Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-341-516/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-04
Bylos Nr.: e2A-341-516/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00252-2023-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos liftas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Palanga“

Kategorijos

2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-341-516/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00252-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.4.2.9.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ (pradinė ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos liftas“) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Palanga“ dėl sutarčių nutraukimo ir konkurso pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Liftai EU“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos liftas“, kurios teisių perėmėja yra naujoji ieškovė UAB „Schindler – Liftas“, 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ neteisėtai nutraukė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315 su ieškove ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį; 2) pripažinti, kad atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ neteisėtai nutraukė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645 su ieškove ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį; 3) pripažinti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimą Nr. KLA – 381 dėl 2008 m. balandžio 1 d. Liftų techninės priežiūros ir remonto sutarties Nr. 370 nutraukimo (arba sutarties nutraukimą, jeigu jis įvyks šio pranešimo pagrindu iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje) neteisėtu ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį; 4) pripažinti atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų (darbų) pirkimo konkursą ir jo rezultatus ta apimtimi, kuri analogiška paslaugų (darbų) apimčiai, kuriuos teikė ieškovė pagal Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315, Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370 ir Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645 neteisėtais ir juos panaikinti.

2. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gegužės 6 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vitės valdos“) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315. 2008 m. balandžio 1 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (iki reorganizavimo – UAB „Debreceno valda“) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370. 2014 m. birželio 30 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Palangos butų ūkis“), sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645. Visų nurodytų liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių galiojimas neterminuotas: UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ dėl to susitarė sutarties Nr. 315 4.3 papunkčiu ir sutarties Nr. 370 4.3 papunkčiu, o su atsakove UAB „Civinity namai Palanga“ ieškovė dėl neterminuoto sutarties galiojimo susitarė sutarties Nr. 645 4.2 papunkčiu.

3. 2023 m. rugsėjo 12 d. UAB „Klaipėdos liftas“ elektroniniu paštu gavo pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo jai buvo atsiųsti raštai dėl UAB „Civinity namai Klaipėda“ administruojamų namų sutarčių nutraukimo. Prie pranešimo buvo prisegti 3 priedai, kuriais atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ pranešė UAB „Klaipėdos liftas“ apie sutarties Nr. 315 ir sutarties Nr. 370 vienašalį nutraukimą, o atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ apie sutarties Nr. 645 vienašalį nutraukimą.

4. UAB „Klaipėdos liftas“ pasiteiravus apie vienašališko sutarčių nutraukimo priežastis, jai žodžiu paaiškinta, kad atsakovės per internetinę elektroninių pirkimų platformą „Mercell“ įvykdė naują liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimą konkurso būdu, kurio laimėtoju pripažintas kitas tiekėjas, o UAB „Klaipėdos liftas“ buvo išsiųstas pranešimas apie pirkimą, atsakovėms kviečiant UAB „Klaipėdos liftas“ pateikti pasiūlymą pirkimui, tačiau UAB „Klaipėdos liftas“ pasiūlymo šiam pirkimui nepateikė.

5. Kvietimas dalyvauti pirkime UAB „Klaipėdos liftas“ nebuvo tinkamai išsiųstas, o viešai prieinamos informacijos apie atsakovių galimai atliktą pirkimą uždaro konkurso būdu nėra. UAB „Klaipėdos liftas“ neturi prieigos prie internetinėje elektroninių pirkimų platformoje „Mercell“, kurią Lietuvoje administruoja UAB „Mercell Lithuania“, nes registracija tiekėjams šioje platformoje yra mokama, todėl jai neprieinama informacija apie atsakovių įvykdytą pirkimą, jo sąlygas, pasirinktą pirkimo būdą, pirkimo dalyvius, pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą ir kt. Atsakovių įvykdytą pirkimą laimėjo trečiasis asmuo UAB „Liftai EU“.

6. Ieškovės manymu, atsakovės savo nuožiūra priėmė sprendimus dėl sutarčių su ieškove nutraukimo, todėl viršijo savo įgaliojimus, nes nutraukdamos sutartis su ieškove ar naujai pirkdamos analogiškus darbus atsakovės privalėjo vadovautis atitinkamais savininkų sprendimais, kurie nebuvo priimti.

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, sutarčių nutraukimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad nutraukdamos sutartis atsakovės nesilaikė nei sutartyse, nei įstatyme nustatytų sutarčių nutraukimo sąlygų: sutartyse buvo numatyta, jog iki jų nutraukimo šalys privalo visiškai atsiskaityti tarpusavyje; be to, sutartys teisiškai kvalifikuotinos rangos sutartimis, todėl jos galėjo būti nutrauktos tik esant svarbioms priežastims, bet jokių svarbių sutarčių nutraukimo priežasčių atsakovės nenurodė, nes jų nebuvo.

8. Atsakovės negalėjo teisėtai vykdyti naujo liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimo konkurso ta apimtimi, kurioje analogiškos paslaugos (darbai) pagal sutartis perkami iš ieškovės, nes tam nebuvo poreikio, o namų savininkai neinicijavo sutarčių su ieškove nutraukimo arba esamo tiekėjo keitimo. Atsakovių veiksmai, faktiškai eliminuojant ieškovę, kuri nuolat veikia Klaipėdos apskrityje ir čia turi būstinę, iš įvykdyto pirkimo, neatitiko sąžiningumo kriterijaus, todėl yra neteisėti, o nesąžiningas pirkimo konkursas ir jo įvykdymo rezultatas – trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ pripažinimas konkurso laimėtoju ir pirkimo sutarties su juo sudarymas – taip pat pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovėms UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ iš ieškovės UAB „Schindler – Liftas“ priteisė po 4 770,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Pasisakydamas dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo teismas sutiko su atsakovių teiginiais, kad administratoriaus paskyrimas yra gyventojų nuosavybės valdymo išraiška, vadinasi, yra pagrindas teigti, jog liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių, kurios kvalifikuotinos kaip atlygintinų paslaugų sutartys, nutraukimas ar naujos sutarties sudarymas yra gyventojų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad administratoriaus teisė pirkti minėtas paslaugas reikalauja savininkų atskiro pritarimo.

11. Nustatęs, kad savininkų sprendimas nutraukti sutartis nebuvo reikalingas nei pagal sutartis, nei pagal įstatymą, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovių sandoriai – ginčo sutarčių su ieškove nutraukimas, nesant turto savininkų priimto sprendimo ar pavedimo nutraukti sutartis – prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys.

12. Teismas įvertino, kad liftų techninės priežiūros sutartys yra paslaugų, o ne rangos sutartys, nes šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (tam tikrų objektų nuolatinės priežiūros, aptarnavimo ir remonto), o ne dėl darbų, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti užsakovui, atlikimo. Atsakovė, kaip atlygintinių paslaugų gavėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis su ieškove. Nei sutartyse, nei teisės aktuose nesant jokių papildomų sąlygų ar kriterijų nutraukti sutartis, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, todėl nenagrinėjo ieškovės argumentų apie (ne)būtinumą nutraukti sutartis. Kadangi toks sutarčių nutraukimo vertinamasis kriterijus (sąlyga) nebuvo suformuluotas sutartyse, atsakovės neturėjo gauti ieškovės pritarimo ar jai kitaip įrodyti sutarčių nutraukimo poreikį (net jeigu toks ir egzistavo).

13. Teismas įvertino, kad administratorius veikia savo vardu, tačiau savininkų interesais, tai reiškia, jog sudaromų sutarčių šalimi yra administratorius, o ne patalpų savininkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sutartyse nėra nurodyta, jog atsakovės veikė kaip administratorės ir ši faktinė aplinkybė ieškovei buvo žinoma, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nei paneigia, nei patvirtina to, ar atsakovės (ne)teisėtai nutraukė ginčo sutartis su ieškove. Iš esmės minėta aplinkybė yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi esminės įtakos nagrinėjamam ginčui.

14. Nustatęs, kad ieškovė neginčija aplinkybių, jog atsakovės tinkamai įvykdė ginčo sutartyse numatytą sutarčių nutraukimo procedūrą (pranešimai ieškovei buvo pateikti prieš ginčo sutartyse nurodytą terminą), teismas atskirai dėl to nepasisakė ir šių aplinkybių nevertino.

15. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad sutartyje numatyta nutraukimo teisė (jos galiojimas) nėra susieta su atsakovių mokėjimų vykdymu, o pareiga padengti įsipareigojimus yra suformuluota kaip sutarčių nutraukimo pasekmė ir sutarties nutraukimo įgyvendinimo būtinasis etapas. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad sutarčių nutraukimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, jog nutraukdamos sutartis atsakovės nesilaikė nei sutartyse, nei įstatyme nustatytų sutarčių nutraukimo sąlygų: sutartyse buvo numatyta, kad iki jų nutraukimo šalys privalo visiškai atsiskaityti tarpusavyje. Juolab kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ginčo šalys visiškai apmokėjo tarpusavio įsiskolinimus.

16. Nustatęs, kad atsakovių atstovė patvirtino, jog ginčo sutartys nutrauktos ne dėl pažeidimo ir atsakovės tokią teisę turėjo, teismas šalių argumentus, susijusius su liftų technine būkle, vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisakė. Teismas konstatavo, kad atsakovės teisėtai nutraukė ginčo sutartis su ieškove.

17. Spręsdamas klausimą dėl konkurso teisėtumo, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į anksčiau sprendime padarytas išvadas, jog liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių nutraukimas ar naujos sutarties sudarymas yra gyventojų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija, kad nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog administratoriaus teisė pirkti minėtas paslaugas reikalauja savininkų atskiro pritarimo, kad atsakovės turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis su ieškove, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog atsakovės negalėjo teisėtai vykdyti naujo liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimo konkurso ta apimtimi, kurioje analogiškos paslaugos (darbai) pagal sutartis perkami iš ieškovės, nes tam nebuvo poreikio, o namų savininkai neinicijavo sutarčių su ieškove nutraukimo arba esamo tiekėjo keitimo. Atsakovės nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas.

18. Teismas pagrįstais pripažino atsakovių argumentus, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo dėl konkurso teisėtumo ir neturi teisės ginčyti atsakovių vienašalio sandorio – konkurso, tiek konkurso rezultate sudarytų sutarčių.

19. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad konkurso paskelbimas ir jo procedūrų eiga neturi reikšmės sutarčių nutraukimui. Nurodė, kad atsakovės turi teisę skelbti konkursą, neatsižvelgiant į sutarčių vykdymo eigą, t. y. neatsižvelgiant, ar sutartys vykdomos, ar jos nutrauktos ir kokiu pagrindu, kadangi paslaugų pirkimas yra savarankiška įstatymu reglamentuota administratoriaus funkcija.

20. Pagrįstais teismas pripažino ir atsakovių argumentus, kad konkurso procedūrų metu egzistavo aplinkybė, jog per Elektroninį pirkimų centrą (toliau – EPC) nėra galimybės įsigyti liftų techninės priežiūros paslaugų, kadangi šioje sistemoje tokia paslauga apskritai nėra galima, nes ji nėra įtraukta į galimų įsigyti paslaugų katalogą.

21. Teismas konstatavo, kad atsakovės apie pirkimą paskelbė laikydamosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134 patvirtinto Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 29 punkto reikalavimų, nes informacija apie numatomą pirkimą skelbta žiniasklaidoje – e. laikraštyje „Vakaro žinios“, atsakovių tinklapyje, kuriame yra nurodyta, jog „Civinity“ įmonių grupės pirkimų skelbimai yra viešai prieinami „Mercell“ pirkimų platformoje, kurioje užsiregistravę tiekėjai gali nemokamai dalyvauti „Civinity“ įmonių grupės vykdomuose pirkimuose, ir „Mercell“ pirkimų platformoje. Teismas, įvertinęs byloje esančius pirkimo skelbimus, sutiko su ieškovės argumentais, kad skelbime privalomi nurodyti duomenys (numatoma paslaugų ir (ar) darbų pabaigos data ir daugiabučių namų adresai) nebuvo nurodyti, tačiau dėl šių aplinkybių nėra pakankamo pagrindo teigti, jog dėl to buvo apribotos ieškovės galimybės lygiomis teisėmis su kitais dalyviais dalyvauti konkurse. Visų pirma, ieškovė atsakovių skelbimų iki konkurso iš viso nematė, apie įvykusį konkursą sužinojo tik jam pasibaigus. Antra, kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su tokio pat turinio atsakovių pirkimų skelbimais.

22. Teismas nurodė, kad Aprašas nenumatė pareigos atsakovėms asmeniškai informuoti ieškovę apie vykdomas konkurso procedūras, todėl ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju ir teismas atskirai dėl jos nepasisakė. Pagrįstais pripažino atsakovių argumentus, kad ieškovei nesant konkurso dalyve, konkurso procedūrų (ne)teisėtumo klausimas neturi įtakos jos teisėms ar pareigoms ir ieškovė, nebūdama konkurso dalyve, neturi suinteresuotumo reikšti tokį reikalavimą, todėl teismas kitų ieškovės argumentų dėl konkurso procedūrų neteisėtumo nevertino ir dėl jų nepasisakė.

23. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl tariamo atsakovių ir trečiojo asmens sąsajumo ar CK 4.84 straipsnio 8 dalies pažeidimo, ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovės gali būti laikomos sudarančiomis susijusių ūkio subjektų grupę su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU”, laikė nuomone, kuri nesudaro teisinio pagrindo patenkinti ieškinį.

