Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalį veikdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, A. B., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė J. B.. Po jos mirties liko santuokoje su J. B. įgytas turtas. Pareiškėja po senelės J. B. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi galvojo, jog palikimo priėmimo dokumentus tvarkysis mirusiosios sutuoktinis J. B.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. B.. Pareiškėja ėmė tvarkytis senelio J. B. palikimo priėmimo dokumentus ir iš notarės sužinojo, jog dalis buto ir kito turto priklausė pareiškėjos senelei J. B., kurios palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėja kreipėsi į advokatę, pradėti rinkti dokumentai. Mano, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeistų niekieno interesų, priešingai, jį atnaujinus bus įgyvendinta konstitucinė teisė į nuosavybę. Niekas iki šiol nėra reiškęs pretenzijų dėl turto.

4. Suinteresuoti asmenys A. B., A. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant dalyvaujantiems byloje asmenims teisę iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsnis). Prašymų nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Ištyrus byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre palikėjos J. B. vardu nuosavybės teise registruotas butas (su rūsiu), adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nekilnojamasis turtas įgytas palikėjai esant santuokoje su sutuoktiniu J. B..

7. Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog palikėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) su J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja I. B. ir suinteresuotas asmuo A. B. yra palikėjos J. B. vaikaitės, suinteresuotas asmuo A. B. – palikėjos J. B. sūnus.

8. Iš (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2024 m. kovo 19 d. liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog dėl (duomenys neskelbtini) mirusios J. B. palikimo priėmimo notarei pareiškimo niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta, notaro biure saugomose testamentų registro knygose sudarytų mirusiosios vardu testamentų nerasta. Testamentų registro (2024 m. kovo 19 d.) duomenimis Testamentų registre nėra įregistruota palikimo, atsiradusio po J. B. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo priimti palikimą faktai. Pareiškėja į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėja J. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja, kuri yra antros eilės palikėjos įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja nurodė, jog šių veiksmų neatliko, kadangi galvojo, jog palikimą po senelės mirties priims jos sutuoktinis J. B., po senelio mirties sužinojo, jog palikimo, atsiradusio po palikėjos J. B. mirties, niekas nepriėmė. Pareiškėja pateikė pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

12. Šiuo atveju įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesat pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

13. Pažymėtina, jog paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė ,,Turto bankas“ pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, suinteresuoti asmenys A. B. ir A. B. nebuvo aktyvūs ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, prieštaravimų nereiškė. Kiti galimi įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises.

14. Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po J. B. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po senelės J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.