Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal R. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teisminį procesą bei negavo priimto teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos įsitikinimu, turėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nebūdama informuota apie priimtą teismo sprendimą, pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta 1 metų terminą, prašė jį atnaujinti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos R. U. prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškinio, teismo pranešimo kopija ieškovei įteikta asmeniškai 2012-06-06 (b. l. 39), teismo procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti tetai (b. l. 85, 95). Atsakovė 2012-07-05 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 60). Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 45-46), pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 57-58), taip pat atsakovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie vyksiančius teismo posėdžius, teikė prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o viename iš prašymų nurodant, kad atsakovė taip pat nedalyvaus (b. l. 86, 88, 96, 101, 102, 119). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimas išsiųstas atsakovės atstovui (b. l. 127). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovė tiek apie prasidėjusį teisminį procesą, tiek apie teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, t. y., tiek asmeniškai, tiek per atstovą (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovės atstovas negavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimo, siųsto atsakovės atstovo adresu, kopijos (b. l. 127), juo labiau, kad iki tol siųsti teismo procesiniai dokumentai pasiekdavo adresatą (b. l. 94, 101).Teismas taip pat nurodė, kad įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl pareiškėjo galimai pažeistų savo teisių savalaikio gynimo neįgyvendinimo, sprendžia, kad išskirtinė ir netoleruotina situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė, priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pati atsakovė buvo pasyvi, nevykdė įstatyme numatytos pareigos domėtis bylos nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas praėjus beveik 4 metams vertintinas kaip siekis dar kartą pasibylinėti. Kadangi byloje nenustatyta netoleruotinos teisinės situacijos, kuriai esant procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, spręstina, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.Apeliantė R. U. atskiruoju skundu (b.l. 151-157) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Civilinės bylos Nr. 2-6392-433/2012 nagrinėjimo teisme metu jai nebuvo įteiktas galutinis teismo sprendimas, taip pat, negavo teismo šaukimų šioje byloje (šaukimai buvo įteikiami pažeidžiant CPK123 straipsnio 3 dalį, apie ką sužinojau tik per atstovę susipažinus su civiline byla). Byloje esančiuose (b.l. 85, 95) pažymose nurodomas asmuo nėra, apeliantės teta ir ji negyveno jos namuose. CPK 123 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodoma, kad jei namuose asmens kuriam skirti procesiniai dokumentai, jie įteikiami „kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių". Nurodo, kad nesant apeliantės ar jos giminių namuose, teismas galėjo pasirinkti kitą dokumentų įteikimo būdą, tačiau Teismas savo pareigą įteikti dokumentus įgyvendino formaliai, todėl buvo apribota ir neužtikrinta mano teisę būti išklausytai.Nurodo, kad apeliantė buvo aktyvi byloje, siekdama sužinoti išieškojimo pagrindą, per atstovą 2016 m. rugsėjo 5 d. susipažino su civiline byla Nr. 2-6392-433/2012 esančia Vilniaus miesto apylinkės teisme. Susipažinus su civiline byla pamatė, kad nėra dokumentų liudijančių, kad 2012 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 būtų įteiktas jai ar jos atstovui. Taip pat, nežinojo apie tikslias teismo posėdžių datas ir negalėjo savalaikiai pasiruošti civilinei bylai, siekdama įrodyti civiliniai bylai svarbias aplinkybes, susipažinus su civiline byla matoma to priežastis. Jai asmeniškai nebuvo įteikinėjami Šaukimai į teismo posėdžius įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacijos galimybė buvo taip pat atimta, kadangi neįteiktas sprendimas byloje, nei jai, nei jos atstovui. Taigi, tik sužinojus apie aplinkybes sudarančias civilinės bylos Nr. 2- 6392-433/2012 atnaujinimo pagrindą (2016 m. rugsėjo 5 d.), nedelsiant (2016 m. rugsėjo 13 d.) kreipiausi dėl civilinės bylos Nr. Nr. 2-6392-433/2012 atnaujinimo.Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 susidarė išskirtinė teisinė situacija, kuri sudaro pagrindą atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų terminą, prašymui dėl bylos atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodo, kad prašymas atnaujinti bylą teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, dėl padarytų civilinio proceso pažeidimų susijusių su netinkamu procesinių dokumentų (ne)įteikimu ir teismo neteisėtu neveikimu (pasyvumu) procese, civilinėje bylos esant viešojo intereso apraiškų kylančių iš vartojimo santykių. Atitinkamai padarytas ir materialinės teisės pažeidimas netinkamai (netiksliai) kvalifikuojant teisinius santykius byloje, ignoruojant apeliantės kaip vartotojos statusą ir iš to kylančias papildomas įstatymines garantijas (CK 181 skyrius, ankščiau galiojęs 6.188 straipsnis).Nurodo, kad savo minėtame atsiliepime ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad Ieškovas piktnaudžiauja savo kaip stipresnės pusės galiomis. Taip pat, buvo nurodžiusi, kad apeliantei buvo parduotas nekokybiškas automobilis. Teismas privalėjo būti aktyvus ir užtikrinti jos teisių gynimą procese. Nurodo, jog sutinka, kad Ieškovas tik finansuoja automobilio įsigijimą, tačiau teismas turėjo imtis veiksmų įtraukdamas automobilio pardavėją UAB „Žaibo ratas Vilnius”, kaip proceso dalyvį, siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti civilinę bylą. Be to, kaip matoma UAB „Žaibo ratas Vilnius” figūruoja ir byloje esančiuose sutartiniuose dokumentuose.Mano, kad teismas apeliantės atveju ignoravo, tarp šalių egzistuojančius, vartojimo santykius per se viešąjį interesą, tokiu būdu netiksliai kvalifikavo teisinius santykius, netaikė vartotojų apsaugai skirtas Civilinio kodekso normas, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas, kadangi nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neįtraukti į bylą visi dalyviai.Iš aukščiau nurodyto seka, kad teismo pasyvumas nagrinėjant ginčą kylantį iš vartojimo teisinių santykių lėmė, tai, kad nebuvo taikomos materialinės teisės normos suteikiančios papildomą teisinę apsaugą vartotojams; nebuvo į bylą įtrauktas automobilio pardavėjas UAB „Žaibo ratas Vilnius”, ir įvertinta perduoto automobilio kokybė; taip pat, nebuvo įvertinta, kad būtent dėl nekokybiško apeliantei perduoto automobilio jis buvo realizuojamas pigiau. Tokiu būdu apeliantei buvo perkelta UAB „Žaibo ratas Vilnius” finansinė atsakomybė dėl netinkamos kokybės automobilio.Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Atsisakydamas priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog Atsakovė apie teisminį procesą buvo informuota tinkamai. Ieškinio teismo pranešimo kopija jai buvo įteikta asmeniškai. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2012 m. liepos 5 d. Atsakovei sudarius sutartį su advokatu, pastarasis buvo tinkamai informuotas apie vykstančius teismo posėdžius, teikė prašymus nagrinėti bylą nedalyvaujant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas taip pat buvo išsiųstas Atsakovės atstovui. CPK 118 str. 1 d. numato, jog tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Taigi procesinių dokumentų įteikimas atstovui prilygsta jų įteikimui atstovaujamajam. Atsižvelgiant į tai, .teismas pagrįstai visus procesinius dokumentus siuntė Pareiškėjos atstovui. Byloje nėra jokio pranešimo apie atstovavimo santykių pabaigą. Pažymėtina, jog CPK 118 str. 2 d. taip pat nurodo, jog atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybe susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.Nurodo, jog nepagrįstai pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014, kadangi toje byloje pirmoje instancijoje šalies neatstovavo advokatas. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas ar įteikiant dokumentus nebuvo pažeistas CPK 123 str. 1 ir 3 d., kai tuo tarpu šiuo atveju, kaip jau minėta, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne Atsakovei, o jos atstovui ir buvo įteikti tinkamai pagal CPK 117 str. 1 d.Buvo sudarytas netiesioginis (trišalis) lizingas, kai pardavėją ir lizingo dalyką renkasi pats lizingo gavėjas, nesiremdamas lizingo davėjo kompetencija. Remiantis LR CK 6.573 str. 1 d., turto pirkimo - pardavimo sutarties 1.2 p. bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 p. klientas, t.y. R. U. atliko visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atliko lizingo bendrovė.Tokios pat prasmės norma įtvirtinta LR CK 6.571 straipsnio 3 dalyje: Jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus, išskyrus atvejus, kai lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat kai lizingo davėjas darė įtakos lizingo gavėjui, kai šis rinkosi pardavėją ir sutarties dalyką.