. sausio 28 d, nurodydamas, jog skolinimosi bei grąžinimo laikotarpiai trumpi, kas patvirtina, jog ieškovė pasiskolintų lėšų neketino grąžinti. Taip pat nurodė, kad nepateikta išsami informacija apie UAB „Dargelija“, kurios akcininkė yra ieškovė.

Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas 2017 m. gegužės 17 d., taigi pareiškėjo veiksmų vertinimo aktualus laikotarpis yra iki 2014 m. gegužės 17 d. Pagal nurodytas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės sąžiningumo inicijuojant bankroto procesą, vertino ieškovės sudarytus sandorius ir jos elgesį sandorių sudarymo metu per laikotarpį ilgesnį nei treji metai iki pareiškimo pateikimo, taigi šis laikotarpis pagal FABĮ nuostatas nėra aktualus.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju, minėta pirmosios instancijos teismas darė išvadas, jog nepateikti duomenys apie ieškovės darbo teisinius santykius su UAB „Akvija“, taip pat nėra duomenų apie ieškovei priklausančią UAB „Dargelija“ bei ieškovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Ukrainoje.

Visų pirma, pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą nurodytą, jog sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo turi būti nustatytas ne bet koks ieškovo nesąžiningumas, o tik toks, kuris yra reikšmingas jo nemokumui.

Antra, kaip nurodo, ieškovė ji buvo pateikusi informaciją tiek apie tai, kad yra UAB „Dargelija“ akcininkė, šiuos duomenis, be kita ko, patikrino ir pats teismas, tiek informaciją apie tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 29 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. ji turėjo turto registruoto Ukrainoje. Šis laikotarpis nepatenka į aktualų fizinio asmens veiksmų sąžiningumo vertinimo laikotarpį. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, jog pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo pateikti duomenis apie jo turimą turtą bei nurodyti turto vertę, tačiau minėta įstatymo nuostata neįpareigoja ieškovo įrodinėti, jog jis turto neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai patvirtina, jog vertinant nurodytas aplinkybes kaip ieškovės nesąžiningumą FABĮ prasme, būtų nepagrįstai užkirsta kelias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo bei sąžiningumo Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Pikelienė