Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. (V. J.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė ,,Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

10. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma Nr. GR. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis patvirtina, kad duomenų apie ieškovės nepilnamečius vaikus registre nėra.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

12. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

13. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

16. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, t. y. jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas iš byloje esančių duomenų, nenustatė, kad egzistuotų CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga, kuriai esant preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

18. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo, nes abi šalys nedėjo protingų pastangų, neieškojo tarpusavio kompromisų, siekdamos išsaugoti šeimą. Teismas nenustatė byloje duomenų, kurie sąlygotų išskirtinai tik vienos iš šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

19. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

20. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja ir atskiro reikalavimo dėl išlaikymo sau nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

21. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

23. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „K.“, atsakovui – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

24. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

25. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

26. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas inter alia (be kita ko) sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo santuokos metu įgytą ir jos vardu registruotą transporto priemonę po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jai.

28. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

29. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

30. Vadovaudamasis SoDra išrašu, teismas nustatė, kad duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas nuo (duomenys neskelbtini) nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia sutikti su ieškovės teiginiu, kad automobilį ji įsigijo iš asmeninių lėšų savo poreikių tenkinimui (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, jos paaiškinimais, kilnojamąjį turtą (transporto priemonę) įgijo už asmenines lėšas, kadangi su atsakovu ji neveda bendro ūkio, paskutiniuosius septynerius metus atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, atsakovas atsiliepimo dėl šio reikalavimo nepateikė (atsakovas pasirinko pasyvią poziciją byloje, nors telefoninio pokalbio metu teismas informavo apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą), sprendžia, kad yra pagrindas transporto priemonę po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

31. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybe registruoto turto neturi. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Taigi, kito ieškovės ar atsakovo vardu registruotino ir šioje byloje dalintino turto nenustatyta.

Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

33. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

34. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

35. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kredito sutartis buvo sudaryta apie (duomenys neskelbtini) metus ir paskola buvo reikalinga suteikti jos sūnėnui finansinę pagalbą, t. y. kreditas ieškovės buvo paimtas ne šeimos poreikių tenkinimui.

36. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nepateikė atsiliepimo, prieštaravimų dėl asmeninės ieškovės prievolės nustatymo po santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, kredito gavėja yra tik ieškovė. Iš bylos duomenų, žodinių ieškovės paaiškinimų nėra prielaidų pripažinti, kad kreditas būtų skirtas šeimos poreikiams tenkinti ar aptariama prievolė turėtų solidarios prievolės požymių. Todėl teismas mano esant pagrindui tenkinti ieškovės prašymą nustatant, kad finansinius įsipareigojimus kreditorei AB ,,Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovė.

37. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovas turi asmeninius įsipareigojimus VMI. Ieškovės reikalavimu, po santuokos nutraukimo atsakovas šiuos įsipareigojimus turi vykdyti asmeniškai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas akcentavo, kad ši atsakovo prievolė kilo iš administracinių nusižengimų, dėl to yra laikytina asmenine atsakovo prievole.

39. Sutuoktinių asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Valstybę atstovaujančiai institucijai VMI atsiliepime neprieštaraujant, teismas sutinka, kad ieškovės ir atsakovo prievolės, kilusios iš teisės pažeidimų, kreditorei VMI yra jų asmeninės prievolės.

40. Atsižvelgiant į prievolės atsiradimo pagrindą, pobūdį, aukščiau minėtą teisinį reguliavimą, kad baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus yra laikomos asmeninėmis prievolėmis, teismo vertinimu yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą, nustatant, kad atsakovo finansinius įsipareigojimus kreditorei VMI, taip pat ir visas su jų vykdymu (išieškojimu) susijusias vykdymo išlaidas antstoliui, po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys (atlygins) atsakovas.

41. Trečiojo asmens VMI pateiktame atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad ieškovė 2024 m. balandžio 29 d. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pagal VMI apskaitomas prievoles, Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra skolinga 25,44 Eur (mokėjimo terminas 2024 m. gegužės 2 d.). Teismui pateiktas 2024 m. gegužės 3 d. mokėjimo pavedimas patvirtina ieškovės įsipareigojimo šiam trečiajam asmeniui įvykdymą, todėl šiuo sprendimu klausimas dėl ieškovės prievolės vykdymo VMI nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

43. Į bylą yra pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginti. Prašymas grindžiamas 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. spalio 23 d. pažymomis dėl teisinių paslaugų apmokėjimo, 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimais (sąskaitos išrašais). Pateikdama ieškinį, ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 137 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovas, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, turi atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (teisinės pagalbos išlaidos ir žyminis mokestis) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio, t. y. 2023 m. I, II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis x 2,5; 0,1 (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), todėl jos yra priteistinos visa apimtini iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Byloje taip pat patirtos bylinėjimosi išlaidos – dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 38,66 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. J. palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“ ir V. J. palikti pavardę – „J.“.

Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Prievolę trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei ,,Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės J. J. prievole ir nustatyti, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovė J. J..

Prievolę trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pripažinti asmenine atsakovo V. J. prievole ir nustatyti, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas V. J..

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei J. J. 637 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. J. 38,66 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 66 centus) pašto išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei ,,Regitra“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.