Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-21 · Civilinė byla Nr. e2S-767-440/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
e2S-767-440/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-767-440/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02003-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4942-1118/2020, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. rugsėjo 3 d. teisme gautas pareiškėjo – išieškotojo R. K. – atstovo advokato D. V. skundas dėl antstolio veiksmų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio S. D. 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir nustatyti, kad iki šio skundo išnagrinėjimo galioja antstolio S. D. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Turto aprašas, t. y. iki skundo išnagrinėjimo paliekamas areštas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini); transporto priemonei TIKI TREILER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vertybiniams popieriams – UAB „Vėjo miestas“ 2000 vnt. akcijoms; skolininko piniginėms lėšoms, esančioms skolininko atsiskaitomosiose sąskaitose.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas R. K. nurodė, kad antstolio S. D. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ turtui taikymo, siekiant užtikrinti išieškotojui R. K. galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, neviršijant 140000 Eur sumos. Antstoliui vykdant išieškojimą ir aprašius skolininkės turtą, turtas buvo areštuotas ir nustatyta turto vertė. Turto aprašas ir nustatytos vertės nebuvo skolininkės ginčijami, tačiau gavus skolininkės skundus antstolis 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu patenkino skolininkės skundus ir 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo turtą įvertino skolininkės nurodytomis vertėmis bei panaikino skolininkės piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštą. Išieškotojo įsitikinimu, antstolio patvarkymai yra neteisėti, nes areštuoto turto vertė neatitinka realios jų rinkos vertės, o 98 proc. išieškotojo reikalavimų yra užtikrinti visiškai nelikvidžiu (apsunkintu hipoteka turtu), o kitas nekilnojamasis turtas yra įvertintas akivaizdžiai ne rinkos vertėmis: turtas, kurio VĮ Registrų centro nustatyta vertė nesiekia 400 Eur, vertintojų buvo įvertintas 25000 Eur. Taigi vykdomojoje byloje šiuo metu susiklosčiusi situacija, kuomet išieškotojo reikalavimas yra neužtikrintas, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių esmei bei tikslui – skundžiamais patvarkymais antstolis suteikė akivaizdžiai didesnį prioritetą skolininkės, o ne išieškotojo interesams. Pažymėjo, kad išieškotojo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrins, kad skundo nagrinėjimo metu šalių status quo ( padėtis, kuri yra) nepasikeistų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė, kad palankaus išieškotojui teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba taptų praktiškai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo R. K. atstovo advokato D. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Teismas nustatė, kad skolininkė, nesutikdama su antstolio turto apraše nurodyta areštuoto turto verte, pateikė jam priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvadą dėl turto rinkos vertės, dėl to antstolis 2020 m. rugsėjo 2 d. turto aprašo pakeitimu, nustatęs, kad skolininkės turimo nekilnojamojo turto pakanka 2020 m. kovo 24 d. nutarčiai įvykdyti, panaikino areštą banko sąskaitoms. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 2 d. turto aprašo pakeitimo, apsunkinto hipoteka turto vertė siekia 137 000 Eur, o neįkeisto turto – 85400 Eur. Viso nekilnojamojo turto vertė siekia daugiau kaip 210 000 Eur, t. y. didesnė suma nei nurodyta areštuoti 2020 m. kovo 24 d. nutartimi. Nors byloje ir nėra duomenų apie hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydį, teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje, kol dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir antstolis jokių turto realizavimo veiksmų neatlieka, siekiant apsaugoti ne tik išieškotojo, bet ir skolininkės interesus, nėra teisinio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti antstolio 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo vykdymą ir nustatyti, kad iki skundo išnagrinėjimo galioja antstolio 2020 m. rugpjūčio 10 d. turto aprašas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad skolininkė siekia išvengti galimos skolos sumokėjimo ar kiltų grėsmė galimai palankaus išieškotojui priimtino sprendimo įvykdymui. O vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas stabdyti 2020 m. rugsėjo 2 d. patvarkymo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti antstolio S. D. 2020-09-02 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, ir nustatyti, kad iki šio skundo išnagrinėjimo galioja antstolio S. D. 2020-08-10 Turto aprašas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nenustatė, jog išieškotojo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, preliminariai jį įvertinus, būtų nepagrįstas, todėl pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui laikytina įrodyta.

5.2. Apeliantas įsitikinęs, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Skolininkė, nors yra pripažinusi skolą iš dalies, iki šios dienos nėra įvykdžiusi net neginčijamos skolos dalies. Skolininkės nesąžiningumą bei vengimą įvykdyti išieškotojo reikalavimą patvirtina ir tai, kad skolininkas visomis įmanomomis priemonėmis siekia kuo labiau atlaisvinti banko sąskaitose esančias areštuotas pinigines lėšas.