24. Ieškinį atmetęs, teismas nurodė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o iš ieškovės atsakovėms priteisė po 4 770,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Ieškovė UAB „Schindler – Liftas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės UAB „Schindler – Liftas“ ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendime suabsoliutino administravimo faktą spręsdamas, kad tai yra gyventojų nuosavybės valdymo išraiška, todėl administratorius turi teisę pirkti liftų techninės priežiūros paslaugą išimtinai savo nuožiūra, vykdydamas jam pavestą administravimo funkciją, nes nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog tam reikia savininkų atskiro pritarimo.

25.2. Teismo išvados, kad teisės normos, suteikiančios teisę atsakovėms už savininkus priimti sprendimus dėl jų liftų valdymo ir naudojimo klausimų, prieštarauja CK 4.85 straipsnio 1 daliai, kuri nustato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip, balsuojant savininkų susirinkime (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) ar raštu (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Pasinaudoti teise nutraukti šias sutartis galėjo ne atsakovės, kaip administratorės, nuspręsdamos vienasmeniškai savo nuožiūra dėl sutarčių su ieškovu nutraukimo, o tik butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso liftai, pagal CK 4.85 straipsnį priėmę sprendimą nutraukti sutartis su ieškove. Atsakovių sandoriai – sutarčių su ieškove nutraukimas, nesant priimto savininkų sprendimo ir pavedimo atsakovėms dėl šių sutarčių nutraukimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys.

25.3. Atsakovėms be savininkų sprendimo ir esant galiojančioms sutartims dėl liftų techninės priežiūros, sudarytoms su ieškove, nebuvo jokio būtinumo vykdyti naują liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimo konkursą ta apimtimi, kurioje analogiškos paslaugos (darbai) pagal galiojančias sutartis buvo perkami iš ieškovės.

25.4. Sprendimo išvadas, kad atsakovės be savininkų sprendimų įvykdę analogiškos apimties pirkimo konkursą ir nutraukę sutartis su ieškove, nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas, ieškovė laiko nepagrįstomis ir nelogiškomis.

25.5. Ieškovės manymu, neteisėta yra ir teismo išvada, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir neturi teisės ginčyti tiek atsakovių vienašalio sandorio – konkurso, tiek su konkurso laimėtoju sudarytų sutarčių. Atsakovės, neturėdamos teisės, neteisėtai nutraukė su ja sudarytas galiojančias sutartis bei, neteisėtai įvykdžiusios konkursą, sudarė pakeičiančiąsias sutartis su kitu analogiškų paslaugų tiekėju – trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU“, todėl yra pažeidžiamos ieškovės teisės ir teisėti interesai toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis naudos gavėjams ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Taigi ieškovė turėjo teisę ginčyti tiek atsakovių vienašalį sandorį – konkursą, nes jis yra niekinis, tiek konkurso rezultate sudarytas sutartis, o priešingos teismo išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Atsiliepimas

26. Atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad norint nutraukti liftų priežiūros ir remonto paslaugų teikimo sutartis, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį nereikalingas, kadangi valdymo teisė yra perduota administratoriui, o liftų priežiūros ir remonto paslaugos savo esme nėra daiktinės teisės į bendrojo naudojimo objektus (liftus) suteikimas (perleidimas).

26.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovių vykdyto konkurso ir sutarties su konkurso laimėtoju – trečiuoju asmeniu, kadangi konkurso vykdymas, kuriame ieškovė nedalyvavo, bei jo rezultatai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms bei sutarčių su ieškove nutraukimui.

26.3. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl tariamo atsakovių ir trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ sąsajumo bei CK 4.84 straipsnio 8 dalies pažeidimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovių sprendimas sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu yra neteisėtas. Be to, pareiga įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus kyla būtent ieškovei, tačiau ji šios pareigos neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. gegužės 16 d. ieškovė su atsakove UAB „Civinity namai Klaipėda“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vitės valdos“) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315, kuria ieškovė įsipareigojo neterminuotai teikti liftų techninės priežiūros paslaugas gyvenamiesiems namams, esantiems, Klaipėdoje, Naujojo Uosto g. 8A, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

4. 2008 m. balandžio 1 d. ieškovė su atsakove UAB „Civinity namai Klaipėda“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Debreceno valda“) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370, kuria ieškovė įsipareigojo neterminuotai teikti liftų techninės priežiūros paslaugas gyvenamiesiems namams, esantiems Klaipėdoje, Šiaulių g. 1, 17, Taikos pr. 107, 111, Statybininkų pr. 16, 22, Naujakiemo g. 6, 7, 12, 13, 24, 25, Gedminų g. 2, Debreceno g. 37, 47, 59, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

