- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-507-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50647-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Jurga Vasiliauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- M. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Aurelijaus Rauckio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. D. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (6 veikos) ir jam paskirta subendrinta (tarpusavyje ir su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu) 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 31 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija sprendė, kad nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išimtinai teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamas požiūris į darbą ir taikomą priežiūrą, socialinių ryšių palaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, rodantys pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir paskirtos bausmės dydis. Teismas sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. D. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka į posėdį kviečiant nuteistąjį ir jo gynėją advokatą E. L..
4.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra grindžiama iki bausmės atlikimo pradžios buvusiais ir tikrovės neatitinkančiais faktais ir motyvais. Teismas nutartyje iš viso nevertino svarbių aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, kurios išsamiai buvo išdėstytos Komisijos nutarime ir dėl kurių Komisija sprendė tenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas padarė aiškią ir esminę klaidą, sutrukdžiusią tinkamai taikyti įstatymo normas dėl lygtinio paleidimo. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo metu, tačiau tokia išvada yra klaidinga. Nors nuosprendis buvo priimtas 2019 m. sausio 31 d., nusikalstamos veikos buvo padarytos iki įkalinimo pradžios. Tokia teismo padaryta faktinė klaida iš esmės keičia nuteistojo teisinę padėtį dalyje dėl galimybės tikėtis ankstesnio lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos dėl gero elgesio.
4.3. Nuteistasis nurodo, kad spręsdamas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos teismas turi pasisakyti ir dėl nukentėjusiojo atsiliepimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, jei toks atsiliepimas gautas. Nors prokuroro pozicijoje užsimenama, kad galbūt nukentėjusiojo atsiliepimas buvo gautas, tačiau jis nebuvo pateiktas. Todėl nebuvo pagrindo vertinti motyvus, susijusius su nukentėjusiojo nuomone. Prokuroras neturėjo teisės remtis nukentėjusiojo nuomone ir dėl to prašyti netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo.
4.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi jis jau faktiškai metus laiko bausmę atlieka be sargybos Pusiaukelės namuose (gali laisvai judėti už pataisos įstaigos ribų, naudotis nuosavomis mobiliojo ryšio priemonėmis, vykti tam tikram laikui į namus ir kt.). Suteiktomis laisvėmis nuteistasis visą laiką naudojosi tinkamai, sąlygų nepažeidinėjo, taip tinkamai įgyvendindamas šią nuteistųjų socialinės reabilitacijos programos dalį.
4.5. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai padarė pataisos įstaigos pateiktai informacijai prieštaraujančią išvadą, kad nuteistojo polinkis nusikalsti nesumažėjo, jis išvadų nepadarė. Tokią išvadą galėjo sąlygoti tai, kad teismas klaidingai nustatė, jog nuteistais nusikaltimus darė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, o ne iki to. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Lygtiniu paleidimu formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, jį taikant taupomos valstybės lėšos. Lygtinis paleidimas turi įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ateityje, prisideda prie socialinių ryšių stiprinimo, didina motyvaciją likti laisvėje. Teismas netinkamai įvertino teigiamus nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje pokyčius, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
4.6. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Bet koks lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas gali lemti lygtinio paleidimo panaikinimą ir asmens grąžinimą į įkalinimo įstaigą. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas padarytų nusikaltimų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, nes visos šios aplinkybės yra statiniai veiksniai ir negali būti pakeisti visą bausmės atlikimo laiką. Su padarytais nusikaltimais susijusios aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę, todėl jų vertinimas iš naujo prilygsta baudimui už tą patį antrą kartą.
4.7. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 40 balų. Rizika vykdant plane numatytas priemones sumažėjo nuo 64 balų. Toks vertinimas parodo nuteistojo pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Pastangas pasitaisyti rodo ir drausminių nuobaudų neturėjimas, taikyti paskatinimai. Šių aplinkybių teismas nutartyje nevertino. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ne pirmą kartą, tačiau visais atvejais remiamasi tais pačiais statiniais argumentais, kartojant vis tą pačią klaidą dėl nusikaltimų darymo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis vykdo visas bausmės atlikimo sąlygas ir rekomendacijas, tačiau šios aplinkybės nėra vertinamos. Nuteistasis keturis metus elgiasi nepriekaištingai, todėl teismo argumentai, kad nuteistasis gali pažeisti lygtinio paleidimo tvarką, laikytini nepagrįstais. Neteisingas yra ir teismo vertinimas, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri taikoma nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas. Pagal BVK nuostatas lygtinai paleidžiami asmenys, kurie atitinka BVK numatytas sąlygas, o nuteistasis šias sąlygas atitinka. Elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, iš įkalinimo įstaigos pateiktų charakterizuojančių duomenų matyti, kad nuteistojo elgesyje per bausmės laiką įvyko ilgalaikės teigiamos korekcijos. Lygtinis paleidimas būtų naudingas ne tik nuteistajam, bet ir nukentėjusiajam, kuriam nuteistasis turi atlyginti žalą. Galimybės atlyginti žalą laisvėje yra didesnės. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo tėvai, su kuriais jis nuolat palaikė ryšį, yra garbaus amžiaus, jiems reikalinga parama ir pagalba ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. D. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su prašymu į Komisiją dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Tačiau iš BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi būti nustatytos ir materialiosios šio straipsnio taikymo sąlygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam M. D. šiuo metu vis tik dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – M. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus patvirtina, kad M. D. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo. Taigi vieną iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų nuteistasis atitinka. Socialinio tyrimo išvadoje M. D., atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema – 40 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau žema nusikalstamo elgesio rizika, pati savaime, nelemia manymo, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į tai, kiek šią riziką sudarančių balų yra statiniai ir kiek dinaminiai, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi nekelti jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, siekti tik teisėtais būdais.
9. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistajam M. D. nors ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rizikos vertinimo balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, ir toliau tinkamai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti. Be to, nuteistajam nustatytas artimas kriminogeniniam veiksnys – mąstymas ir elgesys, kuris nustatytas įvertinus informaciją apie nuteistojo požiūrį į turimas problemas (teigia problemų neturintis), tų pačių klaidų kartojimą sprendžiant finansinius sunkumus, pasitikėjimą savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, o ne įgytais problemų sprendimo įgūdžiais. Su mąstymu ir elgesiu susijusių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už turtinio pobūdžio nusikaltimų, įvykdytų siekiant finansinės naudos, padarymą. Nors nuteistasis laisvėje dirbo, tačiau padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės rodo, kad iš darbinės veiklos teisėtai gaunamų pajamų nuteistajam akivaizdžiai nepakako ir tai skatino jo nusikalstamą elgesį. Taigi vertinamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje išskirti su mąstymu ir elgesiu susiję probleminiai aspektai, taip pat didelių finansinių įsipareigojimų turėjimas (pagal vykdomuosius dokumentus M. D. turi išmokėti 16 769,32 Eur, išskaičiuota 1 341,94 Eur), gali būti veiksniai, skatinantys nuteistąjį pasirinkti netinkamus savo problemų sprendimo būdus ir vėl nusikalsti.
10. Priešingai, negu teigia nuteistasis, apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybės charakteristiką. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nuteistojo elgesys rodo jo polinkį nusikalsti, negebėjimą pasimokyti iš savo klaidų ir tai laikė viena iš aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones dėl to, kad paleistas lygtinai nuteistasis sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Nors apylinkės teismas, į ką skunde pagrįstai dėmesį atkreipė ir nuteistasis, klaidingai nurodė, kad nuteistasis nusikaltimus darė ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šis suklydimas, priešingai apelianto manymui, nepaneigia išvados, kad M. D. polinkis nusikalsti, tų pačių klaidų kartojimas siekiant neteisėtu būdu gauti finansinės naudos, kartu su aukščiau aptartais su mąstymu ir elgesiu susijusiais aspektais, kelia pagrįstas abejones probacijos sėkmingumu. Bylos duomenimis M. D. iš viso teistas septynis kartus už nusikaltimus siekiant neteisėtu (sukčiavimo) būdu gauti turtinę naudą. Nuteistajam buvo taikyta baudos bausmė, taip pat BK 75 straipsnyje įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai teigiamai nuteistojo elgesio korekcijai reikšmingos įtakos neturėjo. 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą, M. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto ir nuo 2013 metų iki 2016 metų nusikaltimus darė sistemingai. Taigi, nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. naujų nusikaltimų M. D. ir nepadarė, šis faktas išvados, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo, todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad savo gyvenimo tikslų nuteistasis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nepaneigia.
11. Aptartų aplinkybių kontekste pažymima, kad nors su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, kaip ir neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti tvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, tačiau šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. M. D. už tyčinių nusikaltimų padarymą buvo skirta apibrėžto termino laisvės atėmimo bausmė teismui manant, kad būtent tokios trukmės bausmė yra būtina bausmės tikslams pasiekti. Bendra nuostata yra tai, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam paskirtą bausmę. Nuteistojo padėtis gali būti palengvinta taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip minėta yra būtinas nuteistojo atitikimas lygtinio paleidimo kriterijams (sąlygoms) ir toks atitikimas neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad jau šiuo metu paskirtos bausmės atlikimo sąlygos nuteistajam M. D. gali būti švelninamos. Todėl apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo ankstesnius teistumus, neatliktos bausmės dalį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų, tame tarpe ir nuteistajam nustatyto kriminogeninio veiksnio, susijusio su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, kontekste, pažeidimo nepadarė.
12. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, skatintas šešis kartus, baustas už režimo reikalavimų pažeidimus nebuvo, bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės M. D. iš tikrųjų charakterizuoja teigiamai, tačiau bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste jų nepakanka spręsti, kad nuteistasis iš esmės pakeitė su mąstymu ir elgesiu susijusias nuostatas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis M. D. ir iki įkalinimo dirbo, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai nebuvo esminis faktorius, sulaikęs jį nuo nusikalstamo elgesio. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu iš tikrųjų yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, kurios vykdymas, pats savaime, abejonių nekeliančios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neįrodo. Teigiami nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu aspektai buvo įvertinti nuteistajam suteikiant galimybę tęsti bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose, kuriuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomi ženkliai mažesni suvaržymai ir ribojimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pataisos procesas ir toliau tęstinas pataisos įstaigoje įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
13. BVK 157 straipsnio taikymo kontekste pažymima ir tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus. Vertinamu atveju nuteistajam galimybė kreiptis dėl jo lygtinio paleidimo buvo suteikta, jo prašymas buvo išnagrinėtas laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau apylinkės teismui nustačius, kad BVK 157 straipsnyje numatytų sąlygų (materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo) nuteistasis dar neatitinka, Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtent apylinkės teismui, o ne Komisijai, yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Apylinkės teismas pakankamai motyvuotai pasisakė, kodėl mano, kad taikyti lygtinį paleidimą M. D. šiuo metu dar nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo.
14. Konstatuojama, kad apylinkės teismas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią M. D. asmenybę charakterizuojančią, su jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusią medžiagą, kuri patvirtina nutartyje padarytą pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, laikydamasis BPK įtvirtintų nuostatų, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
15. Nuteistasis, be kitų prašymų, teikė prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka į posėdį kviečiant jį ir jo gynėją. Pagal BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatas tokiu atveju, kai skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Vertinamu atveju nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto skundo nėra, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį skundė tik pats nuteistasis. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad skundui nagrinėti yra pateikta visa aktuali medžiaga, skunde nuteistasis išdėstė pakankamai aiškius nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis argumentus, naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui priimant nutartį, ar kurių nebūtų galima patikrinti apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nuteistasis nenurodė, pagrindo tenkinti M. D. prašymą ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nesant jo padėti bloginančiais pagrindais paduoto skundo, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.