- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-420-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02173-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei G
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinio atsakovams J. K., J. K., trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei sandorių nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę; 3) šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 6) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartį; 7) turtą padalinti tokiu būdu: butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, priteisiant iš jo ieškovės naudai 95500 Eur kompensaciją, o 100 vnt., paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų natūra priteisti ieškovei; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 9) taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei E. K. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, jog kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma, tačiau iš hipotekos registro duomenų nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui – kooperatinei bendrovei Grigiškių kredito unijai. Taip pat atsakovas yra įkeitęs nekilnojamąjį turtą kreditoriaus UAB „Hipotekiniai kreditoriai“ naudai. Iš teismo išreikalautų turto arešto aktų registro duomenų teismas nustatė, jog 2011 m. spalio 19 d. buvo įregistruotas atsakovui J. K. priklausančio turto areštas (turto arešto akto identifikavimo kodas 0311004828) kreditoriaus – UAB FMĮ „Orion securities“, naudai.
4. Taip pat teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog šalys galimai turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, BUAB „Skirnuva“. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu šiuo metu šalys minėtiems kreditoriams finansinių įsipareigojimų neturi ar juos yra pilnai įvykdę, teismui privalo būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, priešingu atveju, ieškovė įpareigotina pranešti nurodytiems kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, išsiunčiant patikslinto ieškinio su priedais kopiją ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CK 3.126 straipsnio 2 dalis), o patikslintame ieškinyje pasisakyti dėl tolimesnių įsipareigojimų šiems kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo.
5. Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, jog atsakovas santuokos metu yra įgijęs UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, t. y. viešame registre jis yra nurodomas kaip vienasmenis minėtos įmonės akcininkas, kuriam priklauso 2896 vnt. įmonės akcijų, tačiau šių akcijų padalijimo klausimas nėra išspręstas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį, jame nurodant visas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias akcijas bei ieškinyje pasisakyti dėl visų sutuoktinių turimų vertybinių popierių padalijimo po santuokos nutraukimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės reiškiami reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo nėra neatsiejamai susiję su civiline byla dėl santuokos nutraukimo, be to, vadovaujantis CPK 383 straipsniu, šie reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Teismas sprendė, jog ieškovės E. K. ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2018 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis–niekinėmis, tiesiogiai nėra susiję su santuokos nutraukimo byla, todėl ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl tam tikrų sandorių nuginčijimo (ieškovė pasirinkus ir apsisprendus, kokiu pagrindu reikšti reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo) turėtų būti sprendžiami atskirai, t. y. atskiroje, o ne santuokos nutraukimo byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė E. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CK 3.126 straipsnio 2 dalis nustato pareigą ieškovui ieškinio pareiškime pranešti apie jam žinomus bendrus ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir jiems pranešti apie bylos iškėlimą. CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tapati prievolė. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas šią ieškovo procesinę pareigą apriboja jam žinomais ieškinio pateikimo momentui duomenimis apie kreditorius, neįpareigodamas jo prieš ieškinio padavimą sužinoti, t. y. surinkti duomenis apie visus, net jam ir nežinomus, kreditorius, užklausiant visus galimus registrus ir kredito įstaigas. Finansinis įsipareigojimas Grigiškių kredito unijai, kur neva yra įsipareigojusi ir ieškovė, tapo siurprizine žinia ieškovei, nes, jos įsitikinimu, ji neturi jokių skolų ir kreditorių. Atsakovas keletą paskutinių metų su savo tėvais, turinčiais didelių finansinių problemų, kažkokį nekilnojamąjį turtą nuolat įkeitinėjo, pardavinėjo, dengė skolas, ėmė paskolas kitoms skoloms dengti. Į šį atsakovo šeimos finansinių problemų sūkurį pateko ir šeimos butas (duomenys neskelbtini), kai atsakovas, suklaidindamas iškovę dėl galimo buto praradimo, tariamu sandoriu per savo seserį perėmė asmeninėn nuosavybėn. Šiame procese ieškovei buvo duodami pasirašyti įvairūs dokumentai, kurių esmės ji nesuprato ir neturėjo laiko gilintis, nes augino ką tik gimusią dukrą. Todėl ieškovė neatmeta galimybės, kad ji tokiu būdu buvo įtraukta į kažkokį atsakovo finansinį įsipareigojimą. Paaiškinimus teismui dėl šios aplinkybės ir procesinį sprendimą ieškovė priims išreikalavus šiuos dokumentus į bylą ir su jais susipažinusi. Apie kitus galimus atsakovo finansinius įsipareigojimus pasakytina tas pats, priduriant tai, jog nutartyje nurodomos kai kurios atsakovo finansinės operacijos ir civilinės bylos vyko iki šalių santuokos (2014 m. birželio 28 d.), ir dėl to jai nežinomos.
7.2. Ieškovei iki teismo nutartyje pateiktos informacijos nieko nebuvo žinoma apie tai, jog atsakovas yra įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Priešingu atveju, neabejotinai apie tai būtų pasisakyta ieškinyje, priskiriant šį turtą sutuoktinių dalintinam ar atsakovo asmeniniam nedalintinam. Teismo išvada apie tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo vardu registruotą turtą (bendrovės akcijas), apie kurį ji nežinojo ir dėl kurio iki šiol neturi galimybės suformuoti nuomonę apie šio turto nuosavybės teisinę formą, ir tuo neįvykdė įstatymo reikalavimo dėl pateiktinų duomenų ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, yra neteisėta ir nepagrįsta.
7.3. Teismo pozicija, kad ieškinio reikalavimas dėl tariamų sandorių panaikinimo ir aptariamo buto grąžinimo į sutuoktinių bendrojo turto kategoriją, yra nesusijęs su nagrinėjama byla ir prieštarauja imperatyviajai CPK 383 straipsnio nuostatai, yra klaidinga bei prieštaraujanti tiek įstatymui, tiek kasacinio teismo suformuotai praktikai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. K., J. K., trečiajam asmeniui notarei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei sandorių nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė E. K. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2019 m. sausio 29 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2018 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis–niekinėmis, nėra neatsiejamai susiję su civiline byla dėl santuokos nutraukimo, be to, vadovaujantis CPK 383 straipsniu, šie reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
13. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Aptariamu aspektu kasacinis teismas formuoja praktiką, kad įstatyme imperatyviai nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., 3.118 str., CPK 385 str. 1 d.), nes tik sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nesilaikė bendrojo CK 3.59 straipsnyje įtvirtinto principo, jog santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami vienoje civilinėje byloje, ir šiuos klausimus išskyrė į atskiras bylas, toks šių klausimų išskyrimas gali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, jeigu šie pažeidimai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Taigi, nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika suponuoja išvadą, jog esant situacijai, kuomet vienas iš sutuoktinių reiškia pretenzijas į kito sutuoktinio turtą, šis klausimas turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje.
14. Kaip jau byloje nustatyta, ieškovė pareikštu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo ir 2018 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartis. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių matyti, jog minėtas butas ieškovės ir atsakovo J. K. buvo įgytas santuokos metu ir iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo bendroji jungtinė sutuoktinių, t. y. ieškovės ir atsakovo, nuosavybė, tačiau 2017 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi butas buvo perleistas atsakovo J. K. seseriai J. K., o 2018 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartimi butas buvo padovanotas atsakovui J. K.. Taigi, ieškovė ieškiniu prašydama pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ginčo pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartis, tokiu būdu iš esmės siekia, turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje ir iki sandorių sudarymo buvusio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o vėliau minėtų ginčo sandorių pagalba tapusio išimtinai atsakovo J. K. asmenine nuosavybe, grąžinimo bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir šio turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, šiuo atveju yra susiję su santuokos nutraukimo byloje sprendžiamu turto padalijimo klausimu, todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
15. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi šalis (šalys), yra niekinis, privalo jį pripažinti negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Ši taisyklė taikytina visose bylose, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, taip pat ir šeimos bylose, ją privalo taikyti visų instancijų teismai. Taigi, teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), jeigu nustato, jog tam yra pagrindas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju turėtų būti svarstomas klausimas dėl atsakove į bylą įtrauktos, vienos iš ginčo sandorių šalių – J. K., procesinės padėties pakeitimo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje kaip ieškinio trūkumus taip pat įvardino tai, kad ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė ne visus kreditorius, o taip pat nenurodė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų bei ieškinyje nepasisakė dėl visų sutuoktinių turimų vertybinių popierių padalijimo po santuokos nutraukimo.
18. Pažymėtina, jog CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CPK 382 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodoma, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Taigi, tiek pagal CK, tiek pagal CPK reglamentavimą, ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi nurodyti tik jam žinomus kreditorius. Šiuo atveju tiek iš ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo, tiek iš atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovė visų kreditorių nenurodė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šie duomenys apie kreditorius jai nebuvo žinomi, todėl pirmosios instancijos teismas, kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma, nenurodymą nepagrįstai vertino kaip ieškinio trūkumą ir nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013).
20. Šiuo atveju teismo nustatyti trūkumai tiek dėl kreditorių, tiek ir dėl turto – UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nenurodymo ieškinyje, nelaikytini esminiais trūkumais, trukdančiais pradėti teismo procesą. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo konkrečiu atveju taikytas nepagrįstai, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti.
22. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės E. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.