- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-963-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03501-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. atstovo advokato G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovės J. N. ieškinio reikalavimų civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. N. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams G. N., Z. V. prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo G. N. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams padalinti santuokinį turtą, priteisti skolą ir piniginę kompensaciją iš atsakovės Z. V..
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi atidėjo ieškovei 157 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; atsisakė priimti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 10 000 Eur skolos ir 20 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės Z. V.; kitus ieškinio reikalavimus priėmė.
3. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinyje keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovės Z. V. ieškovės naudai 10 000 Eur skolą ir 20 000 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą tiesiogiai nėra susiję su santuokos nutraukimo byla, todėl šie reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1244-614/2015 pateiktu išaiškinimu, kad CPK 383 straipsnyje nustatyta, jog bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio dalyką nustato imperatyviosios teisės normos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį turi sumokėti 357 Eur žyminį mokestį, o sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs ieškovės finansinę būklę, sprendė, kad ieškovė negali sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl jos prašymą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio (157 Eur) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo teismas pripažino pagrįstu.
III. III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei 10 000 Eur skolą ir 20 000 Eur kompensaciją iš atsakovės Z. V. už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimo bylose išsprendžiami ir žalos atlyginimo reikalavimai. Kadangi šioje normoje nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad teismas turi išspręsti tik tokius žalos atlyginimo reikalavimus, kuriuos vienas sutuoktinis reiškia tiesiogiai kitam sutuoktiniui, todėl skyrybų byloje galima reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo ne tik sutuoktiniui, bet ir kitiems asmenims. Ieškovės reikalavimai atsakovei Z. V. yra dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje;
1.2. Atsakovė Z. V. yra atsakovo motina. Reikalavimas dėl 10 000 Eur skolos priteisimo yra reiškiamas skyrybų byloje, kadangi pinigų skolinimas atsakovei buvo susijęs su bendra sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) buitimi. Ieškovės ir atsakovo šeima kartu finansiškai padėjo atsakovei siekiant įsigyti butą asmeninėn nuosavybėn;
1.3. Ieškovės reikalavimas dėl 20 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo yra už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios sodybos pagerinimą. Sutuoktiniai iš savo šeimos lėšų į sodybą investavo apie 50 000 Eur. Ieškovė manė, kad minėta sodyba yra atsakovo nuosavybė ir tai bus jų šeimos turtas, tačiau vėliau sužinojo, kad tai atsakovo motinos sodyba ir visos investicijos santuokos nutraukimo metu lieka atsakovei. Šis reikalavimas susijęs su sutuoktinių buitimi, todėl jį tikslinga nagrinėti toje pačioje byloje;
1.4. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės reikalavimus remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos ir skolos priteisimo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos ir kompensacijos priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo G. N. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų V. N., M. N. ir E. N. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką, padalinti santuokos metu įgytą šalių turtą. Be ieškinyje pareikštų reikalavimų atsakovui, ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei Z. V. ir prašė priteisti iš atsakovės 10 000 Eur skolą ir 20 000 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti minėtus ieškinio reikalavimus atsakovei Z. V., motyvuodamas tuo, kad šie reikalavimai negali būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, kadangi teisės aktai nenumato, jog skyrybų byloje turėtų būti sprendžiamas sutuoktinių ar vieno iš jų skolininkų prievolių įvykdymo sutuoktinių naudai klausimas.
9. Ieškovė atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laiko, kad ieškovės reikalavimai dėl 10 000 Eur skolos ir 20 000 Eur kompensacijos už atsakovei Z. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą yra susiję su sutuoktinių buitimi, todėl turi būti nagrinėjami ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje.
10. Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius pripažįsta iš dalies pagrįstais.
11. Remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Santuokos nutraukimo bylose šalys negali kelti jokių kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje (CPK 383 straipsnis).
12. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs ir gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių.
13. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje dar ir dėl to, nes santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
14. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovei dėl 10 000 Eur skolos priteisimo, galimai siekia iš atsakovės, atsakovo motinos, prisiteisti ½ dalį sumos, sumokėtos abiejų sutuoktinių santuokos metu. Ieškovė reikalavimu atsakovei dėl 20 000 Eur kompensacijos priteisimo siekia prisiteisti dalį piniginių lėšų už abiejų sutuoktinių bendra veikla ir lėšomis atlikto atsakovės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
15. Pažymėtina, kad CPK 385 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje negalima reikšti reikalavimo dėl kitiems asmenims sutuoktinių perleistų piniginių lėšų ar sutuoktinių bendru darbu atlikto kito asmens turto pagerinimo pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kaip buvo minėta aukščiau, santuokos nutraukimo byloje teismas visais atvejais turi išspręsti santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Atsižvelgiant į tai, pripažinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, gali būti padalintos sutuoktinių paskolintos lėšos ir turto pagerinimo lėšos, vienam iš sutuoktinių priteisiant kompensaciją.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju, ieškovės reikalavimai atsakovei dėl 10 000 Eur skolos ir dėl 20 000 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės, gali būti nagrinėjami ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje, esant kartu pareikštiems reikalavimams dėl atsakovei paskolintų lėšų ir atsakovės turto pagerinimo pripažinimo bendrąja ieškovės ir atsakovo jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ne atsisakyti priimti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl skolos ir kompensacijos priteisimo, bet taikyti ieškinio trūkumų šalinimą, įpareigojant ieškovę patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
17. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1244-614/2015.
18. Dėl netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei dėl 10 000 Eur skolos ir 20 000 Eur kompensacijos priteisimo, naikintina ir klausimas dėl paminėtų ieškinio reikalavimų priėmimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti ieškovės J. N. ieškinio reikalavimus atsakovei Z. V. dėl 10 000 Eur skolos ir 20 000 Eur kompensacijos priteisimo, ir klausimą dėl paminėtų ieškinio reikalavimų priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.