Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei D. D. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį ieškovas, jo atstovas neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jis informuotas tinkamai. Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pateikė papildomus paaiškinimus (e. b. l. 190-192, t. 1).

Liudytoju byloje apklaustas V. B. nurodė, kad atėjo namo ir gavo skambutį iš sesers, atsakovės, kad jos sūnus J. yra sumuštas, kraujuoja. Nuvažiavo į nurodytą vietą ir rado jį sėdintį, kraujuojantį, įsodino į mašiną ir vežė į ligoninę. Pamena, kad jis vis kartojo, kad jam šalta. Tuo metu jis nesakė, kad įvyko avarija, kažką tik sumurmėjo po nosimi paklaustas. Apie avariją sužinojo tik kitą dieną, tada jis pasakė tai atsakovei. Automobilio raktas buvo paliktas saugoti atsakovės pas jį (liudytoją), kokius metus, pusantrų, ilgai, nes atsakovė norėjo automobilį parduoti, o J. buvo praradęs teisę vairuoti. Kad automobilio nėra, liudytojas sužinojo kitą dieną. Po to J. pasakė, kad jis buvo pasidaręs atsarginį raktą, jį slėpė nuo motinos. Kai pirko automobilį, liudytojas tame dalyvavo, automobilis turėjo vieną raktą. Automobilis stovėjo prie atsakovės namų. Automobilio raktas buvo pas liudytoją tam, kad jo neimtų sūnus, nes jis buvo praradęs teisę vairuoti. Kai buvo autoįvykis, ginčo automobilio raktas buvo pas liudytoją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl J. D., vairavusio transporto priemonę BMW530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus rajone, Platiniškių kaime Adomo Mickevičiaus gatvėje ties pastatu 68B įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintos transporto priemonės Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-6, 185-187, t. 1). Eismo įvykio dieną transporto priemonė BMW530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota atsakovės D. D. vardu (e. b. l. 7). Transporto priemonė BMW530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (e. b. l. 5, t. 1), dėl ko ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas, AB „Lietuvos draudimas“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo padedamas, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas atitinkamai 8 867 Eur dydžio (e. b. l. 8-9, 13, 15-16, 19-61, 98-104, 108, 110, 115, 117-119, 121-125, 131, t. 1) ir 5 055 Eur dydžio draudimo išmokas (e. b. l. 10-12, 14, 17-18, 62-92, 105-107, 109, 111-114, 116, 120, 126-130, 132, t. 1). Ginčo dėl šių draudimo išmokų dydžio tarp šalių nėra. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 24 d. pretenzijomis ieškovas ragino atsakovę, taip pat eismo įvykio kaltininką J. D. atlyginti nuostolius, lygius ieškovo išmokėtoms draudimo išmokoms (e. b. l. 135-147, t. 1), tačiau duomenų, kad atsakovė ar J. D. atlygino ieškovui nuostolius, byloje nėra (CPK 185, 178 straipsniai). Iš Gyventojų registro duomenų, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad J. D. 2019 m. gegužės 6 d. žuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas ieškinį atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė pagal minėtą įstatymą atitinka asmenį, turintį pareigą transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, - ji yra jo savininkė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šios pareigos atsakovė tinkamai neįvykdė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios atsakovės byloje neginčijamos aplinkybės nėra pakankamos ieškovo ieškinį pripažinti pagrįstu ir jį tenkinti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 2 dalis). Tačiau vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrą teisinę pareigą, elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sąlyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas ne tik neperdavė kitam asmeniui naudoti transporto priemonės, nepadraustos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, bei tokios transporto priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę. Konstatuotina, kad tik transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti ir tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ar jos naudojimas pripažįstami tyčiniais imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimais, kurie sudaro prielaidas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatyta, kad atsakovė pati nepadraustos transporto priemonės BMW530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojo, ją naudojo jos sūnus J. D., kuris 2019 m. vasario 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A15.-94-834/2019 buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje (e. b. l. 185-187, t. 1). Iš atsakovės paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių įrodymų (e. b. l. 189, t. 1) nustatyta, kad atsakovė D. D. nepadraustos transporto priemonės BMW530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavė naudoti J. D. (ją pasiėmė pats J. D., pasinaudodamas be atsakovės žinios pasidarytu atsarginiu raktu), priešingai, šia transporto priemone naudotis jam draudė, dėjo protingas pastangas apriboti galimybę ja pasinaudoti (transporto priemonės raktus perdavė saugoti savo broliui, slėpė transporto priemonės dokumentus). Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai (CPK 185 straipsnis). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad analogiškas šioje civilinėje byloje nurodytoms aplinkybės atsakovė nurodė ir administracinėje byloje Nr. A15.94-834/2019, ką konstatavo Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutarime. Būtent, šiame nutarime nurodyta, kad D. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tą dieną eidama į darbą apie 13 val. matė, kad jai priklausantis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini); anksčiau automobiliu naudojosi J., bet kai prieš 1-2 metus jam teismas atėmė vairuotojo pažymėjimą, nuo to momento paėmė automobilio raktus ir paslėpė dokumentus. Remdamasis šiais atsakovės paaiškinimais, Vilniaus regiono apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog automobilio savininkė D. D. būtų perdavusi automobilį J. D., ji automobilio raktus ir dokumentus buvo paslėpusi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė įrodė neperdavusi transporto priemonės BMW530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), J. D., šią transporto priemonę jis užvaldė be atsakovės valios (jos leidimo ir žinios), teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys negali būti pripažintas pagrįstu, todėl jis atmetamas (CPK 178 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas šioje byloje patyrė 313 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 148, t. 1). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės šioje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei D. D. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.