Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės K. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. I. ir J. I. dukra. Ieškovė nuo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki brandos atestato gavimo ((duomenys neskelbtini)) mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur 2021-2022 m. jos pažangumo vidurkis sudarė 7,39 balo. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini) studijų programos I kurse, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Pirmojo semestro dalykų svertinis vidurkis sudarė 7,33 balo. Visos studijų programos kaina yra 14 096 Eur, o metinė studijų kaina yra 3 524 Eur. Studijų pabaiga numatoma 2026 m. birželio 30 d. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių, neturi. Nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ji iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos gavo 2 758 Eur išmokų (vidutiniškai po 145 Eur/mėn). Gyvena nuomojamame bute Vilniuje ir už jo nuomą moka 225 Eur. Nuo 2023 m. kovo 31 d. dirba ir 2023 m. balandžio mėnesį gavo 305,50 Eur atlyginimą, o 2023 m. gegužės mėnesį - 510,99 Eur.

14. VSDFV Panevėžio skyriuje informacijos laikotarpiu nuo 2021m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 28 d. apie atsakovo R. I. draudimą valstybės lėšomis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra, jis neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovo vardu yra registruotos trys transporto priemonės. Atsakovas, pradedant 1997 m., buvo reguliariai užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, kaip darbo ieškantis asmuo. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. jis yra daug kartų atsisakęs siūlomo darbo, tačiau su pateisinama priežastimi. Gauna 154 Eur socialinę išmoką iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

16. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovei

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistinos materialinės paramos būtinumo, nustatė, kad ieškovė atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukusi pilnametystės ji mokėsi vidurinėje mokykloje, ieškovė sąžiningai vykdė savo pareigą mokytis ir mokėsi pažangiai, ieškovė santaupų ir turto neturi, ieškovė gauna savarankiškas pajamas iš darbinės veiklos, o atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti paramą ieškovei.

18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė, bei nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas gali mokėti ankstesnio dydžio išlaikymą dukrai, kuris jai buvo priteistas, jai būnant nepilnamete.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė nuo pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki brandos atestato gavimo ((duomenys neskelbtini)) mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) nuolatinių studijų pirmosios pakopos (duomenys neskelbtini) studijų programos I kurse, valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Pirmojo semestro dalykų svertinis vidurkis sudarė 7,33 balo. Visos studijų programos kaina yra 14 096 Eur, o metinė studijų kaina yra 3 524 Eur. Studijų pabaiga numatoma 2026 m. birželio 30 d. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai, teisingai nustatė, kad ieškovei būtina parama iki baigs studijuoti.

21. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neva netinkamo pirmos instancijos teismo atlikto atsakovo galimybės teikti paramą vertinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti paramą ieškovei, savo sprendimą grindė šiais motyvais: byloje esančiais duomenimis atsakovo gaunamos pajamas sudaro tik gaunama 154 Eur socialinę išmoką iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, tačiau atsakovas kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur sūnaus išlaikymui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki ieškovės pilnametystės, atsakovas mokėjo išlaikymą tiek jai, tiek sūnui, kas per mėnesį sudarė 400 Eur, nors buvo laikotarpių, kai tuo metu jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas savo tikrosios turtinės padėties neatskleidė. Nors atsakovas turi sveikatos sutrikimų, pateikė duomenis, kad gydosi raktikaulio traumą, tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad dėl sveikatos sutrikimų jo darbingumas yra sumažėjęs, todėl jis turi pareigą išnaudoti visas galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, kad galėtų vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Apeliantas nepateikė jokių reikšmingų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino trečiojo asmens – ieškovės motinos J. I. paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės ir trečiojo asmens (ieškovės mamos) paaiškinimų matyti, jog ieškovei sulaukus pilnametystės ieškovės mama kas mėnesį vykdė savo pareigą išlaikyti moksleivę dukrą (ieškovę). Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės motinos paaiškinimus, nepanaikina iš įstatymų išplaukiančios pareigos atsakovui išlaikyti universitete studijuojančią ieškovę. Taip pat svarbu pažymėti, kad būtinų ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį abu tėvai minėtu laikotarpiu turėjo skirti po lygiai. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės motinos paaiškinimus, nes nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai turėjo esminės įtakos sprendžiant ginčą.

24. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovo atsikirtimo į ieškinį argumentus, teismo nebuvo įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.

Dėl priteisto išlaikymo (paramos) įsiskolinimo išdėstymo dalimis

25. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

26. Apeliantas sutiko su ieškovės prašomu priteisti iš atsakovo 2739,99 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimo dydžiu, tačiau nesutinka, kad minėtą įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas išdėstė mokėti dalimis per 18 mėnesių, nors apeliantas teismo prašė per 24 mėnesių laikotarpį.

27. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.

28. Jeigu tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, suinteresuoti asmenys gali siekti pasinaudoti CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo išdėstymo institutu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Visgi kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas visuomet reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

29. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi individualiai įvertinti kiekvienoje byloje susiklosčiusią situaciją, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs ir į CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės pažeisti kitos šalies lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

30. Apeliantas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia finansine padėtimi, tuo, kad teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašymui pagrįsti nurodytas aplinkybes, prašymą tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

31. Pažymėtina, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Apelianto nesutikimas su tuo, kaip teismas vertino aplinkybes, kuriomis jis grindė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

32. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, dėl kokių priežasčių jis negalės išmokėti įsiskolinimą per 18 mėnesių. Teismas atsakovo prašomą terminą išdėstyti dalimis sumokėti įsiskolinimą sutrumpino 6 mėnesiais, t. y. ketvirtadaliu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo išdėstymas 18 mėnesių laikotarpiui ją tenkina, atitinka teisėtus lūkesčius. Tik nuo atsakovo elgesio priklausys, kaip bus vykdomas sprendimas. Atsakovui vykdant mokėjimus laiku, ieškovė neturės teisinio pagrindo kreiptis į antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo, todėl atsakovo argumentai kad dėl teismo nustatyto trumpesnio termino yra tikimybė, kad antstolis vykdys išieškojimą, yra nepagrįsti.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į proporcingumo principus, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas išmokėti išlaikymo (paramos) įsiskolinimą dalimis yra pagrįstas, neapsunkinantis atsakovo materialinės padėties. Todėl spręstina, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje.

Dėl bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų

35. Atmetus apeliacinį skundą, valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui R. I., neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.