Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-468-1142/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
1-468-1142/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43301-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Kaltinamasis
V. T.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Vytautas Skulščius, Mindaugas Piekus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-468-1142/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43301-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Mikaločienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokato padėjėjui Mindaugui Piekui,nukentėjusiojo A. V. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta Airijoje, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.34 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Šiauliai – Palanga 119 km., vairuodamas automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kur įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą draudžiama, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonės važiuojančios priekyje, ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio, lenkdamas transporto priemones, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V.. Eismo įvykio metu sužalotas A. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu V. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį (tikslios datos nepamena) įvyko eismo įvykis. Su šeima vyko nuomotu automobiliu „S. S.“ iš Palangos į Šiaulius. Savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo įmonėje „Compensa“. Kartenos miestelyje pradėjo lenkti vieną automobilį, jį aplenkus, už jo pamatė dar vieną automobilį, kurį taip pat nusprendė aplenkti, galimai viršijo leistiną važiavimo greitį. Darant lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis pradėjo sukti į kairę. Viskas įvyko labai greitai, todėl išvengti susidūrimo nepavyko. Atsitrenkė į automobilio „Skoda“ galines dureles, juo važiavo vienas vairuotojas, t. y. nukentėjusysis A. V.. Po įvykio klausė vairuotojo, ar jam viskas gerai. Pretenzijų iš nukentėjusiojo A. V. negavo, po įvykio daugiau su juo nebendravo. Nuomotu automobiliu taip pat važiavo jo šeima: du vaikai, sutuoktinė J. T. ir sutuoktinės sesuo J. V.. Vaikams ir sutuoktinei po eismo įvykio prireikė medikų pagalbos. Šeimos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 3500,00 Eur. Airijoje nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomoja, jo nuomos kaina yra 600,00 Eur per mėnesį. Lietuvoje turi seną sodybą. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti anytą G. D., kuri gali teigiamai paveikti jo elgesį. Nurodė, kad su moterimi puikiai sutaria, klauso jos patarimų, apie 10 metų gyvena tame pačiame name, vertina ją kaip autoritetą. Labai gailisi dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu nukentėjo ne tik su juo kartu važiavę šeimos nariai, bet ir kitas žmogus. Šį eismo įvykį įvardija kaip gyvenimo pamoką, kuri privertė pagalvoti apie saugų vairavimą ateityje. Nurodė, kad buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis turėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Dėl padarytos žalos atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad draudimo bendrovei nepadengus visos žalos, sutiktų bent dalį žalos padengti savanoriškai. Nežinojo, kad nukentėjusysis gyvena J. A. Valstijose ir atstovui moka už teisines paslaugas. Manė, kad visas nukentėjusiojo išlaidas padengs draudimo bendrovė. Be to, apie tai, kad nukentėjusysis patyrė žalos, jis sužinojo praėjus ilgam laikotarpiui po eismo įvykio. Buvo susisiekęs su nukentėjusiojo advokatu, kuris jam pareiškė pretenzijas dėl patirtų išlaidų dalies kompensavimo, tačiau nebuvo tartasi dėl konkretaus žalos dydžio.

Kadangi kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. T. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. vienas važiavo keliu Šiauliai – Palanga. Vairavo automobilį ,,S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. apie 16 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Šiauliai – Palanga 119 km., pravažiavęs Kartenos miestelį, suko iš savo juostos į kairę link Naujųjų gintarų kaimo. Iš paskos važiavo automobilių kolona. Jis buvo įsijungęs kairįjį posūkio signalą ir suko į kairę. Sukant į kairę pusę, į jo vairuojamojo automobilio galą atsitrenkė automobilis, kurio markės ir valstybinių numerių neatsimena, kuris kaip supranta, prieš tai lenkė visa koloną. Toje vietoje, kylant į kalną, kelias buvo pažymėtas ištisine juosta ir rodyklė sukti į kairę link Naujųjų gintarų kaimo. Jis važiavo leistinu greičiu. Kai į jį atsitrenkė automobilis, buvo didelis smūgis, iššovė pagalvės ir smarkiai susimušė kairį patį, lūžo peties dyglio atauga. Taip pat susižalojo klubą, kelius (1 t., b. l. 61-62).

Nukentėjusioji J. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuotoliniu būdu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., dienos jau nepamena, sutuoktinio V. T. vairuojamu automobiliu važiavo iš Palangos į Šiaulius. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Gale sėdėjo jos vaikai ir sesuo J. V.. Visi segėjo saugos diržus. Visi keleiviai snaudė. Važiuojant staiga atsibudo ir pamatė, kad V. T. yra priešingoje eismo juostoje ir stabdo, o prieš juos kitas automobilis. Jų automobilis staigiai atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio aplinkybių tiksliai nupasakoti negali, nes staigiai atsibudusi iš miego, nelabai suprato kas įvyko. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 33).

Nukentėjusioji J. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuotoliniu būdu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn., dienos jau nepamena, važiavo iš Palangos į Šiaulius. Automobilį vairavo sesės vyras V. T.. Sesuo J. T. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ji ir sesers vaikai, sėdėjo automobilio gale. Visi segėjo saugos diržus. Ji važiuojant užmigo. Važiuojant pajuto smūgį ir atsibudo. Automobilyje buvo pilna dūmų. Ji atsisegė diržus ir išlipo iš automobilio. Jų automobilis buvo priešingoje eismo juostoje. Automobilis, su kuriuo susidūrė, taip pat buvo priešingoje eismo juostoje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 43).

Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio duomenų, foto lentelių, nustatyta, kad įvykio vieta yra Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Šiauliai – Palanga 119 km. Matomi susidūrę automobilis „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojamoji kelio dalis yra paženklinta ištisine siaura linija, skiriančia eismo juostas. Įvykio vietoje leistinas greitis 50 km/h (1 t., b. l. 18-32).

