Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, besiverčiantis individualia veikla, anksčiau teistas Alytaus apylinkės teismo 2024-06-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis A. S. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2024-10-26 apie 21.17 val. adresu Trakų r., Aukštadvario mstl., Vilniaus g. 2A, degalinės ,,Borusta“ teritorijoje, kilus žodiniam konfliktui, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė A. K. vieną smūgį į veido sritį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiam A. K. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje, apie 2 cm ilgio, bei apatinio žandikaulio abipusį lūžį 31-41 dantų srityje ir pakrumplio srityje kairėje pusėje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad įvykio dieną kartu su draugu šio vairuojamu automobiliu važiavo namo. Pakeliui Aukštadvaryje sustojo degalinėje „Borusta“. Buvo blaivas. Užėjo į degalinės parduotuvę nusipirkti atsigerti. Prie kasos stovėjo jam nepažįstamas vaikinas, bendravo su kasininke, delsė atsiskaityti už maistą. Paragino tą vaikiną greičiau atsiskaityti, nes jis taip pat stovėjo eilėje. Tas vaikinas buvo neblaivus, elgėsi negražiai, paėmęs maistą liepė atsiskaityti jam, po to išėjo iš degalinės į lauką. Nusipirkęs atsigerti jis taip pat išėjo iš degalinės ir būdamas lauke su tuo vaikinu apsižodžiavo. Tas vaikinas tapo agresyvus, bandė jam ne kartą spirti. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu sudavė tam vaikinui į veidą, dėl ko tas vaikinas nukrito ant žemės. To vaikino draugai paguldė vaikiną ant šono ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis tuo metu išvažiavo, greitosios nelaukė. Kitą dieną sužinojęs įvykio pasekmes susisiekė su tuo vaikinu, atsiprašė, pasiūlė atlyginti žalą, bet nukentėjusysis reikalavo labai didelės pinigų sumos, todėl žalos jam neatlygino. Dėl savo elgesio jis gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys, policijos pareigūnų Deivydo Kareniausko ir Svetlanos Smotkinos tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo A. K. parodymai, liudytojų R. S., D. K., T. R., R. D. parodymai, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, medicininiai dokumentai ir jų apžiūros protokolas, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūros protokolai, degalinės „Borusta“ vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kaltinamojo A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis A. S. 2024-10-26 apie 21.17 val. degalinės ,,Borusta“ teritorijoje, esančioje Vilniaus g. 2A, Aukštadvario mstl., Trakų r., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. K. vieną smūgį į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam A. K. muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje bei apatinio žandikaulio abipusį lūžį 31-41 dantų srityje ir pakrumplio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Dėl bausmės

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti ir tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio A. K. elgesys, nes nuketėjusysis A. K. įvykio metu buvo neblaivus, savo netinkamu elgesiu išprovokavo konfliktą su kaltinamuoju, o vėliau nesiekė išvengti konflikto, o provokavo kaltinamąjį agresyviu elgesiu ir fiziniais veiksmais, mėgino jam suduoti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių smurtinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis A. S. anksčiau teistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kiti jo ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau matyti, kad už smurtinių veikų padarymą jis anksčiau buvo pripažintas kaltu 4 kartus, kas suteikia pagrindą išvadai, jog kaltinamasis yra linkęs smurtauti, konfliktines situacijas sprendžia neracionaliai, tik smurto pagalba ir jokių jo elgesiui reikšmingų išvadų po ankstesnių bausmių atlikimo nepadarė. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, Sodros duomenimis, besiverčiantis individualia veikla. Nusikaltimu padaryta žala iš dalies/visiškai nėra atlyginta tiek nukentėjusiajam, tiek ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Kaltinamojo elgesys iškart po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsainus, nes pagalbos nukentėjusiajam jis nesuteikė ir iš įvykio vietos išvažiavo, tačiau vėliau vis tik su nukentėjusiuoju susisiekė, jo atsiprašė, teikė pasiūlymą atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam A. S. įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę arešto bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą, be to, yra sukūręs šeimą, turi išlaikomų nepilnamečių vaikų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymą kaltinamajam atideda 12 mėnesių be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys), įpareigodamas kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė bendrinama su neatlikta baudos bausme pagal Alytaus apylinkės teismo 2024-06-11 nuosprendį, baudos bausmę vykdant atskirai.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Dėl civilinių ieškinių

Dėl nukentėjusiojo A. K. ieškinio

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo A. S. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną buvo neblaivus, bendravo degalinėje su buvusia mergina, nevengė atsiskaityti. Dėl kaltinamojo suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą ir žandikaulio lūžį, dėl ko lankėsi ligoninėse, jam buvo atlikta operacija. Iki šiol jaučia patirtos traumos poveikį, nes žandikaulis būna nutirpęs. Taip pat šiuo metu tęsia dantų gydymą privačioje klinikoje. Turtinės žalos dėl tęsiamo dantų gydymo šiuo metu nereikalauja. Neturtinę žalą vertina 15 000 Eur suma. Šiuo metu dirba, nevedęs, gauna minimalų atlyginimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies ir prašė ieškinio sumą sumažinti, paaiškino, kad žalos nukentėjusiajam neatlygino, taip pat paaiškino, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, gyvena su drauge, dirba pagal verslo liudijimą, gauna iki 2 000 Eur pajamų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais - smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto ir kūno sužalojimų nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, jam buvo sužalota veido sritis, 2024-10-26 - 2024-11-05 lankėsi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikose, kur jam buvo atlikta viršutinio žandikaulio operacija. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis A. K. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus buityje ir bendravimo galimybių sumažėjimą dėl patirtų veido sužalojimų, jo psichologinė pusiausvyra buvo neabejotinai sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs reikšmingas neturtines pasekmes, nes jokių įrodymų apie patiriamas pasekmes kartu su ieškiniu nukentėjusysis nepateikė. Duomenų apie tai, kad išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatyta, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindė tik aplinkybe apie lūžusį žandikaulį, taip pat aplinkybe apie tęsiamą gydymą, tačiau dėl šios aplinkybės jokių įrodymų nepateikė, nors pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka pačiam nukentėjusiajam. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiojo išgyventos emocijos negali būti laikomos ypač giliomis ir trunkančiomis ilgą laiką. Be to, akcentuotina ir tai, kad nuketėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nesiekė išvengti konflikto, bet priešingai – savo netinkamu elgesiu išprovokavo konfliktą, provokavo kaltinamąjį ir išėjęs iš degalinės, mėgino jam ne kartą suduoti, kas taip pat suteikia pagrindą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Taigi, įvertinęs nukentėjusiojo išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat jo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos pobūdį ir pasekmes, paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajam ir nustatęs paties nukentėjusiojo nerūpestingą elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 2 000 Eur sumos. Pagal teismų praktiką, priteisiamas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024), todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiajam priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis teisingumo ir protingumo reikalavimams neprieštarauja.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 1 655,73 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. su ieškiniu sutiko visiškai, paaiškino, kad žalos dar neatlygino, bet su jos dydžiu sutinka ir pasižada ją atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje bei apatinio žandikaulio abipusį lūžį 31-41 dantų srityje ir pakrumplio srityje. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktos gydymo paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurias civilinė ieškovė, kaip PSDF vykdytoja ir naudotoja, apmokėto iš PSDF lėšų. Civilinės ieškovės pateiktas 2024-11-12 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. nuo 2024-10-26 iki 2024-11-05 kompiuterinės tomografijos, vidaus ligų gydytojo, skubios medicinos pagalbos ir viršutinio žandikaulio operacijos paslaugos buvo suteiktos VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, kainavo 1 655,73 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog už gydymo išlaidų kilimą šiuo atveju yra atsakingas kaltinamasis A. S., o atlyginusi už kaltinamąjį padarytą žalą civilinė ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už jos padarymą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, jog civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog žala civilinei ieškovei būtų atlyginta. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, padaryta žala visa apimtimi priteisiama iš kaltinamojo A. S. civilinės ieškovės naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.290 straipsnio 3 dalis).

Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priimant nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privaloma priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad palūkanos gali būti priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, iš kaltinamojo A. S. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 1 655,73 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti A. S. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto.

Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta baudos bausme, paskirta pagal Alytaus apylinkės teismo 2024-06-11 nuosprendį, visiškai jas sudedant, ir nustatyti A. S. galutinę subendrintą bausmę – 34 (trisdešimt keturias) paras arešto ir 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, Alytaus apylinkės teismo 2024-06-11 nuosprendžiu paskirtą 40 MGL (2 000 Eur) baudą vykdyti atskirai.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalis, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo A. K. naudai 2 000 (du tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. S. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 655,73 (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 73 ct) Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą atlyginti 1 655,73 Eur turtinę žalą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistas sumas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, AB banke „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už A. K. gydymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.