5.3. Apeliantas tvirtina, kad reali ginčijamais patvarkymais areštuoto turto rinkos vertė nėra nustatyta. Išieškotojas pateikė objektyvius įrodymus, kurie paneigia galimybes statyti vėjo jėgaines antstolio areštuotose sklypuose, tai atitinkamai reiškia, jog šių sklypų vertės turto vertintojų buvo nustatytos iš esmės neteisingai.

5.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad, kol dar nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir antstolis jokių turto realizavimo veiksmų neatlieka, siekiama apsaugoti ne tik išieškotojo, bet ir skolininkės interesus. Realus būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai taikant laikinąsias apsaugos priemones skolininko turto yra areštuojama tiek, kad ateityje iš jo būtų galima įvykdyti teismo sprendimą, priimtą išieškotojo naudai, o ne tuomet, kai antstolis tik pradeda realius turto realizavimo veiksmus.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Iš pareiškėjo atskirojo skundo nėra aišku, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins skunde dėl antstolio veiksmų teisėtumo pareikštų reikalavimų įvykdymą.

6.2. Šiuo atveju skundžiami antstolio veiksmai jau yra visiškai atlikti ir užbaigti, t. y. baigtas surašyti turto arešto aktas, turto arešto aktas yra registruotas VĮ Registrų centre. Vykdydamas laikinąsias apsaugos priemones, antstolis tik aprašė ir areštavo turtą, šioje vykdomojoje byloje nėra vykdomas skolos išieškojimas, dėl to nėra vykdomas ir areštuoto turto realizavimas. Turto perkainavimas savaime kreditoriaus teisių nepažeidžia, nes turto vertė vykdomojoje byloje dar gali būti keičiama. Siekdamas paneigti vertintojo atskaitoje nurodytus duomenis, pareiškėjas galėjo pateikti savo atliktą vertinimą, tačiau to nedarė.

6.3. Kadangi skolininkei priklausantys žemės sklypai buvo tik areštuoti ir išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą nenukreiptas, pareiškėjo argumentai apie hipotekos kreditorių ar galimą atsisakymą tokį sutikimą duoti praranda prasmę. Antstolis, perkainavęs turto vertę vadovaudamasis pateikta specialisto išvada, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teisėtai veikė pagal savo kompetenciją, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. nesustabdytas antstolio patvarkymo vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad antstolio S. D. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdoma Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020, kuria teismas ieškovo R. K. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 140 000 Eur vertės atsakovei UAB „Vėjo technologijų projektai“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. O turto nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą nutarė areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, vertybinius popierius ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo R. K. ieškinį patenkino visiškai, o bylos dalį dėl priešieškinio nutraukė. Priteisė iš atsakovės UAB „Vėjo technologijų projektai“ ieškovui R. K. 140 000 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 3113,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtas sprendimas neįsiteisėjęs dėl apeliacinio skundo pateikimo aukštesnės instancijos teismui.

10. Vykdomojoje byloje antstolis 2020 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino skolininkės banko sąskaitoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) areštus; nustatė turto vertes: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 27720 Eur suma; pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 104120 Eur suma; nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 25000 Eur suma; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , vertę – 24700 Eur suma; statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 4820 Eur suma; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 24700 Eur suma; statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), vertę 340 Eur suma. Bendra areštuoto turto vertė – 211 400,00 Eur.

11. 2020 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu patenkinus skolininko skundus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti skolininkės banko sąskaitų areštus bei nurodyti turto apraše įvertinto nekilnojamojo turto vertes, įtraukiant į turto aprašą hipoteka įkeistą turtą, nustatant vertinime nurodytą turto vertę. Antstolis nustatė, kad pateikto nekilnojamojo turto vertės yra pakankamos nutarčiai įvykdyti, todėl antstolis pakeitė laikinųjų apsaugos priemonių nutartyje nurodytą turto arešto eiliškumą bei panaikino banko sąskaitoms taikytus areštus. Patvarkyme pažymėjo, kad lėšos gali būti areštuojamos, tik neradus pakankamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese, vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimams užtikrinti apeliantas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio S. D. 2020-09-02 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir nustatyti, kad iki šio skundo išnagrinėjimo galioja antstolio S. D. 2020-08-10 Turto aprašas.

14. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

15. Šioje byloje pareiškėjas reiškia konkrečius reikalavimus: pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo buvo perkainuotas areštuotas turtas, todėl šių reikalavimų kontekste turi būti grindžiami ir vertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Įvertinęs pareiškėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju apeliantas nesiekia užtikrinti reikalavimus, nurodytus skunde dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju atskirasis skundas ir jame nurodytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo siekiant užtikrinti galimai palankaus išieškotojui sprendimo vykdymo užtikrinimą civilinėje byloje Nr. e2-425-372/2020 dėl 140 000 Eur skolos iš skolininkės priteisimo.

16. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad jog Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra areštuotas suinteresuotam asmeniui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, sąskaitos ir sąskaitose esančios lėšos, kurios yra naudojamos suinteresuotos asmens ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Taigi, pareiškėjas, skųsdamas minėtus antstolio veiksmus ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia pakeisti nutartyje ir įstatyminiame reglamentavime numatytą areštuotino turto eilę. Atsižvelgęs į tai, teismas atskirojo skundo argumentus, kad skolininkės nesąžiningumą bei vengimą įvykdyti išieškotojo reikalavimą patvirtina ir tai, kad skolininkas visomis įmanomomis priemonėmis siekia kuo labiau atlaisvinti banko sąskaitose esančias areštuotas pinigines lėšas, pripažįsta nepagrįstais.

17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenustatė, jog išieškotojo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, preliminariai jį įvertinus, būtų nepagrįstas, todėl vertina, kad pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra įrodyta. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys, nutartyje išdėstyti argumentai leidžia matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl skundo preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje teismo nutartyje skundo preliminarus nepagrįstumas nebuvo atsisakymo jas taikyti pagrindas, spręstina, jog teismas laikė egzistuojant pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad procesinė situacija byloje šiuo metu yra pasikeitusi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5143-1118/2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas. Nors byloje nėra duomenų apie šios teismo nutarties įsiteisėjimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018, 2019 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

19. Nors konstatavus, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (skundo tikėtino pagrįstumo), kiti atskirųjų skundų argumentai tampa teisiškai nebereikšmingi nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui, visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

20. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Apeliantas nurodo, kad esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, yra ta, kad, antstoliui atlikus turto perkainojimą, areštuoto turto vertė neatitinka realios jos rinkos vertės.

21. Teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Nagrinėjamu atveju skolininkė, nesutikdama su antstolio turto apraše nurodyta areštuoto turto verte, pateikė jam priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos išvadą dėl turto rinkos vertės. Antstolis 2020 m. rugsėjo 2 d. turto aprašo pakeitimu, nustatęs, kad skolininko turimo nekilnojamojo turto pakanka 2020 m. kovo 24 d. nutarčiai įvykdyti, panaikino areštą banko sąskaitoms. 2020 m. rugsėjo 2 d. turto aprašo pakeitimas patvirtina, kad apsunkinto hipoteka turto vertė siekia 137 000 Eur, o neįkeisto turto – 85400 Eur. Viso nekilnojamojo turto vertė siekia daugiau kaip 210 000 Eur, t. y. didesnė suma nei nurodyta areštuoti nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju skundžiami antstolio veiksmai jau yra iki galo atlikti ir užbaigti, t. y. baigtas surašyti turto arešto aktas, turto arešto aktas yra registruotas VĮ Registrų centre.

23. Šiuo atveju, vertinant pradinę turto kainą, buvo vadovaujamasi VĮ Registrų centro nustatytomis rinkos vertėmis, kurios yra nustatomos vertinant turtą masiniu turto vertinimo metodu, be to, iš pridedamų VĮ Registrų centro išrašų matyti, jog turto vertinimas buvo atliktas atitinkamai: žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 metais, t. y. daugiau nei prieš 10 metų, žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 metais, t. y. daugiau nei prieš 7 metus, ir žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 metais, t. y. daugiau nei prieš 3 metus. Dėl šių aplinkybių, išieškotojai pateikus kvalifikuoto specialisto vertinimo išvadą, antstoliui, kuris neturi specialių turto vertintojo žinių ir kvalifikacijos, nebuvo pagrindo abejoti specialisto atliktu išsamiu turto vertinimu. Priešingai nei teigia apeliantas, jis neginčija turto vertintojo kvalifikacijos, nepateikė nė vieno įrodymo, susijusio su ataskaitos neteisėtumu ir nepagrįstumu. Reikšminga tai, kad, siekdamas paneigti vertintojo atskaitoje nurodytus duomenis, apeliantas galėjo pateikti savo atliktą vertinimą, tačiau to nedarė. Taigi, šiuo atveju antstolis tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas dėl turto kainos nustatymo. Teismo vertinimu, antstolis, perkainavęs turto vertę vadovaudamasis pateikta specialisto išvada, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teisėtai veikė pagal savo kompetenciją, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nenurodė.

24. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad turto arešto mastas turėtų būti mažinamas ta dalimi, kuria yra užtikrintas hipoteka įkeistas reikalavimas. Tokiai apelianto pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

25. Visų pirma, pagal CPK 747 straipsnį antstolis kreipiasi į hipotekos turėtojus, siūlydamas duoti sutikimą tik tuo atveju, kai norima nukreipti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Šiuo konkrečiu atveju skolininkei priklausantys žemės sklypai buvo tik areštuoti ir išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą nenukreiptas, todėl apelianto argumentai apie hipotekos kreditorių ar galimą atsisakymą tokį sutikimą duoti yra teisiškai nepagrįsti. Antra, hipoteka įkeisto turto areštavimas nesuvaržo kreditorių teisės reikalauti įvykdyti hipoteka užtikrintos prievolės prieš jos terminą, o teisės aktai nenumato draudimo areštuoti turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka.

26. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Suinteresuotas asmuo nors ir reiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė