Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal R. U. apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 9 d. gautas apeliantės (atsakovės) R. U. apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą jam paduoti civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo.Apeliantė nurodė, kad gavo antstolio S. R. 2016 m. liepos 21 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-16-102-14363, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-102-14366 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-102-14364. Dokumentuose nurodoma, kad vykdymo procesas vyksta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6392-433/2012. Teigia, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad įteiktas buvo tik lydraštis dėl sprendimo kopijos išsiuntimo jos buvusiam atstovui bei, kad nėra dokumentų liudijančių, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas 2012 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 butų įteiktas jai ar jos atstovui, be to buvo padaryta ir kitų materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, todėl apeliaciniam skundui paduoti terminą praleido dėl nuo jos nepriklausiusios aplinkybės – jai nebuvo įteiktas skundžiamas sprendimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos R. U. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atmetė ir apeliacinį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad apeliantė (atsakovė) apie teisminį procesą civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012 buvo informuota tinkamai. Bylos nagrinėjimas vyko ilgai ir visi procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti tiek apeliantės atstovui – advokatui, tiek jos giminaičiui – tetai. Dėl šio, teismas padarė išvadą, kad atsakovė tiek apie prasidėjusį teisminį procesą, tiek apie teismo posėdžius buvo informuota tinkamai, t. y., tiek asmeniškai, tiek per atstovą (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis). Analogiškos aplinkybės yra konstatuotos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-40749-934/2016, sprendžiant dėl R. U. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6392-433/2012.Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustačius netoleruotinos teisinės situacijos, kuriai esant procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, spręstina, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas priimtas dar 2012-12-10, o atsakovė, žinodama apie pradėtą teisminį procesą, net keturis metus nesiėmė jokių priemonių savo teisių bei teisėtų interesų gynimui.Apeliantė R. U. atskiruoju skundu (b.l. 188-190) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodo, kad jai 2012-12-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas nebuvo išsiųstas, taip pat nėra duomenų, kad jis buvo įteiktas jai ar jos atstovui. Taip pat nurodo, kad ginčo su ieškovu metu ji buvo nėščia, po ko vyko gimdymas, atsirado rūpesčių susijusių su vaiko auginimu, kas sąlygojo, kad teismo sprendimo negavimas atėmė iš jos galimybę gintis nuo neteisėtų reikalavimų apeliaciniame procese. Nurodo, kad dėl to buvo susidariusi išskirtinė situacija, kuri sudaro pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad siekdama nepraleisti CPK 307 str. 3 d. nurodyto 3 mėnesių termino, prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (straipsnio 3 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu pagal CPK 307 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, bylos Nr. 3K-3-548/2004). Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ v. N. M., bylos Nr. 3K-3-50/2007). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. Ukmergės rajono Pabaisko žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos nariai, bylos Nr. 3K-3-169/2003).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė 2016-12-09 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su apeliaciniu skundu dėl 2012-10-10 dienos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo. Taip pat apeliantė prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti.Atskirajame skunde, apeliantė nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido beveik 4 metus dėl to, kad ji buvo nėščia, po ko vyko gimdymas, atsirado rūpesčių susijusių su vaiko auginimu. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 307 str. 3 d. nustatytas naikinamasis 3 mėnesių terminas apeliaciniam skundui pateikti yra praleistas labai ženkliai, dėl ko jo apeliantė prarado teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat ir apeliantės išvardintos priežastys negali būti laikomis objektyviai turėjusiomis įtakos jos teisių į apeliaciją įgyvendinimui, kadangi apeliantę atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, kuriam ji buvo suteikusi įgaliojimą ją atstovauti teisme, tuo pačiu ir parengti apeliacinį skundą ir už ją pasirašyti bei pateikti teismui (b.l. 60). Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuotina, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė apeliacinio skundo atnaujinimo termino institutą, tuo tarpu apeliantė ir jos atstovas nevykdė savo pareigų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.