Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-360/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
1A-31-360/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43301-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-360/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43301-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; (S) 2.4.6.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. T. (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),

jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-10-04 nuosprendžio, kuriuo V. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. D. atsakomybei 1 metų laikotarpiui su 1 000 Eur užstatu, baudžiamoji byla jam nutraukta.

Nuosprendžiu iš V. T. priteista 800 Eur patirtų proceso išlaidų nukentėjusiajam A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. jis, 2020-08-13, apie 16.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, kur įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą draudžiama, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonės važiuojančios priekyje, ta pačia eismo juosta vairuotojas nerodo kairiojo posūkio, lenkdamas transporto priemones, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę posūkio manevrą atliekančiu automobiliu „Skoda Yeti“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V.. Eismo įvykio metu sužalotas A. V., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

2. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir V. T. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje net nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 599/2012, 2K-401/2014, 2K-252-677/2015, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018 ir kt.) baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriama trimis atvejais: 1) kuomet eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, 2) kuomet šiurkščiai pažeidžia saugaus eismo reikalavimus, 3) kuomet sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Šioje byloje nustatyta, kad V. T. eismo įvykio metu, lenkdamas kitą automobilį, buvo kirtęs siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. p.), kurią kirsti šiuo atveju be jokių išlygų buvo draudžiama. Taigi, lenkimo manevrą V. T. vykdė, kuomet tai daryti buvo kategoriškai draudžiama. Toks eismo saugumo taisyklių pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, nes tokiais atvejais paprastai lenkiančiojo ir lenkiamojo automobilių greičiai ir važiavimo trajektorijos skiriasi labai ženkliai, todėl daugeliu atvejų tokie eismo įvykiai sukelia sunkias pasekmes. Be to, ištisinės linijos naudojamos tik pavojingiausiuose kelio ruožuose. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 5 dalies sankcija už tokį patį ištisinės linijos kirtimą numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi ir įstatymų leidėjas tokio pobūdžio eismo saugumo pažeidimus pripažįsta itin šiurkščiais. Akcentuotina, kad ištisinės linijos kirtimas visais atvejais laikytinas itin šiurkščiu pažeidimu, nes ištisinėmis linijomis žymimi pavojingiausi kelio ruožai. Įspėjamojo ženklo apie kelio ruožo sudėtingumą ir pavojaus riziką, draudžiančio daryti lenkimo manevrą, nepaisymas vertintinas kaip itin pavojingas vairuotojo veiksmas, todėl pagrįstai manytina, kad tik laidavimas su užstatu už tokią veiką padariusį asmenį yra nepakankama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonė, nes laidavimas su užstatu sukelia gan didelius nepatogumus laiduotojui, tuo tarpu atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės kyla net mažesnės pasekmės nei padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kas iš esmės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus.

2.3. Apeliaciniame skunde manoma, kad šiurkštus kelio ženklinimo nepaisymas buvo tyčinio pobūdžio, turėjęs chuliganiško vairavimo požymių. Tai, kad V. T. teigia nepastebėjęs linijos, tik jo gynybos versija, nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, galėjusių apsunkinti galimybę matyti horizontalųjį kelio ženklinimą. Be to, eismo įvykio metu nukentėjo iš viso trys asmenys, dviem padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, vienam – nesunkus.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. T. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui.

5. Apeliaciniame skunde teisingai pastebima, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - skyrimo klausimo.

6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.

7. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

8. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju V. T. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pasisakydamas apygardos teismo posėdyje V. T. kritiškai vertino savo elgesį, teigė, suprantąs, ką padarė, juolab, jog pasekmės galėjo būti skaudesnės, nurodė esąs susitaikęs su teismo sprendimu. Nukentėjusiesiems padaryti nežymūs ir nesunkus sveikatos sutrikdymai, civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nebuvo pareikšta. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl panašaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų V. T. nėra buvęs baustas, be to, ir jo administracinis baustumas neleidžia V. T. vertinti kaip sistemingo pažeidėjo. Iš registro išrašo matyti, jog V. T. 2019-08-08 padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (viršijo greitį 16 km/h), tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2021-02-19, o nutarimas priimtas 2021-04-08, t. y. jau po nusikaltimo, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo. Taigi faktiškai nusikaltimo padarymo metu V. T. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. T. ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad V. T. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas. Nors nagrinėjamu atveju kaltininko padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir yra pavojingi, keliantys grėsmę eismo saugumui, tačiau, vertinant bylos duomenų visumą, nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pažeidimas tyčinio pobūdžio, turėjęs chuliganiško vairavimo požymių. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įstatymo leidėjo vertinamos kaip neatsargios, o nagrinėjamu atveju bylos medžiaga leidžia vertinti, kad V. T. padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir pats baudžiamasis procesas asmeniui turėjo pakankamą poveikį. Todėl, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, kolegija sprendžia, jog nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. T. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimas net ir minimaliam 1 metų terminui šiuo konkrečiu atveju nebūtų teisingas ir proporcingas.

10. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, tačiau tai savaime nereiškia, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam asmeniui besąlygiškai turi būti taikoma BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Kita vertus, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kažkokių išskirtinių pranašumų suteikiantis baudžiamosios teisės institutas, kadangi jis taikomas tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, be to, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Todėl nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl to, jog šiuo atveju atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės kyla mažesnės pasekmės nei padariusiam administracinį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras baigiamosiose kalbose pasisakė, jog specialiosios teisės atėmimas netaikytinas. Kolegija, šiuo atveju įvertinusi bylos duomenų visumą, apibūdinančią tiek nusikalstamą veiką, tiek kaltininką, mano, kad nėra jokių V. T. padidintą pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kaip to apeliaciniu skundu prašo prokuroras. Šios priemonės taikymas neturėtų ir prevencinės reikšmės, kadangi pagal bylos duomenis V. T. nėra sistemingai Kelių eismo taisykles pažeidinėjantis vairuotojas, netgi priešingai, iki nusikaltimo padarymo V. T. buvo pakankamai drausmingas vairuotojas.

11. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuria remiamasi prašant V. T. taikyti BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonę, ne visiškai atitinka nagrinėjamu atveju nustatytas faktines aplinkybes, pvz., priešingai nei nagrinėjamu atveju, kaltininkai buvo sistemingi, piktybiški Kelių eismo taisyklių pažeidėjai (Nr. 2K-599/2012, 2K-401/2014), nedrausmingi, nusikaltę neblaivūs, ir praeityje jau darę teisės pažeidimų dėl neblaivumo (Nr. 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018), taip pat praeityje jau buvę traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurių metu nukentėjo žmonės (Nr. 2K-252-677/2015).

12. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

13. Apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-12-07 pažyma, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. T. 107,73 Eur už gynėjo advokato V. Janušausko suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose.

15. Šiuo nagrinėjamu atveju nuosprendį apskundė prokuroras asmens padėtį bloginančiais pagrindais, todėl, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnis), nepriklausomai nuo V. T. valios. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė