Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1606-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
2S-1606-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35305-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1606-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35305-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. J. padavė skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio M. D. 2017-08-31 patvarkymą Nr. S-17-28-15389. Nurodė, kad pareiškėjas yra nedirbantis, neturintis jokio turto ir negaunantis pajamų, todėl antstolis privalo taikyti CPK 631 straipsnį. Pagrindas taikyti minėtą teisės normą pagrįstas įrodymais: Vilniaus pataisos namų 2017-09-04 pažyma. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl antstolio patvarkymo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą ir jame nurodytų argumentų. Nurodė, kad antstolis M. D. aplaidžiai vykdė savo pareigas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Be to, antstolis privalo tikrinti visas sąskaitas bei SODROS duomenų bazę taip, kad sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos vykdymo išlaidos būtų kuo mažesnės. Nagrinėjamu atveju antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, siekė nepagrįstai kuo daugiau užsidirbti. Pareiškėjo skola yra 6,61 Eur, tačiau antstolis, nepatikrinęs duomenų bazėse ir kt., skaičiuoja savo naudai atlyginimą bei delspinigius, akivaizdžiai pažeisdamas įstatymus ir pareiškėjo teises.Antstolis su skundu nesutiko ir 2017-09-18 patvarkymu Nr. S-17-28-16432 skundą atmetė bei nutarė perduoti jį kartu su vykdomosiomis bylomis teismui. Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą nustatyta, jog pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, todėl 2017-07-28 priimtas patvarkymas Nr. S-17-28-13765 vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57,0 Eur, išieškojimo; 2017-07-28 priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, 2017-07-28 priimtas patvarkymas Nr. S-17-28-13767 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2017-07-28 priimtas nurodymas pervesti nurašytas pinigines lėšas, kurie skolininkui įteikti 2017-08-03. Antstolių kontoroje 2017-08-08 gautas skolininko pranešimas, kad jis nedirbantis, neturintis jokių pajamų, turto, taip pat nurodė, kad gauna pašalpą, bet tai patirtinančių įrodymų nepridėjo, tačiau prašė atidėti išieškojimą iki pradės gauti pajamas. Antstolis netenkino skolininko prašymo. Antstolio kontoroje 2017-08-21 gautas skolininko 2017-08-18 pranešimas, kuriuo prašoma atidėti išieškojimą. Antstolis 2017-08-31 patvarkymu Nr. S-17-28-15389 netenkino pareiškėjo prašymo, nes toks prašymas antstolio jau buvo išnagrinėtas ir išspręstas antstolio. Antstolis 2017-08-31 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir 2017-08-31 patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Skolininkas 2017-09-08 skundu dėl antstolio veiksmų apskundė antstolio 2017-08-31 patvarkymą Nr. S-17-28-15389. Antstolis, priimdamas minėtą patvarkymą, nepažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Minėtu patvarkymu iš skolininko darbo užmokesčio išieškoma įstatymu nustatyta dalis, todėl likusia dalimi iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų skolininkas turi galimybę naudotis. Skolininko nurodytos aplinkybės, t. y. kad skolininkas neturi turto ir negauna pajamų, nesudaro nei privalomojo, nei fakultatyvinio vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo. Be to, patvarkymas į Vilniaus pataisos namus išsiųstas tik 2017-08-31, todėl, antstolio nuomone, praėjo per trumpas laiko tarpas vertinant, ar skolininkas turi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Antstolis taip pat nurodė, kad prie skundo dėl antstolio veiksmų pridėta Vilniaus miesto pataisos namų 2017-09-04 pažyma neinformatyvi, nes joje nenurodyta, kokios pašalpos ir išmokos paskirtos skolininkui, todėl antstolis negali nustatyti, ar iš minėtų skolininko pajamų negali būti išieškoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-22 nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų.Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia 2017-08-09 antstolio patvarkymu įformintą antstolio atsisakymą atlikti procesinį veiksmą – stabdyti išieškojimą iš pareiškėjo iki to momento, kai pareiškėjas pradės gauti pajamas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė ir neįrodė nei vieno iš CPK 636 straipsnyje numatytų privalomųjų ar 627 straipsnyje numatytų fakultatyvinių vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis neturi turto ir negauna pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, nesudaro nei vieno iš minėtose teisės normose numatytų vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų, todėl antstolio atsisakymas stabdyti išieškojimą yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktos Vilniaus pataisos namų 2017-09-04 pažymos apie gaunamas pajamas Nr. 42-898(1) matyti, jog pareiškėjui yra mokamos pašalpos ir išmokos, tačiau minėtoje pažymoje nenurodytas nei mokamų pašalpų ir išmokų dydis, nei pagrindas, todėl nėra galimybės identifikuoti, ar nurodytos išmokos priskirtinos prie CPK 739 straipsnyje numatytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjas nepateikė nei antstoliui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėtoje Vilniaus pataisos namų pažymoje nurodytos pareiškėjo pajamos priskirtinos prie CPK 739 straipsnyje numatytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui neįrodytas. Teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai tęsė vykdymo veiksmus ir atsisakė stabdyti išieškojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio M. D. veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Išieškojimas iš pareiškėjo neįmanomas iki 2021 metų. 2021 metais baigsis pareiškėjo įkalinimas, todėl pareiškėjas galės pradėti dirbti ir turės pajamų, iš kurių galės padengti skolą – 6,61 Eur. Pareiškėjas prašo taikyti CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies nuostatas.Antstolis M. D. atsiliepimu prašo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:Skolininko argumentai, kad jis yra nedirbantis ir neturi pajamų nesudaro pagrindo taikyti CPK 631 straipsnio nuostatų. Antstolių įstatyme nurodyta, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, todėl vykdymo procesas neturėjo būti atidedamas, nes nepagrįstai ir neproporcingai nukentėtų išieškotojų interesai. Skolininkas 2017-09-08 teigė, kad gauna socialinę pašalpą, tačiau iki šios dienos nebuvo pristatyti detalizuojantys dokumentai, kokia tai yra pašalpa ar išmoka, todėl nėra galimybės spręsti, ar tos pajamos patenka į CPK 739 straipsnio nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba ir neturi turto ir pajamų, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi grąžinti vykdomąjį dokumentą, išieškotojui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, įtvirtina CPK 625 straipsnyje, kuriame nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kuomet nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, - antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).Esant nurodytam įstatyminiam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, konstatuotina, jog išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 str. 1 d. 2 p., 2 d., 632 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0028/17/01191 nustatyta, kad antstolis aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu, nėra priėmęs išieškojimo negalimumo akto. Pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad šiuo metu jis nedirba ir neturi jokių pajamų, tačiau tai nereiškia, kad tokių pajamų skolininkas neturės ateityje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš jam prilygintų pajamų. Taigi, antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso.Be to, kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus pataisos namų 2017-09-04 pažymos apie gaunamas pajamas Nr. 42-898(1), pareiškėjui yra mokamos pašalpos ir išmokos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje pažymoje nenurodytas nei mokamų pašalpų ir išmokų dydis, nei pagrindas, todėl nėra galimybės identifikuoti, ar nurodytos išmokos priskirtinos prie CPK 739 straipsnyje numatytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtoje Vilniaus pataisos namų pažymoje nurodytos pareiškėjo gaunamos pajamos priskirtinos prie CPK 739 straipsnyje numatytų pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Antstolis pagrįstai tikėdamasis, jog skolininkas turės turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą, tęsė vykdymo veiksmus ir atsisakė stabdyti išieškojimą.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo A. J. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė