Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (trys nusikalstamos veikos). Nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstamos veikos) bei 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams (dėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. nusikalstamos veikos). Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirtos arešto bausmės 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, prie griežčiausios laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmės (dėl 2023 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstamos veikos) pridėta švelnesnės bausmės dalis, t. y. laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams (dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamos veikos) bei arešto bausmės 15 (penkiolikai) parų (dėl 2023 m. rugpjūčio 12 d. ir 2023 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamų veikų), iš viso 30 (trisdešimt) parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų (dėl 2023 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos) apimta griežčiausia bausme, ir A. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu taip pat kaltu pripažintas A. Z. (A. Z.) dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Civilinių ieškovų – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IKI Lietuva“ ir A. K. – civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš A. J. turtinei žalai atlyginti priteista: 1) 167,75 Eur UAB „IKI Lietuva“; 2) 479 Eur A. K..

Taip pat tenkinus civilinių ieškovų – V. D., R. D., J. B., E. R. ir L. P. – civilinius ieškinius solidariai iš A. J. ir A. Z. turtinei žalai atlyginti priteista: 1) 400 Eur V. D.; 2) 276,75 Eur R. D.; 3) 580 Eur J. B.; 4) 200 Eur E. R.; 5) 500 Eur L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. liepos 29 d., apie 18.48 val., užėjęs į prekybos centrą ,,IKI Karaliaučius“, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 9D, nuėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių paėmė 2 vnt. viskio ,,The Glenlivet Founder Reserve“ 0.7 l talpos, kurio vieneto kaina 34,95 Eur, 2 vnt. viskio ,,The Singleton Speyside Single Malt / 12 Y.O.“ 0.7 l talpos, kurio vieneto kaina 34,95 Eur, 1 vnt. viskio ,,Aerstone 10 YO Sea Cask“, 0.7 litro talpos, kurio vieneto 24,95 Eur, kuriuos įsidėjęs į su savimi turimą maišelį, praėjo pro kasas už juos nesusimokėjęs, tokiu būdu padarydamas UAB ,,IKI Lietuva“ 164,75 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 09.11 val., būdamas Vilniuje, Laisvės pr. 26, paėmė prie parduotuvės ,,MAXIMA“ įėjimo durų stovintį A. K. priklausantį elektrinį paspirtuką XIAOMI MI PRO 2, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įdėjo į automobilio HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą A. K. priklausantį 479 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

3. Be to, A. Z. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 12.06 val., būdami (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. išsitraukė iš su savimi turėtos kuprinės žirkles metalui kirpti ir nukirpo dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas V. D. priklausantis elektrinis paspirtukas ,,XIAOMI MI M365 PRO2“, 400 Eur vertės, po to A. J., užlipęs ant minėto elektrinio paspirtuko pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą V. D. priklausantį 400 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais A. Z. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

4. Be to, A. Z. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d., apie 16.41 val., būdami prekybos centre ,,Vilnius Outlet“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, V. Pociūno g. 8, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. išsitraukus iš su savimi turėtos kuprinės žirkles metalui kirpti ir nukirpus dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas R. D. priklausantis kalnų dviratis ,,Louke Baogl“, 276 Eur vertės, taip pat A. Z. tęsiant savo veiksmus ir nukirpus dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas T. B. priklausantis kalnų dviratis ,,Canyon“, 580 Eur vertės, po to A. Z. sėdus ant R. D. priklausančio kalnų dviračio ,,Louke Baogl“, o A. J. sėdus ant T. B. priklausančio kalnų dviračio ,,Canyon“, abu pasišalino, tokiu būdu jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. D. priklausantį 276,75 Eur vertės turtą – dviratį bei pagrobė svetimą, T. B. priklausantį 580 Eur vertės turtą – dviratį. Šiais veiksmais A. J. ir A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, A. Z. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d., apie 18.52 val., būdami prekybos centre ,,Vilnius Outlet“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, V. Pociūno g. 8, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. Z. nukirpus dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas L. P. priklausantis kalnų dviratis „Mongoose“, 500 Eur vertės, dviračiu pavažiavus ir netrukus nulipus nuo dviračio ir jį perdavus A. J., po to A. Z. tęsiant savo veiksmus ir nukirpus dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas E. R. priklausantis dviratis, 200 Eur vertės, ir A. Z. sėdus ant E. R. priklausančio kalnų dviračio, abu pasišalino iš automobilių aikštelės, tokiu būdu jie bendrais veiksmais pagrobė svetimą, L. P. priklausantį 500 Eur vertės turtą – dviratį bei pagrobė svetimą, E. R. priklausantį 200 Eur vertės turtą – dviratį. Šiais veiksmais A. J. ir A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir bausmes bendrinti ne sudėjimo būdu, pabrėždamas, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, be to, atsiprašė nukentėjusiųjų ir sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu.

7. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. kovo 5 d. buvo gautas papildomas nuteistojo A. J. prašymas subendrinti visas jam paskirtas bausmes į vieną bausmę.

8. Teismo posėdžio metu nuteistasis taip pat prašė subendrinti visas jam skirtas bausmes. Tokį prašymą palaikė ir nuteistojo gynėjas, palaikydamas apeliacinį skundą ir prašydamas nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo byloje. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir išreiškė poziciją, kad nuteistajam paskirtas bausmes turėtų bendrinti pirmosios, o ne apeliacinės, instancijos teismas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. J. neneigia jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir neginčija savo kaltės dėl jų padarymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (trys nusikalstamos veikos). Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, taip pat nėra skundžiama nuosprendžio dalis dėl nuteistojo A. Z., teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam A. J. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

11. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. A. J. pripažintas kaltu dėl penkių baigtų nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), o trys nusikalstamos veikos laikomos baudžiamaisiais nusižengimais (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant apeliacinio skundo argumentus, šiame kontekste pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir atsižvelgė į ją skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl to nėra pagrindo nuteistojo prisipažinimą bei gailėjimąsi vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

13. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad trijų nusikalstamų veikų atveju (2023 m. rugpjūčio 13 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamos veikos) nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jos padarytos veikiant bendrininkų grupe su A. Z.. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Nagrinėjamu gi atveju, neabejotina, kad nuteistojo A. J. vaidmuo nusikalstamose veikose buvo reikšmingas, t. y. jis buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas, nusikalstamos veikos buvo padarytos abiejų nuteistųjų bendrais veiksmais, dėl to bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe pripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo A. J. atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią apylinkės teismo išvadą patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (4 t., b. l. 95–130).

14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

15. Sprendžiant skirtinų bausmių klausimą skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo A. J. asmenybės duomenys. Kaip jau minėta, iš ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenų matyti, kad A. J. praeityje teistas ne vieną kartą (4 t., b. l. 95–130). Kaip pagrįstai atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje, A. J. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad A. J. taip pat baustas ir administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, o informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 131–139). Pagal byloje esančius SODROS duomenų bazės išrašo duomenis, taip pat ir pagal LITEKO sistemoje esančius SODROS registro duomenis nusikalstamų veikų padarymo metu A. J. nedirbo (4 t., b. l. 140–142).

16. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų; taip pat A. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o už šioje dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežčiausias BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalies sankcijose numatytas bausmes, atitinkamai, laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, A. J. skyrė tik nedaug didesnes nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą vidurkis bausmes, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį A. J. paskirtos bausmės nesiekia sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams keturiems mėnesiams A. J. skiriama už nusikalstamą veiką, padarytą 2023 m. rugpjūčio 11 d. E. R. ir L. P. atžvilgiu. Visgi, kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies minėta nusikalstama veika buvo padaryta 2023 m. rugpjūčio 23 d. Be to, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad minėta bausmė skirtina dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. nusikalstamos veikos. Toks neteisingos datos nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, nedarančiu įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau, kad toliau rezoliucinėje dalyje išdėstant bausmių bendrinimo aspektus šios nusikalstamos veikos padarymo data nurodoma teisingai. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo sprendime, pažymint, jog toks rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės ir neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

19. Kaip jau minėta, A. J. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl nusikalstamos veikos, dėl kurių apeliantas pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, laikytinos nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava ir negali būti pripažintos atsitiktinėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės laikytinos tinkamai individualizuotomis, proporcingomis nuteistojo asmenybės bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į tai, kad tiek BK 178 straipsnio 1 dalies, tiek 5 dalies sankcijose yra numatytos švelnesnės nei laisvės atėmimas ir areštas bausmės, kurių, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nuteistajam neskyrė, kaip negalinčių užtikrinti bausmės tikslų pasiekimo, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jam paskirtų bausmių bendrinimo būdu, jo vertinimu, bausmės turėjo būti bendrinamos ne sudėjimo būdu, o iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytos nuteistojo gynėjo pozicijos matyti, kad, jo įsitikinimu, už baudžiamuosius nusižengimus A. J. paskirtos bausmės su bausmėmis, paskirtos už nesunkius nusikaltimus, turėjo būti bendrintos apėmimo būdu. Visgi, su tokia gynėjo pozicija nesutiktina.

22. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas taikomas bausmių apėmimas, vienas iš jų, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019). Visgi, sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertinant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, atsižvelgtina į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-3-489/2019, 2A-1-303/2022).

23. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su skundžiamu nuosprendžiu atliktu už atskiras nusikalstamas veikas A. J. paskirtų bausmių bendrinimu. Be to, pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, pagrįstai sprendė atskiras bausmes tarpusavyje bendrinti nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu, o dėl 2023 m. liepos 29 d. nusikalstamos veikos paskirtą bausmę, pripažinus, jog ši nusikalstama veika nuo kitų veikų skiriasi pagal savo pavojingumą (pagrobto turto vertė neženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė) – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu su kitomis bausmėmis bendrino nuteistajam palankiausiu bausmių apėmimo būdu, skirdamas proporcingą bei teisingą subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams trims mėnesiams. Nusikalstamos veikos, dėl kurių A. J. pripažintas kaltu, priskiriamos gretimoms nusikalstamų veikų rūšims, dėl to skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, tinkamai remdamasis minėta kasacinio teismo praktika, t. y. įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarytos žalos dydį (pagrobto turto vertę), pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl taikomų bausmių bendrinimo būdų, o atskirų nesutikimo su bausmių bendrininku argumentų nuteistojo apeliaciniame skunde nepateikta. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos netinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, plačiau nepasisako, pažymėdama, jog nuteistajam subendrinta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams šešiems mėnesiams.

24. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantas prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal BK 75 straipsnio 8 dalį teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, dėl to apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

25. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J. paskirtos galutinės bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

26. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Nuteistajam A. J. anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių ir realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be to, iš nuteistąjį apibūdnančių duomenų matyti, kad jam ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nelinkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

27. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jam teisėtai paskirtos tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei bausmės, kurios tinkamai subendrintos, todėl neprieštarauja teisingumo principui, tai sudaro pagrindą nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

28. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis prašė subendrinti visas jam skirtas bausmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nebendrino nuteistajam kitais nuosprendžiais / baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių, nes minėti sprendimai nebuvo įsiteisėję. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nebendrinus atskirais teismo sprendimais nuteistajam A. J. paskirtų bausmių, to nedaro ir apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nuteistojo teisę į sprendimo, kuriuo bausmės bus subendrintos, apskundimo galimybę. Juo labiau, kad dalis nuteistajam ankstesniais teismų sprendimais skirtų bausmių buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismui atmestus nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl minėto nuosprendžio.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

29. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo A. J. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo A. J. valstybės naudai prašoma išieškoti 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, kuris šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, valios. Juo labiau, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kurio metu nuteistojo gynėju paskirtas advokatas prašė iš nuteistojo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo A. J. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl nusikalstamos veikos padarymo datos, nurodant, kad A. J. (A. J.) laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams skirta dėl 2023 m. rugpjūčio 23 d. vagystės iš E. R. ir L. P..

Neišieškoti iš nuteistojo A. J. (A. J.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.