5. 2014 m. birželio 30 d. ieškovė su atsakove UAB „Civinity namai Palanga“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Palangos butų ūkis“), sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645, kuria ieškovė įsipareigojo neterminuotai teikti liftų techninės priežiūros paslaugas gyvenamiesiems namams, esantiems Palangoje, J. Simpsono g. 8A, Bangų g. 3, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2023 m. rugsėjo 12 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kurio prieduose buvo nurodyta, kad atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ atitinkamai nuo 2023 m. spalio 12 d. ir nuo 2023 m. lapkričio 11 d. nutraukia su ieškove sudarytas Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315 ir Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370; atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ nuo 2023 m. spalio 12 d. nutraukia su ieškove sudarytą Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645.

7. 2023 m. rugsėjo 25 d. trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ atstovas A. Paulovičius kreipėsi į ieškovę elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad UAB „Liftai EU“ nuo 2023 m. spalio 16 d. pradeda vykdyti atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ administruojamų objektų liftų techninę priežiūrą.

8. Ieškovė 2023 m. spalio 10 d. atsakovėms UAB „Civinity namai Klaipėda“ UAB „Civinity namai Palanga“ pateikė pretenzijas dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, kuriose nurodė, kad atsakovės neturėjo teisės nutraukti sutarčių su ieškove dėl jai neįvykdytų piniginių prievolių.

9. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. spalio 12 d. sumokėjo ieškovei 42 361,40 Eur, o atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ – 2 016,35 Eur už ieškovės suteiktas paslaugas.

Dėl atsakovių įgaliojimų ir teisės nutraukti ginčo sutartis savo iniciatyva

10. Ieškovės (toliau – ir apeliantė) manymu, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės turėjo teisę savo nuožiūra, nesant dėl to priimto daugiabučių namų būtų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, nuspręsti pakeisti ieškovę kitu subjektu, teikiančiu daugiabučių namų liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak apeliantės, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK 4.85 straipsnio 1 daliai.

11. Šiame kontekste aktualus butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatantis teisinis reglamentavimas. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 25 punktas). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-943/2024, 32 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovėms sudarant ginčo sutartis, atsakovės buvo atitinkamai daugiabučių namų Klaipėdoje, Naujojo Uosto g. 8A, Šiaulių g. 1, 17, Taikos pr. 107, 111, Statybininkų pr. 16, 22, Naujakiemo g. 6, 7, 12, 13, 24, 25, Gedminų g. 2, Debreceno g. 37, 47 bei Palangoje, J. Simpsono g. 8A, Bangų g. 3, bendrojo naudojimo objektų administratorės.

14. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Nuostatai) 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

15. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 4.5 papunktis). Pagal Nuostatų 7.2 papunktį administratorius privalo sudaryti paslaugų, darbų ir prekių, perkamų pagal Nuostatų 4.5 papunktį, pirkimo sutartis. Nuostatų 20 punkte įtvirtinta patalpų savininkų teisė iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo priežiūros paslaugų, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, prekių pirkimo, atliktų darbų priėmimo komisijose.

16. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra nurodęs, kad per paskirtąjį administratorių yra įgyvendinama savininkų prievolė valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus: namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Paskirtasis administratorius inter alia (be kita ko) organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus, sudaro sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoja jų vykdymą.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi ir savarankiškus įgaliojimus atlikti veiksmus, būtinus administruojamo turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, t. y. įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Atlikti tam tikrus veiksmus administratorius turi įgaliojimus nepriklausomai nuo to, ar tam tikru klausimu turto savininkai yra iš anksto tinkamu būdu patys priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei pavedimo administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2012).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reglamentavimas, suteikiantis administratoriui įgaliojimus savarankiškai įgyvendinti atitinkamas teises, susijusias su jam administruoti perduoto bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų interesus, kad bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra vyktų nuolat ir nenutrūkstamai, nebūtų nepagrįstai delsiama priimti sprendimus, reikalingus įgyvendinant privalomuosius statinio reikalavimus.

20. Pažymėtina, kad nei CK, nei Nuostatuose nėra įtvirtinta, jog prieš administratoriui sudarant ar nutraukiant sutartis, skirtas užtikrinti tinkamą daugiabučio namo eksploatavimą ir priežiūrą, dėl tokių sandorių (sutarčių sudarymo (nutraukimo)) CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas.

21. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administratoriaus paskyrimas yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo išraiška, todėl ginčo sutarčių, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą nuolatinę daugiabučiuose namuose esančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų (t. y. liftų) priežiūrą ir remontą, nutraukimas ar naujų sutarčių sudarymas yra butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė tokio teisiškai reikšmingo ginčo sutarčių poveikio butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir valdymu, kad tik butų ir kitų patalpų savininkai, o ne paskirtas administratorius, turėtų kompetenciją nuspręsti dėl sandorių, susijusių su liftų technine priežiūra ir remontu, sudarymo (pvz., tokio pobūdžio sutarčių sudarymo, pakeitimo, nutraukimo).

23. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė į bylą įrodymų, jog prieš atsakovėms sudarant ginčo sutartis su apeliante, dėl tokių sutarčių sudarymo buvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (CPK 178 straipsnis). Taigi pastebėtinas apeliantės pozicijos nenuoseklumas, viena vertus, apeliantei teigiant, kad sutartys dėl liftų techninės priežiūros ir remonto gali būti sudaromos tik esant dėl to priimtam butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui, tačiau, kita vertus, nepagrindžiant, jog toks sprendimas (kuris, pagal apeliantės argumentų logiką, turėjo būti priimtas) buvo priimtas prieš sudarant su apeliante ginčo sutartis.

24. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad byloje nėra duomenų ir apie tai, jog po ginčo sutarčių nutraukimo butų ir kitų patalpų savininkai (jų dalis) būtų išreiškę pretenzijas atsakovėms dėl ginčo sutarčių nutraukimo, (t. y. būtų nesutikę su tokiais atsakovių veiksmais) ar CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl teisinių santykių liftų techninės priežiūros ir remonto srityje su apeliante tęsimo. Taigi byloje nėra ir duomenų, kad ginčo sutarčių nutraukimas neatitiko butų ir kitų patalpų savininkų valios ir interesų.

25. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad ieškovė jokiu teisiniu pagrindu nėra įgaliota atstovauti daugiabučių namų, kuriuose teikė liftų priežiūros paslaugas, savininkų interesams ar šiuos interesus ginti teisme.

26. Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės teiginys, jog ginčo sutartys galėjo būti teisėtai nutrauktos tik dėl to iki jų nutraukimo CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmus butų ir kitų patalpų savininkų balsų sprendimą, yra nepagrįstas.

27. Apeliantei neįrodžius administratoriaus įgaliojimų viršijimo savo iniciatyva nutraukiant ginčo sutartis bei neįrodžius butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir (ar) interesų pažeidimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl tokių sandorių (ginčo sutarčių nutraukimo) pripažinimo negaliojančiais, kaip priimtų pažeidžiant imperatyvias teisės normas, prieštaraujančių viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.78, 1.80, 1.81 straipsniai).

Dėl atsakovių teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartis įgyvendinimo sąlygų

28. Apeliantės teigimu, ginčo sutarčių nutraukimas yra neteisėtas ir dėl to, kad atsakovės neįrodė būtinybės nutraukti ginčo sutartis ir vykdyti naują liftų techninės priežiūros bei remonto darbų pirkimo konkursą ta apimtimi, kurioje analogiškos paslaugos (darbai) pagal galiojančias sutartis buvo perkami iš apeliantės. Su tokiu apeliantės teiginiu nėra pagrindo sutikti.

29. Iš ginčo sutarčių turinio matyti, kad jomis atsakovės pavedė apeliantei vykdyti liftų nuolatinį techninės būklės tikrinimą, apžiūras, remontus, nuolatinę naudojimo kontrolę, paruošti įrenginius valstybės įgaliotos įstaigos atliekamiems priežiūros veiksmams, liftams prižiūrėti skirti apmokytus ir atestuotus asmenis (ginčo sutarčių 1.1 papunkčiai). Taigi ginčo sutartimis apeliantė įsipareigojo teikti nuolatinio pobūdžio techninės priežiūros, kontrolės ir einamojo remonto paslaugas, nesusijusias su naujo, nuo pačių veiksmų atskiro objekto, sukūrimu.

30. Aptartų ginčo sutarčių turinys atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atlygintinų paslaugų sutarčių pobūdį, t. y. kai viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

31. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, aiškinanti atlygintinų paslaugų sutarties esminius požymius ir šios sutarties rūšies skirtumus nuo rangos sutarties, kurioje pasisakyta, kad paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

32. Vadovaujantis atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo tvarką reglamentuojančia CK 6.721 straipsnio 1 dalimi, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

33. Ginčo sutarčių nutraukimo tvarka buvo detalizuota ginčo sutarčių 4 skyriuose, nustatant, kad Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315 ir Nr. 370 šalys gali nutraukti raštiškai informavusios viena kitą iš anksto atitinkamai prieš 30 ir 60 dienų (minėtų sutarčių 4.3 papunkčiai). Sutarties nutraukimo atveju šalys privalo apmokėti tarpusavio įsiskolinimus iki sutarties nutraukimo datos, o neapmokėjus, prievolės atsakovėms galioja iki visiško tarpusavio įsiskolinimo apmokėjimo. Liftų techninės priežiūros ir remonto sutarties Nr. 645 4.2 papunkčiu šalys sulygo, kad jos turi teisę nutraukti sutartį CK nustatyta tvarka. Sutarties nutraukimo atveju šalys privalo apmokėti tarpusavio įsiskolinimus iki sutarties nutraukimo datos, o neapmokėjus, sutartis galioja iki visiško tarpusavio įsiskolinimų apmokėjimo.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės ginčo sutartis nutraukė laikydamosi ginčo sutartyse ir CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytų įspėjimo terminų ir tvarkos.

35. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagal CK, tiek pagal ginčo sutarčių nuostatas, įvertinant jų, kaip atlygintinų paslaugų sutarčių, pobūdį, atsakovėms buvo suteikta teisė ginčo sutartis nutraukti vienašališkai be svarbių priežasčių, skirtingai nei nurodė apeliantė, atsakovės neturėjo pareigos tokių priežasčių (t. y. pagrindžiančių būtinybę nutraukti ginčo sutartis) nurodyti apeliantei ir tokių priežasčių nenurodymas (nebuvimas) nelėmė ginčo sutarčių nutraukimo neteisėtumo.

Dėl apeliantės teisių (ne)pažeidimo nutraukus ginčo sutartis ir įvykdžius ginčo sutartyse nurodytų paslaugų pirkimą

36. Apeliantės manymu, skundžiamo sprendimo išvada, kad atsakovės, įvykdę analogiškos apimties pirkimo konkursą ir nutraukę sutartis su apeliante, nepažeidė apeliantės teisių ir teisėtų interesų toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas, yra nepagrįsta.

37. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog ginčo sutarčių nutraukimas ar naujos sutarties sudarymas yra butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija ir nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad administratoriaus teisė pirkti minėtas paslaugas reikalauja savininkų atskiro pritarimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams.

38. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad atsakovės turėjo įgaliojimus nuspręsti dėl ginčo sutarčių sudarymo ir nutraukimo, kadangi tokią teisę ipso facto (pačiu faktu, savaime) įgijo dėl jų paskyrimo administratorėmis. Šioje nutartyje konstatuota ir tai, kad atsakovės, vienašališkai nutraukdamos ginčo sutartis, pasinaudojo joms suteikta teise ir šią teisę įgyvendindamos laikėsi CK ir ginčo sutartyse įtvirtintos sutarčių nutraukimo tvarkos.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė, sudarydama ginčo sutartis jose nurodytomis sąlygomis, kurios atitinka CK įtvirtintą atlygintinų sutarčių reglamentavimą, turėjo ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog ginčo sutartys atsakovių valia galės būti nutrauktos jose nurodytomis sąlygomis (t. y. vienašališkai, net ir nesant svarbių priežasčių), ginčo sutarčių nutraukimas, laikantis jose nurodytos ginčo sutarčių nutraukimo tvarkos, negali būti laikomas apeliantei netikėtu, pažeidžiančiu jos teises ir (ar) teisėtus interesus.

40. Negali būti laikomas apeliantės teisės ir (ar) teisėtus interesus pažeidžiančiu ir atsakovių įvykdytas ginčo sutartyse nurodytų paslaugų pirkimas, kadangi apeliantė nepaneigė atsakovių teisės savo iniciatyva skelbti tokio pobūdžio pirkimą.

41. Pažymėtina tai, kai ginčo atveju aktualaus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134 patvirtinto „Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 29 punkte nustatyta, kad pirkdamas konkurso būdu, administratorius parengia pirkimo skelbimą pagal Aprašo 25.1–25.8 papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir organizuoja jo publikavimą savininkų sprendimu nustatytu būdu. Jeigu tokio sprendimo savininkai nepriėmę, administratorius pirkimo skelbimą skelbia savo interneto svetainėje visiems interneto vartotojams ir tuo pačiu metu – pirkimų portaluose arba kitu savo pasirinktu žiniasklaidos būdu (Lietuvos laikraštyje (respublikiniame ar savaitraštyje), specializuotose interneto svetainėse ar kt.). Parengiamas pirkimo skelbimas, kuriame turi būti nurodyta ar pateikta: administratorius (juridinio asmens pavadinimas, kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė); perkamų prekių ir (ar) paslaugų ir (ar) darbų pavadinimas ir trumpas aprašymas; reikalavimai tiekėjams (jei reikia); numatoma paslaugų ir (ar) darbų pradžios ir pabaigos data; trumpas daugiabučio namo aprašymas (jei reikia) ir adresas; pasiūlymų teikimo terminas, būdas, adresas, el. paštas;, asmens, galinčio suteikti papildomą informaciją, vardas, pavardė, el. paštas, telefonas; pasiūlymų vertinimo vieta, data, laikas (valanda).

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės apie pirkimą paskelbė laikydamosi Aprašo 29 punkto reikalavimų, nes informacija apie numatomą pirkimą skelbta žiniasklaidoje – el. laikraštyje „Vakaro žinios“, atsakovių tinklapyje, kuriame yra nurodyta, jog „Civinity“ įmonių grupės pirkimų skelbimai yra viešai prieinami „Mercell“ pirkimų platformoje, kurioje užsiregistravę tiekėjai gali nemokamai dalyvauti „Civinity“ įmonių grupės vykdomuose pirkimuose, ir „Mercell“ pirkimų platformoje. Aprašas nenumatė pareigos atsakovėms asmeniškai informuoti ieškovę apie vykdomas konkurso procedūras ar įsitikinti, kad su informacija apie vykdomas naujas konkurso procedūras apeliantė susipažino.

Dėl apeliantės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatus

43. Apeliantės manymu, neteisėta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovių paskelbto pirkimo rezultatų ir pirkimu sukurtų teisinių pasekmių – atsakovių su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU“ sudarytos sutarties dėl liftų techninės priežiūros ir remonto ta apimtimi, kuri apėmė ginčo sutartyse nurodytas paslaugas. Apeliantė nurodė, kad jos teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo rezultatus ir pirkimu sukurtas teisines pasekmes pagrindžia tai, jog: 1) atsakovės, neturėdamos teisės, neteisėtai nutraukė su ja sudarytas galiojančias sutartis; 2) atsakovės neteisėtai įvykdė pirkimą, po kurio sudarė pakeičiančiąsias sutartis su kitu analogiškų paslaugų tiekėju – trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU“. Su nurodytais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

44. Visų pirma, šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė turėjo teisę ir teisėtai nutraukė su apeliante sudarytas ginčo sutartis, todėl tokių veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Antra, šioje nutartyje taip pat padaryta išvada ir dėl to, kad atsakovės turėjo teisę skelbti tokio pobūdžio pirkimą ir pirkimą atliko vadovaudamosi teisės aktų reikalavimais.

45. Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadą apie apeliantės teisinį nesuinteresuotumą ginčo dalyje dėl pirkimo rezultatų ir juo sukurtų teisinių pasekmių panaikinimo, aktualus CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019, 46 punktas; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 21 punktas; 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas).

48. Ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurį patenkinus būtų sukeliama (atsirastų) materialiųjų teisinių pasekmių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos motyvams, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo reikšti aptarto pobūdžio ieškinio reikalavimų, susijusių su pirkimo rezultatų panaikinimu, kadangi ji nepagrindė skelbimo apie pirkimą tvarkos nesilaikymo fakto, iki pirkimo pabaigos neišreiškė valios konkuruoti pirkime su kitais pirkimo dalyviais, nebuvo pirkimo dalyve, taigi konkurso rezultatai neturi įtakos apeliantės materialiosioms teisėms ir pareigoms.

50. Savarankiško ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo rezultatus nelemia ir ta aplinkybė, kad konkurso metu apeliantė buvo sudariusi su atsakovėmis ginčo sutartis, nes tokių sutarčių egzistavimo faktas nesuteikė ieškovei prioriteto teikiant ar ateityje siekiant teikti paslaugas, nelėmė atsakovių pareigos kitokia tvarka, nei kitų potencialių konkurso dalyvių, informuoti apie skelbiamą konkursą, ir, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, atsakovėms teisėtai nutraukus ginčo sutartis, konkurso rezultatų (nu)ginčijimas ieškovei teisinių pasekmių nesukurtų.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino byloje aktualias teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

52. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėDalia KačinskienėDanguolė Martinavičienė