- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-69-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00287-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M., R. A. M., V. M.
- Trečiasis asmuo
- F. G., uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, akcinei bendrovei „Swedbank“, D. B., S. K., uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M., R. A. M., V. M., tretiesiems asmenims F. G., uždarajai akcinei bendrovei „GF bankas“, akcinei bendrovei „Swedbank“, D. B., S. K., uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, pripažinti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovų V. M. ir Reginos A. M. 12 500 EUR piniginę kompensaciją už atsakovams priklausančio buto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovų V. M. ir Reginos A. M. atstovė pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo palikti nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl 12 500 EUR piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovų už jiems priklausančio už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, nes šis reikalavimas nėra susijęs nei su santuokos nutraukimu, nei su santuokinio turto pagerinimu ir kitais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais. Šis reikalavimas grindžiamas CK 6.501 straipsnio 1 dalimi, todėl nepatenka į dalintino turto balansą. Atsakovas A. M. bei jo atstovė prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti.
3. Ieškovė bei jos atstovė prašė prašymą atmesti, nurodė, kad atsakovo tėvams priklausantį butą remontavo ir jį pagerino iš bendrų šeimos lėšų, todėl prašo jį nagrinėti šioje byloje kartu su kitais ieškinio reikalavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovų V. M. ir R. A. M. atstovės prašymą patenkino ir ieškovės A. M. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 12 500 EUR piniginės kompensacijos priteisimo iš atsakovų V. M. ir R. A. M. paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiami klausimai tik dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Kitokius reikalavimus tame tarpe ir dėl svetimo turto pagerinimo išlaidų priteisimo, kurį reiškia ieškovė, įstatymas santuokos nutraukimo byloje draudžia kelti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ((toliau - CPK) 383 straipsnis). Šiuo atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams R. A. M. ir V. M.. Šis turtas nėra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nagrinėtinas kitoje byloje ieškovei pareiškus ieškinį CPK nustatyta tvarka. Šį reikalavimą ieškovė nepagrįstai tapatina su sutuoktinių skoliniais įsipareigojimais kreditoriams, kurie padalijami ištuokos bylose, todėl šioje dalyje, kurią pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, paliktinas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti atsakovų V. M. ir R. A. M. 2021 m. liepos 14 d. prašymą dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją palikimo nenagrinėtu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantė su A. M., kaip sutuoktiniai, gyveno atsakovo tėvams V. ir R. A. M. priklausančiame bute, kurie žadėjo A. M. butą padovanoti. Apsigyvenus bute, jis buvo prastos būklės ir tėvai davė leidimą atlikti pagerinimus. Sutuoktinių lėšomis (24 000 EUR sumoje) buvo atliktas kapitalinis remontas, tokiu būdu sutuoktinių bendros santaupos buvo panaudotos iš esmės gerinant sutuoktinio tėvų turtą, kurį atsakovo tėvai nusprendė parduoti. Mano, kad turi teisę į pagerinimo išlaidų atlyginimą ir minėta suma įtrauktina į turto balansą, apeliantei priteisiant pusę šios sumos, tai yra 12 000 EUR.
6.2. Apeliantė dėl pareikšto reikalavimo įtraukimo į dalintino turto masę nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo šiuo atveju yra susijęs su atsakovo tėvų butu. Teigia, kad šiuo atveju reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nesusijęs su buto padalijimu, o juo reiškiamas reikalavimas dėl turtinės teisės į objekto pagerinimo išlaidas. Nurodo, kad abu sutuoktiniai turi reikalavimo teisę į 24 000 EUR sumą už atliktus pagerinimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovai dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliantės argumentai dėl galimo turto (buto) dovanojimo nėra pagrįsti objektyviais įrodymais. Teigia, kad apeliantė klaidiną teismą nurodydama objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes. Teigia, kad ieškovei buvo leista naudotis butu neatlygintinai, jį pasigerinti. Pažymi, kad butas nei apeliantei, nei atsakovui A. M. nepriklauso, o apeliantė siekia prisiteisti ¼ buto vertės.