2020 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu vairuotojams V. T. ir A. V. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 13).

2020 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1665/2020 (03) konstatuota, kad J. T. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 111-112).

2020 m. spalio 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 1666/2020 (03) konstatuota, kad J. V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 115-116).

2020 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 1799/2020 (03) konstatuota, kad A. V. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 137-138).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 16.34 val., Kretingos r., Kartenos mstl., kelio Šiauliai – Palanga 119 km., vairuodamas automobilį „S. S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kur įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą draudžiama, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje, ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio, lenkdamas transporto priemones, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „S. Y.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V.. Eismo įvykio metu sužalotas A. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. T. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko su kaltinamajame akte nurodytų Kelių eismo taisyklių 9, 136 punktų bei kelio ženklinimo 1.1 reikalavimų pažeidimu, kas lėmė eismo įvykio kilimą. Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio duomenys ir foto lentelės, tarnybinio pranešimo duomenys, specialisto išvadų duomenys ir kita byloje esanti medžiaga, patvirtinanti jo kaltę. Kaltinamojo V. T. kaltė įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, V. T. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. T., jo gynėjas bei kaip liudytoja apklausta G. D. pateikė prašymus atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis V. T. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už leistino greičio viršijimą, bauda sumokėta, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, sutinka bent iš dalies padengti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, jeigu tokia būtų ir jeigu jos neatlygintų draudimo bendrovė. Atskirai pasisakytina, kad dalį žalos nukentėjusiajam jau atlygino draudimo bendrovė, o galutinai patikslinus žalos dydį, ji turėtų būti atlyginta specialiųjų įstatymų bei civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis V. T. dirba Airijoje automobilių surinkimo įmonėje, gauna pastovias pajamas, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. T. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, V. T. padaryta nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir, tikėtina, paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad V. T. yra vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą sumokėjo, anksčiau neteistas, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis).

Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Teisme gautame G. D. prašyme dėl kaltinamojo V. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą nurodyta, kad ji sutinka laiduoti už savo žentą kaltinamąjį V. T.. G. D. nuomone, jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi neteistas, rūpinasi savo šeima, kaltinamąjį pažįsta daugiau kaip dešimt metų, nes gyvena tame pačiame name, kaltinamasis su ja tariasi įvairiais gyvenimiškais klausimais, todėl mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. G. D. yra įsitikinusi, kad V. T. labai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis pats tokio pobūdžio nusižengimų netoleruoja ir juos smerkia.

Teismui į bylą pateiktoje G. D. iš darbovietės gautoje charakteristikoje (į bylą tinkamai pateiktame jos vertime į lietuvių kalbą) ji apibūdinama kaip patikima, darbšti, galinti dirbti kolektyve su kitais žmonėmis, visada maloni darbuotoja. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog G. D. nėra teista, anksčiau vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą pagal ANK 518 straipsnį, tačiau ši administracinė nuobauda nebegalioja, bauda sumokėta, ji dirba ir gauna pastovias pajamas. Baudžiamojoje byloje nėra G. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs laiduotoją G. D. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo anytos (asmens, pageidaujančio tapti laiduotoju) paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į G. D. asmenines savybes, gyvenimo būdą, veiklos pobūdį, į tai, kad G. D. yra kaltinamajam artimas žmogus, taip pat į tai, kad G. D. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, charakterizuojama teigiamai, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos žentas daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad G. D. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galima laiduotoja neigiamai įvertino savo žento elgesį, su juo prevenciškai pasikalbėjo, todėl manytina, kad G. D. galėtų teigiamai paveikti V. T., pažymint, kad ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo anytos asmenybė jam yra autoritetas ir daro jam įtaką dėl jo priimamų gyvenimiškų spendimų.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta, todėl teismas šioje byloje žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Kadangi byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo ar kitų turtinio pobūdžio reikalavimų, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos ir dėl to netaikyti laidavimo instituto.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laiduotojos G. D. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, V. T. asmenybę, laiduotojos G. D. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė V. T. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. G. D. prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, o apklausiama teisme nurodė, kad esant būtinybei galėtų sumokėti iki 2000,00 Eur siekiančią užstato sumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. D. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2000,00 Eur, vertindamas, kad laidavimas be užstato pakankamai neskatintų laiduotojos kontroliuoti kaltinamojo elgesio bei daryti jam įtakos, stabdančios ne tik nuo naujų nusikalstamų veikų, bet ir nuo kitų teisės pažeidimų padarymo, šiuo atveju sprendžia, kad laidavimas skiriamas su 1000,00 Eur užstatu.

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla V. T. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme dalyvavo nukentėjusiojo A. V. atstovas advokato padėjėjas V. S., teikęs nukentėjusiajam teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija ADV Nr. 21/9/20 matyti, kad atstovavimo išlaidos ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjime sudaro 800,00 Eur (2 t., b. l. 41). Įvertinęs tai, kad kaltinamasis V. T. šiuo teismo nuosprendžiu, nors ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau dėl jo kaltės nukentėjusysis patyrė 800,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Kaltinamasis nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo, teisiamojo posėdžio metu sutiko jas atlyginti, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo V. T. nukentėjusiojo A. V. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kardomosios priemonės kaltinamajam nepaskirtos.

Kompaktiniai diskai (3 vnt.) bei USB laikmena (1 vnt.) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui su 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, kuris iki 2021 m. spalio 18 d. turi būti įmokėtas į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, esančią AB „Luminor Bank“ banke, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT13 4010 0430 0004 0204, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Baudžiamąją bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) patirtų proceso išlaidų nukentėjusiojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kompaktinius diskus (3 vnt.) bei USB laikmeną (1 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. T., jog jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat išaiškinti, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas