- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- e2-493-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45250-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Instra“
- Trečiasis asmuo
- UAB „The7“, UAB „Elgamos grupė“
- Advokatai
- Justas Kacvinskis, Mindaugas Žolynas
- Kategorijos
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Instra“ ieškinį atsakovui antstoliui R. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „The7“ ir UAB „Elgamos grupė“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtais visus atsakovo antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0128/15/00666 pradėtus ir atliktus vykdymo veiksmus, priteisti iš atsakovo 3 339,36 EUR dydžio žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pradėjo ir atliko vykdymo veiksmus, neturėdamas vykdomojo rašto, dėl ko jis privalo atlyginti ieškovui patirtą žalą. 2015-04-14 Lietuvos arbitražo teismas sprendimu arbitražo byloje iš ieškovo priteisė 3 250 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2015-04-23 atsakovas surašė ir pateikė ieškovui patvarkymą, kuriuo priėmė vykdyti minėtą sprendimą. Atsakovas, neturėdamas vykdomojo dokumento, iš ieškovo išieškojo 3 250 Eur dydžio skolą ir 89,36 EUR dydžio vykdymo išlaidas. Be to, minėtas sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikintas. Ieškovas siūlė atsakovui geranoriškai atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas į šį siūlymą nesureagavo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad arbitražo teismo sprendimas buvo vykdomasis dokumentas, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad ieškovas neskundė patvarkymo priimti vykdyti ginčo sprendimą, todėl laikytina, kad ieškovas neįžvelgė neteisėtų atsakovo veiksmų. Mano, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes šiuo atveju turėtų būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimas. Ieškovas nenurodė, ar kreipėsi į išieškotoją UAB „The7“, prašydamas grąžinti išieškotas sumas.
Trečiasis asmuo UAB „Elgamos grupė“ su pareikštu ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad arbitražo teismas UAB „The7“ naudai iš UAB „Instra“ ir UAB „Elgamos grupė“ priteisė bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Elgamos grupė“ nurodė, kad kreipėsi į antstolį, kad jis pateiktų vykdomojo rašto kopiją, tačiau antstolis jo nepateikė ir patvirtino, kad vykdymo veiksmai buvo atlikti be vykdomojo rašto. Trečiasis asmuo pareikalavo, kad antstolis nutrauktų vykdomąją bylą ir grąžintų išieškotas sumas, tačiau antstolis į šį prašymą nesureagavo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas taip pat palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-04-14 Lietuvos arbitražo teismas sprendimu arbitražo byloje iš ieškovo priteisė 3 250 EUR bylinėjimosi išlaidų. 2015-04-23 atsakovas surašė ir pateikė ieškovui patvarkymą, kuriuo priėmė vykdyti minėta sprendimą. Atsakovas iš ieškovo išieškojo 3 250 Eur dydžio skolą ir 89,36 EUR dydžio vykdymo išlaidas. 2015-04-14 Lietuvos arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2-381/2017 sprendė klausimą dėl proceso, kuriame buvo panaikintas Arbitražo sprendimas, kurio pagrindu antstolis vykdė išieškojimą, atnaujinimo, tačiau proceso neatnaujino, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis galėjo vykdyti išieškojimą, neturėdamas vykdomojo rašto.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas vykdytinų dokumentų sąrašas pateiktas CPK 584 straipsnyje. Jiems, be kitų, priskiriami teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, taip pat bylose dėl administracinių teisinių santykių (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomųjų dokumentų sąrašas išdėstytas CPK 587 straipsnyje. Iš CPK 584 ir 587 straipsnių turinio matyti, kad įstatymų nustatytais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, suteikiantis antstoliui teisę atlikti vykdymo veiksmus. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti teismo įsakymai, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 584 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be tiesiogiai CPK 587 straipsnyje išvardytų atvejų, teismo sprendimai ir nutartys gali būti laikomi vykdomaisiais dokumentais kitais įstatymų įtvirtintais atvejais (CPK 587 straipsnio 3 punktas). Kitais atvejais teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams vykdyti išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 – 649 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616-248/2015).
Nuo 2012-06-03 galiojusioje Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, vykdomas nuo jo įsiteisėjimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o nuo 2012-06-30 galiojusioje CPK 587 straipsnio 1 punkto redakcijoje numatyta, kad vykdomaisiais dokumentais yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu.
Taigi, vykdomasis raštas nėra reikalingas tik aiškiai įstatymuose nustatytais atvejais. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimas yra vykdytinas, o ne vykdomasis dokumentas. Tai patvirtina ir CPK 587 straipsnio 1 punktas, numatydamas, kad vykdomasis raštas išduodamas arbitražo sprendimo pagrindu bei susiformavusi teismų praktika, kuri patvirtina, kad dėl vykdomojo rašto dėl arbitražo sprendimo išdavimo reikia kreiptis į apylinkės teismą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3953-560/2013, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4076-577/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad šiuo atveju vykdymo veiksmams atlikti buvo reikalingas vykdomasis raštas.
Atsakovas teigia, kad ieškinys yra pareikštas ne tam atsakovui, nes šiuo atveju turi būti taikomas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas (CPK 760 straipsnis). Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka, nes šis institutas taikomas tais atvejais, kai įvykdomas jau įsiteisėjęs (ar skubiai vykdytinas) sprendimas, kuris vėliau (pavyzdžiui atnaujinus procesą ar bylą išnagrinėjus kasacinės instancijos teismui) panaikinamas, o ne tada, kai išieškojimas vykdomas neturint vykdomojo dokumento. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.
Ieškovas įrodinėja, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė vykdant išieškojimą neturint vykdomojo dokumento. CPK 586 straipsnyje akcentuota, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, o bet kokius vykdymo veiksmus atlikti be vykdomojo dokumento draudžiama. Taigi antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi išimtinai vykdomuoju dokumentu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko neturėdamas vykdomojo dokumento, o tokie antstolio veiksmai laikytini neteisėtais.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).
Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą, kurį sudaro neteisėtai išieškota 3 250 EUR suma ir 89,36 Eur vykdymo išlaidos. Antstolis neginčija, kad tokią sumą išieškojo iš atsakovo, taip pat nėra duomenų, kad šią sumą ieškovas būtų atgavęs, todėl ši suma laikoma ieškovo nuostoliais.
Pagal CK 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalis laikoma, kad asmuo yra kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
Šiuo atveju antstolis turėjo ir galėjo suprasti, kad neturint vykdomojo dokumento negalima atlikti vykdymo veiksmų, todėl konstatuojama jo kaltė.
Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų neturint vykdomojo dokumento, ieškovas nebūtų patyręs nuostolių, priežastinis ryšys konstatuotinas.
Kadanagi nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinys tenkintinas visa apimtimi, pripažintini neteisėtais visi atsakovo antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr 0128/15/00666 pradėti ir atlikti vykdymo veiksmai bei priteistinas 3 339,36 EUR nuostolių atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 339,36 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1 679 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 43,45 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 43,45 EUR pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtais visus atsakovo antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr 0128/15/00666 pradėtus ir atliktus vykdymo veiksmus.
Priteisti ieškovui UAB „Instra“, į. k. 125144956, iš atsakovo antstolio R. V. 3 339,36 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016-12-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 679 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo antstolio R. V. 43,45 EUR pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.