7.2. Atsakovai dėl reikalavimo priteisti kompensaciją nurodo, kad šiuo atveju negali būti reiškiamas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje dėl piniginės kompensacijos už svetimo turto pagerinimą priteisimo apeliantės naudai, kuris vadovaujantis CPK 383 straipsniu, nenagrinėtinas šalių santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Pažymėtina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį, padarė rašymo apsirikimą, nurodė neteisingą nutarties priėmimo datą - 2021 m. rugsėjo 22 d. Šis rašymo apsirikimas ištaisytas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, kurią nutarta apeliantės ieškinį, dalyje dėl kompensacijos priteisimo, palikti nenagrinėtu. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės, normas, neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju ginčas kyla ne dėl turto - buto, o dėl reikalavimo teisės į atliktus būsto pagerinimus. Teigia, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai turi 24 000 EUR reikalavimą į atliktus pagerinimus ir prašo priteisti pusę šios sumos apeliantei.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašo iš R. A. M. ir V. M. priteisti 12 000 EUR kompensaciją už buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimą. Nurodo, kad atsakovai R. A. M. ir V. M. žadėjo A. M. padovanoti butą, tačiau vėliau apsigalvojo, nes bijojo, jog turtas bus parduotas išieškant A. M. skolas. Nurodo, kad šiame bute padidėjus šeimai apsigyveno apeliantė, A. M., buvo atliktas turto pagerinimas, darbai buvo atliekami iš bendrų šalių lėšų keli mėnesiai iki santuokos sudarymo ir santuokos metu iki 2015 metų pabaigos. Teigia, kad šalis siejo pasitikėjimu grįsti santykiai, rašytinė panaudos sutartis nebuvo sudaryta, atsakovai rašytinio leidimo buto remontui neprašė ir ne kartą jame lankėsi. Nurodo, kad šiuo atveju panaudojus sutuoktinių, tai yra apeliantės ir A. M. lėšas, buvo pagerintas R. A. M. ir V. M. turtas, todėl prašo priteisti 12 500 EUR kompensaciją už atlikto turto pagerinimą.
13. Atsakovai R.A. M. ir V. M. pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo priteisti kompensaciją (nutarties 12 punktas) palikimo nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas CPK 383 straipsnio nustatyta tvarka nenagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje. Iš esmės pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta teisės normą, atsakovų prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, apeliantės teiginius pripažįsta pagrįstais.
14. Remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti jokių kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis).
15. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs ir gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių.
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje dar ir dėl to, nes santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
17. Iš ieškinio turinio matyti (nutarties 12 punktas), kad apeliantė reikšdama reikalavimą atsakovams R. A. M. ir V. M. dėl 12 500 EUR skolos priteisimo, siekia iš sutuoktinio - atsakovo A. M. tėvų, prisiteisti ½ dalį sumos, sumokėtos jos teigimu abiejų sutuoktinių santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Pažymėtina, kad šiuo atveju galioja prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CPK 385 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje negalima reikšti reikalavimo dėl kitiems asmenims sutuoktinių perleistų piniginių lėšų ar sutuoktinių bendru darbu atlikto kito asmens turto pagerinimo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kaip buvo minėta aukščiau (nutarties 15-16 punktai), santuokos nutraukimo byloje teismas visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Atsižvelgiant į tai, pripažinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, gali būti padalintos sutuoktinių paskolintos lėšos ir turto pagerinimo lėšos, vienam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją.
18. Pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką, todėl šiuo atveju teismo vertinimu aktuali ir teismų praktika, suformuluota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-420-340/2019, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-963-273/2021. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatuoja, kad šiuo atveju, apeliantės reikalavimas atsakovams R. A. M. ir V. M. dėl 12 500 EUR kompensacijos priteisimo, gali būti nagrinėjamas apeliantės ir atsakovo A. M. santuokos nutraukimo byloje, todėl nutariama apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovų R. A. M. ir V. M. 2021 m. liepos 14 d. prašymą dėl ieškovės A. M. reikalavimo priteisti kompensaciją palikimo nenagrinėtu, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovų R. A. M. ir V. M. 2021 m. liepos 14 d. prašymą dėl ieškovės A. M. reikalavimo priteisti kompensaciją palikimo nenagrinėtu, atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovų R. A. M. ir V. M. 2021 m. liepos 14 d. prašymą dėl ieškovės A. M. reikalavimo priteisti kompensaciją palikimo nenagrinėtu, atmesti.