Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo l d. 5 val. 49 min. (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 163,20 km, atsakovas T. K., vairuodamas automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į automobilį „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to buvo nepataisomai sugadintas automobilis „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausęs A. S.. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 82SDU-33546376-17 nuspręsta uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumento (duomenys neskelbtini) galiojimą. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas 2017 m. spalio 17 d. raštu informavo A. S., kad dėl minėto eismo įvykio kaltininkui T. K. už padarytą administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirta žodinė pastaba. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 40-PR2-21957-(1.28E) nustatyta, kad dėl eismo įvykio transporto priemonės savininkui buvo padaryta turtinė žala, todėl A. S. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. 2017 m. spalio 3 d. A. S. užsakė apgadintos transporto priemonės „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, siekdamas tiksliai nustatyti padarytą žalą. Atlikus vertinimą nustatyta, jog transporto priemonės rinkos vertė iki įvykio buvo 6 119 Eur, apgadintos transporto priemonės rinkos (likutinė) vertė – 1 355 Eur, o nuostoliai, įvertinus šias sumas, yra 4 764 Eur. Už UAB „Pajūrio autorika“ 2017 m. spalio 3 d. transporto priemonės vertinimo pažymos Nr. 20171003-1 PATIKSLINTA parengimą buvo apmokėta 120 Eur suma, kuri laikytina kaip A. S. nuostoliai, nes buvo patirti siekiant tiksliai įvertinti kokia žala buvo patirta dėl atsakovo sukeltos autoavarijos. Automobilis „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas Kasko draudimu, tačiau ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. S. iš 4 764 Eur žalos atlygino tik pusę, t. y. 2 382 Eur. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 30 d. atlygino nukentėjusiam asmeniui ir transporto priemonės savininkui A. S. darbuotojo T. K. neteisėtais veiksmais padarytą žalą – 2 502 Eur, todėl ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įgijo teisę reikšti ieškinį regreso tvarka atsakovui T. K. kaip įmonės darbuotojui, kurio veiksmais buvo padaryta žala. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją su prašymu dėl žalos atlyginimo, tačiau darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. DGKS-4381 atsisakė nagrinėti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, praleidus 3 mėn. terminą.

Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl teismas nutarė bylą išnagrinėti iš esmės nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad 2016 m. sausio 4 d. Transporto priemonės panaudos sutartimi Nr. 2016-01-04/01 A. S. perdavė neatlygintinai naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos gavėjui (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 6). 2016 m. sausio 4 d. transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu A. S. perdavė nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) (I t., el. b. l. 119). 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašytu sutikimu A. S. sutiko, kad automobilis „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perduotas naudoti T. K. (I t., el. b. l. 120). 2017 m. rugpjūčio 29 d. darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. S., ir darbuotojas T. K. pasirašė darbo sutartį Nr. 7, kuria T. K. priimamas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (I t., el. b. l. 7-8). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatas 2017 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 82R-33563885-17 informavo draudimo bendrovę ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apie eismo įvykį Nr. 07-17-9455847. Rašte nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 1 d., 5 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius - Kaunas-Klaipėda (dešinės pusės) 163,20 km, įvyko susidūrimas, t. y. T. K., vairuodamas automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir į ją atsitrenkė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai ir sužaloti du keleiviai. Eismo įvykio kaltininkas – T. K. (I t. el. b. l. 9-10). Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. E534418 patvirtina, kad automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. S. (I t,. el. b. l. 11-12). Iš prijungtos civilinės bylos matyti, kad transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0557013 patvirtina, kad tarp A. S. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo buvo sudaryta draudimo sutartis, pagal kurią draudimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 15 d. transporto priemonių Kasko draudimu apdrausta transporto priemonė „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Numatyta, kad draudimo rizika įvertinta ir įmoka paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustos transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas (tos kategorijos transporto priemonės, dėl kurios sudaroma ši sutartis) mažesnis kaip 10 metų. Pažeidus šią sutarties sąlygą, draudžiamojo įvykio atveju taikoma 50 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos išskaita, tačiau ne mažesnė kaip 289 Eur (2 t., el. b. l. 54). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 1 d. administraciniu sprendimu Nr. 82SDU-33546376-17 uždrausta transporto priemonei „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme ir panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas (I t. el. b. l. 13-14). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. 40-S-40308(111) A. S. informavo apie tai, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2017 m. rugsėjo 1 d., (duomenys neskelbtini), kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 163,20 km, kaltininkui T. K. už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta žodinė pastaba (I t., el. b. l. 15). 2017 m. spalio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimu administracinės teisės pažeidimo Nr. 40-PR2-21957-(1.28E) byloje A. S. pripažintas nukentėjusiuoju (I t., el. b. l. 16-17). UAB „Pajūrio autorika“ automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 3 d. atliktoje vertinimo ataskaitoje Nr. 20171003-1 (patikslinta) nustatyta, kad nuostoliai, įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos likutinę vertę, sudaro 4 764 Eur (I t. el. b. l. 20). UAB „Pajūrio autorika“ 2017 m. spalio 3 d. surašė išvadą apie transporto priemonę „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta automobilio rinkos vertė – 6 119 Eur (I t. el. b. l. 27-28), likutinė vertė – 4 764 Eur (I t., el. b. l. 36-37), 2017 m. spalio 10 d. paskaičiavo remonto sąmatą – 7 634,11 Eur (su PVM po išskaitymo) (I t. el. b. l. 33). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2017 m. lapkričio 8 d. pranešimu apie draudimo išmoką A. S. informavo, kad pagal „Transporto priemonių draudimo taisykles“ draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, reikalingas atkurti įvykio metu buvusią transporto priemonės arba jos dalių vertę, šiuo atveju apskaičiuota draudimo išmoka – 4 764 Eur, tačiau, pažeidus draudimo sutarties sąlygą (kad per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustos transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas mažesnis kaip 10 metų), draudžiamo įvykio atveju taikoma 50 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos išskaita, atskaitoma 2 382 Eur, mokama draudimo išmoka – 2 382 Eur (I t. el. b. l. 49). 2018 m. sausio 26 d. T. K. buvo surašyta pretenzija, prašant apmokėti A. S. 2 382 Eur žalą, 120 Eur išlaidų ekspertams bei advokato atstovavimo išlaidas (I t. el. b. l. 50). 2018 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu T. K. informavo ieškovo atstovą, kad su 2018 m. sausio 26 d. pretenzijoje nurodytais reikalavimais nesutinka (t. 1, el. b. l. 48). 2019 m. balandžio 30 d. lėšų pervedimo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 2 382 Eur žalos atlyginimą ir 120 Eur už žalos įvertinimą (I t. el. b. l. 51). Darbo ginčų komisija 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. DGKS-4381 atsisakė nagrinėti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo praleidus 3 mėn. terminą (I t. el. b. l. 52-54). Iš pateiktų darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad atsakovui T. K. buvo mokamas 500 Eur pareiginis atlyginimas (I t. el. b. l. 116).