“ Vadinasi lizingo gavėjas pretenzijas dėl daikto kokybės ar reikalavimus bei atsikirtimus, pagrįstus daikto kokybe (ar nekokybe) lizingo davėjui gali reikšti tik tokiu atveju, jei lizingo davėjas parinko daiktą ar pardavėją, arba bent darė įtakos šiam procesui. Šiuo gi konkrečiu atveju byloje buvo nustatyta, jog Atsakovė pati pasirinko turtą ir turto pardavėją.Taigi tuo atveju, kai pats lizingo gavėjas pasirenka pardavėją ir daiktą, kurį jis norės nuomoti lizingo būdu, lizingo davėjo atsakomybė už daikto trūkumus atribojama, nes lizingo davėjas tokiu atveju atlieka tik finansavimo funkciją, t.y. jis turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turės nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas (Mizaras V. „Lizingo sutarties sampratos aiškinimas pagal Civilinį kodeksą“.Taip pat nurodo, jog Atsakovė turtą turėjo naudoti kaip rūpestingas, apdairus, atidus šeimininkas, todėl iškilus tokiai situacijai (nustačius jog turtas nekokybiškas), privalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes, kaip jau minėta, jis tiek pagal LR CK 6.573 str., tiek pagal pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 p., lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.2 p. 3.7 p ir kt., turi visas pirkėjo teises ir pareigas.Lizingo davėjui neatsakant už sutarties dalyko kokybe (CK 6.573 str. 3 d., 6.571 str. 3 d.), lizingo gavėjas negali Įsigytu transporto priemonių trūkumais (ir tokiu trūkumu pasekmėmis) gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Tokius argumentus lizingo gavėjas gali panaudoti tik siekdamas pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.573 straipsni.Atsižvelgiant į tai, kad tiek LR CK 6.573 str., tiek pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 p., tiek lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 3.7 p., numato, jog lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises ir pareigas, teismui priteisus Ieškovui iš Atsakovės reikalautas sumas, Atsakovė gali su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į turto pardavėją, t.y. trečiąjį asmenį - „Žaibo ratas Vilnius“.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliantė savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 susidarė išskirtinė teisinė situacija, kuri sudaro pagrindą atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų terminą, prašymui dėl bylos atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi apeliantei nebuvo įteiktas galutinis teismo sprendimas ir nebuvo suteikta teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo keliamas ir teisės taikymo klaidos klausimas, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje aktualūs du su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję įstatyme įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir vienerių metų naikinamasis terminas prašymui, grindžiamam CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. V. K. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-514/2013; kt.). Įvertinusi tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir taikymo riziką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į būtinybę užtikrinti teisinio apibrėžtumo principą ir teisėtai atsisakė tenkinti prašymą atnaujinti procesą, nes buvo praleistas naikinamasis vienerių metų prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas (CPK 185 straipsnis).Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju atnaujinti naikinamąjį terminą yra būtina, kadangi susidarė išskirtinė teisinė situacija, kuri sudaro pagrindą atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių metų terminą, prašymui dėl bylos atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi apeliantei nebuvo įteiktas galutinis teismo sprendimas ir nebuvo suteikta teisė į apeliaciją. Tačiau susipažinus su byloje esančiais duomenimis apie bylos eigą, negalima teigti, jog yra susidariusi išskirtinė teisinė situacija, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti jau daugiau kaip du su puse metų praleistą naikinamąjį terminą.Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantei galimybė išdėstyti savo poziciją dėl kilusio teisinio ginčo buvo suteikta ir ji ja pasinaudojo teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kur apeliantė išdėstė visas jos manymu svarbias bylai aplinkybes, o bylą nagrinėjantis teismas jas įvertino (b.l. 57-58).Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškinio, teismo pranešimo kopija atsakovei įteikta asmeniškai 2012-06-06 (b. l. 39), teismo procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti V. J. – tetai, procesinių dokumentų įteikimo metu gyvenusiai Panevėžyje, Radviliškio g. 4-21 (b. l. 85, 95). Atsakovė 2012-07-05 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 60). Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 45-46), pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 57-58), taip pat atsakovės atstovas buvo tinkamai informuotas apie vyksiančius teismo posėdžius, teikė prašymus bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, o viename iš prašymų nurodant, kad atsakovė taip pat nedalyvaus (b. l. 86, 88, 96, 101, 102, 119). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimas išsiųstas atsakovės atstovui (b. l. 127). Atsakovės atstovui, o tuo pačiu ir pačiai atsakovei buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą 2012-11-22 dieną (b.l. 119), tačiau atsakovės atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Bylą išnagrinėjus iš esmės 2012-11-22, teismas protokoline nutartimi nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2012-12-10 dienai. Teismo sprendimas atsakovės atstovui buvo išsiųstas tą pačią dieną (b.l. 127). Nors byloje ir nėra duomenų apie 2012-12-10 teismo sprendimo įteikimą ar neįteikimą atsakovei ir jos atstovui, tačiau įvertinus tai, kad tiek atsakovei, tiek jos atstovui buvo žinoma apie bylos nagrinėjimą, jie šioje byloje dalyvavo, teikė prašymus, išdėstė savo poziciją dėl ginčo esmės, buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendimas buvo tinkamai ir laiku išsiųstas atsakovės atstovui, laikytina, kad atsakovės pasyvus elgesys nulėmė vėlesnį jos sužinojimą apie 2012-12-10 teismo sprendimo turinį.CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Apeliantė teisės aiškinimo klaida argumentuojamą prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip dviem su puse metų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Nors tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. M. ir kt. prašymą dėl termino atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. Z. prašymą, bylos Nr. 3K-3-392/2014), tačiau, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytas reikšmingas šios bylos aplinkybes ir priežastis, kuriomis apeliantė grindžia būtinybę atnaujinti bylos nagrinėjimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjama situacija būtų tokia išskirtinė ar neįtikėtina. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina vienam esminių teisinio stabilumo principui ir konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą, todėl negali būti tenkinamas. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji yra silpnesnioji sutarties šalis, civilinėje bylos yra viešojo intereso apraiškų kylančių iš vartojimo santykių, dėl ko yra padarytas ir materialinės teisės pažeidimas netinkamai (netiksliai) kvalifikuojant teisinius santykius byloje, ignoruojant apeliantės kaip vartotojos statusą ir iš to kylančias papildomas įstatymines garantijas (CK 181 skyrius, ankščiau galiojęs 6.188 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įsiskolinimas susidarė dėl to, kad ieškovas buvo priverstas nutraukti lizingavimo sutartį, dėl to, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimo mokėti lizingo įmokas. Atsakovė taip pat tinkamai nevykdė ir 2009-02-02 sudarytos įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT081560, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui padengtą įsiskolinimą ir toliau vykdyti sutartis pagal prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą ieškovei vykdyti sutarties 11.2.3 punkte nurodytą teisę vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ir pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Taip pat vadovaujantis Lizingo sutarties 11.3 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti jog atsakovė atlygintų ieškovo patirtus nuostolius. Nurodytos išvados nepaneigia apeliantės argumentai dėl silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisių apsaugos. Apeliantė teisingai nurodo, kad teisės aktuose įtvirtintos palankesnės specialaus civilinių teisinių santykių subjekto – vartotojo – teisių apsaugos garantijos. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje (byloje taikytina 2008 m. gruodžio 16 d. įstatymo redakcija) nustatytus sąžiningumo kriterijus.Sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarties vykdymo, taip pat jos nutraukimo, svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.).Apeliantė taip pat nurodė, kad apeliantei buvo parduotas nekokybiškas automobilis. Teismas privalėjo būti aktyvus ir užtikrinti jos teisių gynimą procese, įtraukti UAB „Žaibo ratas Vilnius“ trečiuoju asmeniu byloje. Tačiau ir su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės netinkamų pareigų vykdymo, pagal sudarytą Lizingo sutarti. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats lizingo gavėjas pasirenka pardavėją ir daiktą, kurį jis norės nuomotis lizingo būdu, lizingo davėjo atsakomybė už daikto trūkumus atribojama, nes lizingo davėjas tokiu atveju atlieka tik finansavimo funkciją, t.y. jis turi tik finansinį interesą, o daiktas, į kurį jis turės nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas. Lizingo davėjui neatsakant už sutarties dalyko kokybe (CK 6.573 str. 3 d., 6.571 str. 3 d.), lizingo gavėjas negali Įsigytu transporto priemonių trūkumais (ir tokiu trūkumu pasekmėmis) gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Tokius argumentus lizingo gavėjas gali panaudoti tik siekdamas pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.573 straipsni. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Žaibo ratas Vilnius“ kuris atsakovei pardavė atsakovės pasirinktą transporto priemone.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.