Paminėtina, kad teismas, vykdydamas savo pareigą būti aktyviu, nagrinėjant darbo ginčus, ir įgyvendindamas teisę tokio pobūdžio bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnio 1 dalis), prie nagrinėjamos bylos medžiagos prijungė civilinės bylos Nr. e2-215-1030/2019 medžiagą, kurioje buvo nagrinėtos kai kurios šiai bylai reikšmingos aplinkybės.

Dėl žalos atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas – darbdavys siekia regreso tvarka prisiteisti jo atlygintą žalą iš atsakovo – savo buvusio darbuotojo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Taigi materialinė darbuotojo atsakomybė kyla, kai pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla ir kai yra nustatomos visos šios sąlygos: žala; neteisėta veika; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė.

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (1 dalis); pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (2 dalis); jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas (3 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje esančia 2017 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartimi (I t., el. b. l. 7-8) nustatyta, kad atsakovas T. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. spalio 31 d. buvo ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas – vairuotojas. Taigi 2017 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio metu bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Iš byloje esančios transporto priemonės „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties (I t., el. b. l. 6) matyti, kad transporto priemonės savininkas A. S. jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę perdavė naudotis ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau raštu sutiko, kad ja naudotųsi atsakovas (I t., el. b. l. 120) – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Šių byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir ieškovės paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas T. K. eismo įvykį sukėlė, vykdydamas darbo pareigas.

Rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta minėta transporto priemonė, kaltas yra atsakovas T. K. (I. t., el. b. l. 50-51). Atsakovas, vairuodamas automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ir į ją atsitrenkė; eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai ir sužaloti du keleiviai; eismo įvykio vieta – kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Teismo vertinimu, darbuotojas, kurio pareigos yra vairuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, privalo, be kita ko, laikytis privalomųjų teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo atveju Kelių eismo taisyklių 126 punkto (nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusi punkto redakcija) („Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.“) pažeidimas laikytinas ir darbo pareigų pažeidimu, o tarp šio darbo pareigų pažeidimo ir atsiradusios žalos – transporto priemonės sugadinimo – yra priežastinis ryšys.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkui A. S. pervedė 2 502 Eur – 2 382 Eur už žalą ir 120 Eur už žalos įvertinimą (I. t., el. b. l. 50-51). Taigi nagrinėjamu atveju darbdavys yra atlyginęs savo buvusio darbuotojo – atsakovo padarytą žalą.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja atsakovo tyčios dėl atsiradusios žalos ar kitų pagrindų, kuriems esant darbuotojas privalo atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą (DK 154 straipsnis), todėl, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės ieškovei apimties, turi būti taikomos DK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos darbuotojo materialinės atsakomybės darbdaviui ribos. Paminėtina ir tai, kad, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, darbuotojo atsakomybės apimties nustatymo taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyvendina regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Atsižvelgiant į DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės apimties, būtina įvertinti atsakovo neatsargumo laipsnį, t. y. ar atsakovo kaltė gali būti vertinama kaip didelis neatsargumas. Teismo nuomone, šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovui, kaip didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytojui, taikytini didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, be to, tokių standartų laikymąsi suponuoja ir atsakovo darbo pobūdis – vairuotojas. Nors nei DK, nei CK nėra pateiktos didelio neatsargumo sampratos, teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis neatsargumas, kaip kaltės forma, pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina duotomis aplinkybėmis. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Kelių eismo taisykles pažeidė, t. y. saugaus atstumo nesilaikė, autostradoje, kurioje eismas yra intensyvesnis, todėl taisyklių nesilaikymas gali lemti didelės žalos atsiradimą, taip pat tai, kad atsakovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonės) valdytoju bei dirbdamas vairuotoju, privalėjo suvokti savo veiksmų didelį pavojingumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina duotomis aplinkybėmis. Įvertinęs tai, teismas sutinka, kad žala darbdaviui padaryta dėl didelio darbuotojo neatsargumo ir atsakovo materialinei atsakomybei taikomas šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio ribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atlyginimas buvo 500 Eur (I t., el. b. l. 7-8, 194-196), konstatuotina, kad prašomos priteisti žalos dydis neviršija šešių jo vidutinių darbo užmokesčių.

Spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, teismas taip pat turi įvertinti darbuotojo darbdaviui atlygintinos žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Iš ieškovo pateiktos Transporto priemonės vertinimo pažymos (I t., el. b. l. 20) matyti, kad nuostoliai dėl transporto priemonės apgadinimo (įvertinus transporto priemonės vertę iki įvykio ir jos likutinę vertę) yra 4 764 Eur. Jie pripažintini tiesioginiais transporto priemonės savininko nuostoliais. Paminėtina, kad tokio žalos dydžio neginčijo ir transporto priemonių draudimu Kasko aptariamą transporto priemonę apdraudęs draudikas Ergo Insurance SE. Byloje nustatyta, kad draudikas Ergo Insurance SE transporto priemonės savininkui A. S. išmokėjo pusės jo patirtos žalos dydžio draudimo išmoką (2 382 Eur), nes draudėjas A. S. pažeidė draudimo sutarties sąlygą dėl to, kad transporto priemonės nevairuos asmenys, neturintys 10 metų stažo (I t. el. b. l. 49, c. b. Nr. e2-215-1030/2019, II t., el. b. l. 54-55). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad žalą patyręs asmuo – transporto priemonės savininkas A. S. yra ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl, teismo vertinimu, apie transporto priemonės draudimą Kasko draudimu ir jo sąlygas ieškovei (darbdaviui) buvo žinoma ar turėjo būti žinoma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė užsiima padidintos ūkinės rizikos transporto veikla, todėl tai, kad ji naudojosi transporto priemone, kuriai taikomas papildomas Kasko (turto) draudimas, laikytina ieškovės veiksmais, kuriais siekta išvengti žalos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent ši draudiminė apsauga, nors ja nebuvo pasinaudota pilnai, lėmė tai, jog dalį padarytos žalos jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, o iš atsakovo reikalaujama tik likusios neatlygintos dalies žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, nebėra pagrindo ir taip mažesnį nei visa žala prašomos priteisti žalos dydį pakartotinai vertinti DK 152 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktų kontekste. Pažymėtina ir tai, kad turto draudimas (Kasko) yra savanoriškas, todėl vien tai, kad nukentėjusysis savo rizikas apdraudė papildomai, tačiau dėl draudimo taisyklių nesilaikymo neteko teisės į pilną draudiminę apsaugą, teismo nuomone, negali turėti įtakos jo teisei gauti įstatymų nustatyto dydžio žalos atlyginimą iš asmens, atsakingo už žalos padarymą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstai atlygino A. S. 2 382 Eur žalos už sugadintą transporto priemonę ir įgijo regreso teisę į visą jos atlyginimą iš atsakovo.

Be to, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl rašytiniais įrodymais pagrįstos 120 Eur išlaidos dėl transporto priemonės apgadinimo patirtiems nuostoliams įvertinti (I t., el. b. l. 48) laikytinos darbdavio nuostoliais (žala) ir pirmiau išdėstytais motyvais priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netenkinus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui dėl to priėmus teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ši ieškinio dalis – iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė turėjo sumokėti 56 Eur žyminio mokesčio (I t., el. b. l. 55). Bei patyrė 1 200 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur + 500 Eur) (II t. el. b. l. 13-14, 15-16) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 256 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. 2 502 Eur (du tūkstančius penkis šimtus du eurus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 502 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dviejų eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1256 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.