Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. D. teisme savo kaltę neigė, civilinį ieškinį prašė atmesti. Parodė, kad su nukentėjusiuoju V. P. susipažino prieš 12 metų lažybų punkte. Dažniausiai kalbėdavo apie statymus, sportą. Jis pats kaip buvęs futbolininkas domėjosi sportu, žaidė sekmadienio lygoje ir pasakydavo V. P., kada vyks kokios varžybos, pasiūlydavo pažiūrėti. 2013-2014 m. pradėjo kartu lankytis stadione, futbolo varžybose. Tuo metu jis pradėjo gydytis ambulatoriškai nuo lošimų. 2014 m. sausio mėnesį parašė prašymą dėl neįleidimo į lažybų punktus. Jis matė, kad V. P. yra lošėjas, po darbo kas dieną sėdėdavo lošimo salonuose. Dažniausiai susitikdavo lošimų namuose Žirmūnų g. 2 ir Žirmūnų g. 64. Jis pats nors ir nelošdavo, tačiau atvykdavo darbo reikalais į netoli esančią „Rimi“ parduotuvę ir dažnai matydavo V. P. einantį į minėtus lošimų salonus. Užeidavo su V. P. pasisveikinti. Po kurio laiko bandė V. P. traukti iš tų lošimų salonų, siūlydamas dažniau ateiti į futbolo varžybas, treniruotes, siūlė tas pačias programas mokančias atsitraukti nuo lošimų. Jų santykiai tapo kaip gerų pažįstamu, tačiau ne draugai. Dažnai susitikdavo stadione, bet dažniausiai Šiaurės miestelyje prie K. K. autoserviso ir iš ten vykdavo į futbolo treniruotes ar varžybas. Yra buvęs ir pas V. P. svečiuose namie, tiesiog gerdavo kartu arbatą, susipažino su jo mama. Su V. mama taip pat nebuvo draugai, porą kartų teko pagelbėti – vežė apie 2-3 kartus į polikliniką. Kodėl pats V. P. neveždavo mamos nežino, tačiau V. P. yra minėjęs, kad jei kada kur reiks nuvežti ar kuom padėti ir jai jis tuo metu bus laisvas, visada gali kreiptis. Jam dažnai padėdavo, su K. K. paskutiniuoju metu net pirko jam maisto, jo prašymu, nes pinigus pralošdavo kazino, ar lažybų punktuose. Už maistą, kirpyklą V. P. pinigus su laiku gražindavo, todėl juo pasitikėjo. Tokia draugystės forma buvo paskutiniais jų bendravimo metais. Tuo metu jis (M. D.) dirbo (duomenys neskelbtini) pagal individualų darbo pažymėjimą. Atsidaręs nedidelę gamyklėlę užsiėmė (duomenys neskelbtini). Dažniausiai prekiaudavo ūkininkų turgeliuose. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jo mama nurodė, kad nežinojo, kur jis dirba, ar dirba legaliai. Kaltinamasis kategoriškai tvirtino, kad kaltinime nurodytų pinigų neėmė, dėl serviso V. P. nieko nepadėjo, apie autoservisą sužinojo iš K. K.. Jis buvo atėjęs į K. K. autoservisą paklausti dėl mašinos ir susitiko V. P.. Jie kalbėjo apie važiavimą kartu apžiūrėti naujas patalpas, nuvažiavo ir jis kartu. Apžiūrėję patalpas, V. P. konsultavosi ne su juo, o su K. K., kalbėjo dėl keltuvų ir aplamai ko reikia naujam autoservisui. V. P. ir K. K. turėjo nuvykti prie Arkikatedros dėl naujos įrangos autoservisui. Paprašytas K. K. jis ten dalyvavo su V. P., nes buvo laisvas, o K. K. užimtas ir negalėjo nuvežti V. P.. Jis pats tiksliai apie tą servisą nieko nežinojo, kai ką sužinodavo tik paklausęs V.. Pavyzdžiui, kaip jis įsivaizduoja visą tą autoservisą darbą, suprato, kad V. P. ar tai prašė, ar būtų prašęs K. K. dirbti tame autoservise. Jis (M. D.) servise dirbti neketino. Iš kokių pajamų V. P. ruošėsi atidaryti autoservisą nežinojo, kažkaip ir neklausė. O kokia jo finansinė padėtis tuo metu būtent buvo sunku pasakyti, nes jis lošėjas. Žino, kad V. P. turėdavo pinigų, nes buvo 2015 m. ji vežęs į Didlaukio g. ir Mindaugo g. esančius bankomatus. Kartą V. P. jo paprašė sudalyvauti kaip stebėtojui jo sandėriuose, tokiose kaip paskolos derybose su R. M.. Kai vykdavo derybos su R. M. dėl paskolos jis (M. D.) patardavo V. P. kaip tikslingiau daryti, paskaičiuodavo viską. Po kelių dienų R. M. sutiko duoti paskolą su 2 procentų mėnesinių palūkanomis. Jis klausė V. P., ar sugebės atiduoti skolą, nuogąstavo, kad nepraloštu tų pinigų. Bet iš dalies juo pasitikėjo. V. P. dažnai lankydavosi autoservise pas V. M., su juo vaikščiodavo į futbolo varžybas, net gi dviese, todėl jo teiginys, kad nepažįsta R. M. yra melas. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu parodė, kad apie servisą, verslą su R. M. nesikalbėjo. Tęsiant apklausą 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad dėl paskolos iš UAB „Turto lizingas“, tai V. P. jo tiesiog klausė, kur galima pasiskolinti pinigų autoservisui. Jis (M. D.) atkreipė dėmesį jog dėl paskolos nukentėjusysis jau buvo puikiai viską išanalizavęs, tai pastebėjo iš jo kalbų. Tuomet jis išvardijo įvairias skolinimosi bendroves. Vieną dieną, jo (M. D.) darbo reikalais kartu su V. P. vykstant į prekybos centrą „Akropolis“ užsuko prie kompiuterių pasidomėti kas teikia turto paslaugas. Susirado „Turto lizingą“. Kuris iš jų dviejų paskambino UAB „Turto lizingas“ neatsiminė. Suderino susitikimą Šiaurės miestelyje su UAB „Turto lizingas“ darbuotoju T. S.. Susitikimo metu T. S. uždavinėjo klausimus dėl paskolos, jis (M. D.) papasakojo V. P. planus apie autoservisą, tačiau tai buvo tik „intro“ apie tai, kokios galimybės gauti paskolą apskritai. Tai sužinojęs T. S. kalbėjo toliau su V. P.. Šioje turto paskoloje jis (M. D.) buvo tik laiduotojas, ir tai buvo tik dėl to jog V. P. paprašė. Kadangi V. P. skolas grąžindavo, juo pasitikėjo, todėl ir sutiko laiduoti. Jis T. S. apie serviso steigimą neminėjo, jokių sąlygų nenurodinėjo, nežinojo ir kokia skolos suma, tuo nesidomėjo ir jam nebuvo įdomu. Domėjosi tik dėl laikotarpio, bet dabar nepamena kuriam laikui sutartis buvo sudaryta. Tuo metu pats įsiskolinimų turėjo, bet viską tvarkingai dengė. Nežino, kaip būtų padengęs laiduojamą skolą, atidavinėtų po truputį. V. P. butas buvo įkeistas jo paties iniciatyva. Prie autoserviso pirkimo ir šio plano įgyvendinimo prisidėjo tik laidavimu, ir tik kaip pavėžėjas. V. P. tik apsimeta, kad nesuprato apie paskolos ėmimą, jis važinėjo visur dėl autoserviso, rinko informacija, tai kaip galėjo nesuprasti kad ima paskolas. Kai pasirašė paskolos sutartį ir patvirtino ją pas notarą, V. P. T. S. davė 1 000 EUR grynais, tačiau buvo sąlyga jog reikia susimokėti už 3 mėnesius į priekį palūkanas, taip pat V. P. sumokėjo 100 EUR už sutartį ir už paslaugas apytiksliai 200 EUR. Tai buvo iš tų 12 000 EUR. Likę pinigai buvo pervesti į banko kortelę. V. turėjo savo banko sąskaitą jau prieš sudarant sutartį su UAB „Turto lizingas“. Prisijungimų prie tos sąskaitos ar banko kortelės kodų jis neturėjo. Kada V. P. buvo pervesta UAB „Turto lizingas“ paskola tiksliai nežinojo, bet pats pamatė, nes V. P. buvo prašęs nuvažiuoti su juo į Gedimino g. 9 esantį bankomatą. Kiek tiksliai jis pinigų išsigrynino nežino. Iš visų pinigų V. P. davė jam degalams 10 EUR, o kur jis likusius pinigus padėjo tiksliai pasakyti negali, bet neabejoja jog juos pralošė. Sutartis su UAB „R“ atsirado, po to, kai iš T. S. gavo skambutį, dėl nemokėjimų. Jam skambino, nes jis buvo laiduotojas. Po pokalbio paskambino V. P. ir jie susitiko Šiaurės miestelyje. Kalba ėjo, kad reikia mokėti, kada jis ruošėsi apmokėti palūkanas. Tuo metu jis suprato, kad V. P. padarė buto refinansavimą pas UAB „R“. UAB „R“ sutiko padengti turtą ir plius 2 proc., sąlyga buvo buto įkeitimas. Jo laidavimo nebereikėjo. Ir nebūtų daugiau sutikęs dėl nemažos pinigų sumos ir pasikeitusios nuomonės apie V. P.. Apie buto įkeitimo sąlygą jis girdėjo, bandė išaiškinti kaip tai pavojinga, tačiau V. P. pasirašė ir sutiko. V. P. sutartį pasirašė pas notarą, vyko kartu, vėl paprašytas V. P.. Jam (M. D.) į rankas jokių pinigų niekas nedavė, viskas buvo atiduota V. P., kuriam buvo perduoti pinigai, likę atskaičiavus už „Turto lizingas“ skolą. UAB „R“ atstovą M. jis pažinojo tiek pat kiek ir V. P.. M. nebuvo įdomu, kaip V. P. dengs įsiskolinimus, jis norėjo tik garanto. Su S. D. taip pat buvo visi pažįstami net ir V. P.. Lankydavosi visi autoservise. V. P. su S. D. bendraudavo apie sportą, statymus kazino. Visi, kurie lankydavosi autoservise, visi lošdavo ir lošimų punktuose, tačiau visi turėjo ribas. Sudarant paskolą su S. D. prasidėjo kalbos autoservise. V. P. pradėjo kamantinėti, kaip ką reiktų daryti. Mano, kad tai buvo atsilošimui skirti pinigai. Šioje paskoloje taip pat buvo įkeitimas, įkeistas V. P. mamos butas. Jis S. D. ir V. P. pokalbyje dalyvavo kaip stebėtojas. Sutarties sudarymo metu nedalyvavo, tik pavežė V. P. iki notaro. Po patvirtinimo pas notarą, pinigai buvo paduoti taip pat pačiam V.. Pinigus jis susidėjo į kuprinę. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu parodė, kad prie S. D. kalbos apie verslą su V. P. nebuvo, buvo tik įžanga apie paskolos galimybes. Visos subtilybės buvo aptartos be jo. Prie jo buvo kalbėta, kad S. D. duos paskolą, kai bus garantas. Pokalbyje dėl buto įkeitimo jis dalyvavo tik kaip stebėtojas. Nežinojo, kas bus užstatyta, koks konkrečiai bus butas. Tęsiant apklausą 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad nei vieno iš sandorių metu ar po jų pinigų jam (M. D.) niekas nedavė. V. P. ir jo mamos butai buvo parduodami, kad padengti skolas. Butus pardavinėjo brokeriai. Nors V. P. prašė jam pagelbėti parduodant butus, jis pasakė, kad tuo neužsiims, galės tik pavėžėti jei kur reiktų. Neatsiminė, kuris iš jų įdėjo skelbimą apie butų pardavimą, bet mano, kad buvo kartu. Kontaktai skelbime buvo parašyti V. P.. Su juo niekas niekada dėl pardavimo nesusiekdavo. Po kurio laiko tik pasiteiravo V. P., kaip jam sekasi su pardavimu ir sužinojo, kad jis ne visada pakelia ragelį suinteresuotiems pirkimu žmonėms. Perskambinti nedrįsdavo. Nusprendė V. P. pagelbėti, ir perskambino galimiems pirkėjams. Pataikė į nekilnojamo turto paslaugas teikiančią įmonę, pasitarė su V. P. dėl pardavimo perleidimo įmonei. Jis sutiko. Perskambinę turto brokeriui susitarė susitikti buto apžiūrai ir aptarti visus siūlomus variantus. Susitikimo metu taip pat dalyvavo. Brokeriui pardavinėjant V. P. butą teko porą sykių bendrauti su brokeriu, nes jis prašė patalkinti V. P.. Brokerio žodžiais su V. P. sunku susišnekėti, norint sužinoti kokią nors informaciją apie butą. Pirkėjus surado brokeris. Teko dalyvauti buto apžiūroje su pirkėjais. Tai vyko apie 20-21 val. vakaro. Kiekvieną kartą V. P. pats prašydavo jo sudalyvauti. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje M. D. parodė, kad su E. N. (brokeriu) dėl buto (duomenys neskelbtini) pagrinde bendravo V. P.. Jeigu brokeris neprisiskambindavo V. P., skambindavo jam. Susitikimų metu pirmi klausimai būdavo buto šeimininkui. Neprisimena, kokiais klausimais E. N. bendravo su juo asmeniškai. Jei ir bendravo, tai pastarasis užduodavo klausimus, o jis juos užduodavo V. P.. Jei E. N. neprisiskambindavo V. P., skambindavo jam ir jis skambindavo V. P. bei pasakydavo, kad perskambintų brokeriui, gal kartais ir perduodavo brokeriui, ką sužinodavo iš V. P.. Dėl buto (duomenys neskelbtini) pardavimo su A. R. bendravo brokeris. Jis dalyvavo kaip stebėtojas, ir tai ne visą laiką. Tęsiant apklausą 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad kai pardavė butą, vyko pas notarą. Dalyvavo brokeris, R. M., V. P. ir jis. Pinigai buvo suskaičiuoti, brokeris perskaičiavo ir atidavė V. P.. Buvo grąžinta skola R. M.. Jam V. P. pinigų nedavė. Mano, kad po notaro V. P. nuvyko į lošimo punktus. Jis nežino, kur V. P. ketino gyventi po buto pardavimo, gal pas mama. V. P. minėjo, jog nori nusipirkti nedidelį butuką. Butą jis tikėjosi nusipirkti iš išloštų pinigų. Kažkada jo paprašytas važiavo į Pašilaičių mikrorajoną, naujo buto apžiūrai. Vykdamas V. P. pasakojo, kad butas yra be apdailos, 30 kv. m. V. P. taip pat jo paprašė padėti parduoti mamos butą, tačiau jis to nenorėjo daryti, todėl nukreipė į turto brokerius. Mamos buto pardavimas buvo tik V. P. iniciatyva, jis net tai buvo aptaręs su savo mama. Pagal jo pasakojimus, suprato jog jie žada pardavę butą, pirkti naują ir jame kartu gyventi. Jis klausė V. P. mamos, ar ji tikrai supranta ką daro, tačiau ji atsakė, kad sūnumi pasitiki. Su brokeriu jis dėl šio buto nebendravo. Apžiūrose dalyvaudavo paprašytas V.. Pirkėjams giminaičiu prisistatęs nebuvo. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje M. D. parodė, kad mamos butą, adresu (duomenys neskelbtini) R. J. ir E. J. aprodė brokeris, buvo ir V. P., jis (M. D.) buvo kaip stebėtojas. Su jais nebendravo, nieko neaiškino. Tęsiant apklausą 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad dėl mamos buto pas notarą vėl važiavo kartu. Pinigai buvo duoti pačiam V. P.. Jis nežino, kur yra pardavimų sutartys, V. P. visada dėdavosi į su savimi turimą kuprinę. Pardavimo metu mama buvo sanatorijoje. Bet ši sanatorija buvo seniai planuota jų. Tik V. P. paprašytas padėjo nuvežti mamą. Kas liečia mobiliuosius telefonus, buvo nuvežęs V. P. į „Tele2“, buvo imtas „Samsung“ telefonas. V. P. sakė, kad telefonas skirtas mamai, tačiau jį pridavė į lombardą Kalvarijų gatvėje. Telefonas buvo priduotas jo (M. D.) vardu, nes tuo metu V. P. neturėjo su savimi asmens dokumento. Dėl kitų mobilių telefonų žino tik, kad jie buvo paimti iš salonų, bet kur buvo padėti - nežino. V. pats spręsdavo pasiimti mobiliuosius, jis jį tik paveždavo. Pavedimas iš V. P. „Šiaulių bankas“ sąskaitos jo (M. D.) mamai į banko kortelę buvo 745 EUR skolos grąžinimas, t. y. skolos kur duodavo V. P. už maistą, būstą. Skolą patvirtinančių įrodymų nėra. Jokių skolų raštelių nerašė, nes pasitikėjo. Jie eidavo kartu į paštą ir sumokėdavo už V. P. butą, yra mokėjęs ir už V. P. mamos butą, nes tuos pinigus V. P. taip pat pralošdavo lošimo salonuose. O iš kur V. P. sąskaitoje yra pinigai iš Pravieniškių pataisos namų jis negali pasakyti. V. P. lėšomis jis tikrai nedisponavo. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje M. D. parodė, kad pinigai buvo pervedami mamai, nes jo sąskaitos tuo metu buvo areštuotos. Kiek buvo skolingas nenurodė. Pavedimai buvo padaryti, V. P. pats padarė pavedimus. Jis matė, kaip darė pavedimus sėdėdamas prie kompiuterio. Neprisimena, kur buvo tas kompiuteris, kur jie buvo tuo metu. Jis pats pavedimo nedarė. Neprisiminė, ar prašė jo grąžinti grynais. Tęsiant apklausą 2018 m. spalio 1 d. teismo posėdyje parodė, kad visą bendravimo laikotarpį V. P. žinojo jog jis teistas ir kad gali bet kada patekti į pataisos namus. 2016 m. raštą dėl pretenzijų neturėjimo V. P. buvo surašęs ir turėjo perduoti ikiteisminiam tyrimui. Kad jam surašytą raštą kas nors perdavė ar davė jis abejoja, tuo metu pats jau buvo pataisos namuose. Tą raštą jis tikrai rašė savarankiškai. Kodėl sugalvojo jį rašyti, nežino. Su V. P. bendravimas tęsėsi iki 2017 m. vasario mėnesio, vėliau bendravo ir iš pataisos namų. Vieną kartą į savaitę jam skambindavo taksofonu. Jų santykiai buvo geri, jis daug ką apie jį žinojo, buvo pas jį ir kaime, o kad jo mama mirusi, V. P. niekada nesakė. 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdyje M. D. parodė, kad su K. K. susipažino 2014 m. Neprisimena, kur su juo susipažino (ar servise, ar varžybose). Jo darbas buvo servise (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini). Jie visi trys pakankamai dažnai ten susitikdavo. Serviso šeimininkas buvo M.. Su M. susitikdavo dažnai. Nukentėjusysis labai dažnai su M. bendraudavo apie statymus. Iš kur anksčiau V. P. turėdavo pinigų lošimams nežino, nors statydavo. Su K. K. apie servisą nekalbėjo ir pats neplanavo serviso atidaryti. Lažybų punktuose retai dalyvaudavo, tik kai būdavo V. P. arba K. K.. Visais atvejais, kai ten būdavo, matydavo V. P. ir K. K., nes lažybų punktuose būdavo, kai visi važiuodavo į varžybas, treniruotes, V. P. ir K. K. užvažiuodavo pastatyti už kažkokį įvykį. Jis užsukdavo į lažybų punktą kartu su jais „už kompaniją“. Į lažybų punktą užvažiuodavo 2-3 kartus kiekvieną mėnesį. Jis nematydavo, kiek statydavo V. P.. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. 2017 m. vasario 6 d. parodė, kad savo poziciją dėl pareikšto įtarimo bei parodymus apie įtarime išdėstytas aplinkybes duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b. l. 83-84). 2017 m. lapkričio 28 d. apklausos metu kaltės nepripažino. Parodė, kad V. P. pažįsta apie 10 metų, susipažino viename iš lažybų punktų. Su V. P. santykiai draugiški. Iš pradžių susitikdavo lažybų punktuose. Matė, kad V. P. darė įvairius statymus (po 100, 1 000 litų). V. P. ne kartą yra jį kvietęs pas save į namus adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neprisimena). Taip pat V. P. supažindino jį su savo motina. Su V. taip pat yra buvęs ir jo bute. 2015 metais, tiksliai kada – neprisimena, V. P. pasakė, kad nori įsigyti naują mobiliojo ryšio telefoną. V. P. nuvežė į „Tele2“ saloną, esantį prekybos centre „Rimi“, Žirmūnuose, kur V. P. sudarė sutartį, pagal kurią įsigijo naują mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Kiek atsimena, telefoną paėmė išsimokėtinai. Kol V. P. sudarinėjo sutartį, jis buvo „Tele2“ salone. Tą pačią dieną V. paklausė jo kur galėtų realizuoti telefoną, kadangi jam reikia pinigų. Kam jam reikėjo pinigų, jis nežino, V. P. nieko nesakė. V. P. pasakė, kad yra lombardai, kurie superka daiktus. Po ko su V. P. nuvyko į lombardą, esantį prie Kalvarijų turgaus, tikslaus adreso nežino, kur V. pardavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Lombarde reikėjo parodyti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurio V. P. su savimi neturėjo, todėl jis lombardo darbuotojui pateikė savo dokumentą. Neprisimena kokią pinigų sumą V. gavo už minėtą telefoną, tačiau gautus pinigus pasiėmė sau. V. P. savo noru pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, tikrai jo neįkalbinėjo tai padaryti. Nežino ar V. P. naudojosi SIM kortele, kurią gavo sudaręs sutartį, galimai naudojosi, kadangi, kiek atsimena, jis iš išankstinės mokėjimo paslaugos su senu numeriu perėjo į registruotą vartotoją. Apie jokius virusus nieko nesakė. 2015 metais, tiksliai kada – neprisimena, V. P. pasiteiravo iš kur būtų galima gauti pinigų, minėjo, kad nori investuoti, bet kur – nesakė. Su V. P. nuvyko į prekybos centre „Akropolis“ esančią internetinę kavinę, kur internetinėje svetainėje surado UAB „Turto lizingas“, kuri teikia paskolas. Neprisimena ar jis, ar V. P. susisiekė nurodytu numeriu ir sutarė dėl susitikimo. Su UAB „Turto lizingas“ atstovu susitiko kavinėje Šiaurės miestelyje. Su UAB „Turto lizingas“ atstovu bendravo tik V., jis tik buvo šalia. Po ko vyko susitikimas pas notarą kur buvo patvirtinta paskolos sutartis dėl 12 000 EUR. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas V. P. priklausantis butas, taip pat sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią jis buvo laiduotoju. Sudaryti laidavimo sutartį buvo viena iš UAB „Turto lizingas“ sąlygų. Pas notarą UAB „Turto lizingas“ atstovas davė V. P. 1 000 EUR grynųjų pinigų, iš kurių V. P. iš karto sumokėjo trijų mėnesių dydžio palūkanas. Likusi suma V. P. buvo pervesta į banko sąskaitą. Tiek UAB „Turto lizingas“, tiek notaras išsamiai išaiškino V. P. sutarties sąlygas. Tą pačią dieną su V. nuvyko į prekybos centrą „Gedimino 9“, Vilnius, kur V. P. iš bankomato išgrynino dalį pinigų, likusią pinigų sumą išgrynino AB „Šiaulių bankas“ banko padalinyje. Visą tą laiką jis buvo kartu su V. P., matė kaip jis grynina pinigus, tačiau visus pinigus pasiimdavo sau, kur juos išleido nežino. Tiek jis, tiek V. P. pažįsta UAB „R“ direktorių R. (tiksliai pavardės nepamena). Ne kartą kartu su V. P. yra buvęs jo autoservise. Vieno apsilankymo autoservise metu, V. P. paprašė R. paskolinti pinigų paskolos grąžinimui. Kokios pinigų sumos prašė, nežino. R. sutiko padėti. Sutartą dieną kartu su V. P. nuvyko į notarų biurą (kur tiksliai – nepamena), kur buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp V. P. bei UAB „R“. Kiek atsimena, pas notarą R. grynuosius pinigus padavė V. P., kokia tai buvo pinigų suma – nežino. Po ko V. P., UAB „R“ direktorius bei UAB „Turto lizingas“ nuėjo pas notarą tvirtinti sutarties. Po sandorio sudarymo su V. P. išsiskyrė. 2015 metais, tiksliai datos neprisimena, V. P. paprašė pavežti jį bei jo mamą į prekybos centrą „Rimi“ Žirmūnuose. Kartu su V. bei jo mama nuėjo į UAB „Tele2“ saloną, kur V. P. motina sudarė sutartį, kurios pagrindu įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus išsimokėtinai. Sutarties sudarymo metu buvo kartu su jais salone. Po to nuvežė V. P. bei jo mamą namo. Tą pačią dieną V. P. jam paskambino ir paprašė atvažiuoti prie jo namų. Susitikus su V. P. šis paklausė kur būtų galima realizuoti minėtus telefonus, nes jam reikia pinigų. Neprisimena, ar minėtus telefonus realizavo lombarde, ar buvo patalpinti skelbimai dėl jų pardavimo. Už minėtus telefonus nėra gavęs pinigų, taip pat nežino kiek pinigų už juos gavo V. P.. Atsimena, kad tą pačią dieną V. P. nuvežė į lažybų punktą „Top sport“ ir paliko jį ten. S. D. yra bendras jo bei V. P. pažįstamas, kuris dirba taksi vairuotoju ir yra nekartą jį bei V. P. pavežęs. Tikslios datos nepamena, bet vieno susitikimo su S. D. metu V. P. paprašė S. D. paskolinti pinigų, kam - jis nežino. To susitikimo metu buvo ir jis, bet visų aplinkybių, susijusių su pinigų paskolinimu, nežino, negirdėjo. Tai, kad pinigai bus skolinami įkeičiant butą, jis žinojo. Sutartą dieną su V. P. nuvyko į notarų biurą (prekybos centre „Europa“), kur jų laukė S. D. bei jo žmona. Pasitarimų kambaryje S. D. padavė V. P. pinigus, kiek nežino, V. P. juos perskaičiavo ir pasiėmė sau, po ko nuėjo tvirtinti sutarties, o jis V. P. laukė pasitarimų kambaryje. Apie tai, kad šio sandorio metu buvo įkeistas V. P. motinos butas, jis nežinojo. Taip pat nežinojo, kad V. turi įgaliojimą veikti mamos vardu. Po sandorio sudarymo S. D. jį bei V. P. pavežė namo ir jie išsiskyrė. Neįtikinėjo V. P. sudaryti sutarties, jis viską darė savo valia. 2016 metais, tikslios datos nepamena, V. P. paprašė padėti parduoti butą, jis atsisakė. Tada padėjo V. P. įdėti skelbimą dėl parduodamo buto į internetinę svetainę. V. P. buvo visada šalia. Neprisimena kieno kontaktinis numeris buvo įdėtas skelbime. Pagal skelbimą susisiekė turto brokeris, kuris pasiūlė savo paslaugas. Po ko V. P. nuolat bendravo tik su turto brokeriu. Minėtą turto brokerį pažįsta iš matymo. Sutartą dieną kartu su V. nuvyko į notarų biurą, kur jų laukė nauji buto pirkėjai (jų nepažinojo), turto brokeris bei R.. Pasitarimų kambaryje įvyko atsiskaitymas. Matė kaip buto pirkėjai perdavė V. P. grynuosius pinigus (kokia tai buvo suma, jis nežino), kuriuos jis perskaičiavo. Po ko vyko sandorio patvirtinimas, kurio metu jis nedalyvavo. Po sandorio sudarymo jų keliai su V. P. išsiskyrė, nežino kur V. P. išleido pinigus. Kiek jam žinoma, V. P. pats kreipėsi į turto brokerį dėl savo motinos buto pardavimo. V. P. bendravimo su turto brokeriu dėl buto pardavimo aplinkybių jis nežino. Tiksliai nepamena kada, bet V. P. paprašė pavežti iki notarų biuro (kur – nepamena), kur turto brokeris buvo suderinęs sandorio tvirtinimo laiką. Notarų biure buvo nauji buto pirkėjai, turto brokeris bei S. su žmona. Pasitarimų kambaryje nauji buto pirkėjai padavė V. P. grynuosius pinigus, kuriuos jis perskaičiavo ir paėmė sau. Po ko buvo patvirtintas sandoris, kurio tvirtinimo metu jis nedalyvavo. Tai, kad V. parduoda motinos butą turėdamas įgaliojimą, jis nežinojo. Taip pat niekada nėra girdėjęs iš V. P. motinos, kad ji nori parduoti butą. Po šio sandorio sudarymo su V. P. išsiskyrė. Kiek jam žinoma, V. P. sandorio sudarymo dieną naujiesiems buto pirkėjams sumokėjo buto nuomą už 3 mėnesius į priekį, taip pat mokėjo turto brokeriui. Kur V. P. išleido minėtus pinigus, jis nežino. V. jam buvo davęs AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortelę (tai buvo 2015-2016 metais, tiksliai nepamena), tačiau visos banko mokėjimo operacijos buvo atliekamos su V. P. žinia. Tuo metu bankinių operacijų iš savo banko sąskaitų atlikti negalėjo, kadangi jo sąskaitos buvo areštuotos. Iš V. P. banko sąskaitos vieną kartą buvo pervesta apie 200 eurų (tiksliai nepamena) į jo motinos banko sąskaitą. Kadangi V. P. jam buvo skolingas pinigų (pirkdavo V. P. maistą, mokėjo už butą) paprašė, kad skolą pervestų į jo motinos banko sąskaitą. Taip pat naudojosi V. P. elektronine bankininkyste, tačiau visada kartu su V.. Niekada neatliko bankinių operacijų V. P. kortele be jo žinios. Tai, kuo jis yra kaltinamas, V. P. darė savo noru, jis niekada jokių pinigų iš V. P. nėra gavęs. Mano, kad V. P. gautus pinigus galėjo pralošti, kadangi turi priklausomybę lošimui. Mano, kad V. P. parodymus prieš jį davė įkalbėtas giminaičių, o pats asmeniškai pretenzijų neturi, ką yra patvirtinęs raštu (t. 3, b. l. 90-94).

Nukentėjusysis V. P. teismo posėdyje savo civilinį ieškinį palaikė, parodė, kad apie įvykius prisiminė geriau tada, kai davė parodymus tyrėjui. Su kaltinamuoju susipažino prieš 5-6 metus stadione. Kaltinamasis priėjo prie jo per futbolo varžybas ir jie pradėjo bendrauti. Susitikdavo nedažnai. Davė jam savo telefono numerį. Jo telefono numerio neturėjo, nežinojo, kur jis gyvena. Iki sutarčių sudarymo buvo susitikę 2-3 kartus. Susitikdavo jo iniciatyva, jam paskambinus. Vieną kartą M. D. atėjo pas jį, susipažino su jo mama. M. D. į namus atsivedė pats, nes jis norėjo padėti mamą vežioti į polikliniką. Pradėjo juo pasitikėti, nes jis gražiai kalbėdavo. M. D. pasiūlė jiems abiems kartu atidaryti autoservisą. Neprisimena, kaip tiksliai jis pasiūlė. Kadangi juo pasitikėjo, sutiko. Apie tą autoserviso atidarymą M. D. nieko plačiau nepasakojo. Jis nemanė, kad tame autoservise bus savininku, bet galvojo kažkuo būti. M. D. pažadėdavo kažką dėl autoserviso kartą per savaitę. Autoservisui reikėjo pinigų. Pinigai turėjo būti jo (V. P.). Paskolą paėmė iš kažkokio jaunuolio T.. Kaip viskas vyko, detaliai neprisimena. T. tai žmogus iš UAB „Turto lizingas“. 2015 m. iš UAB „Turto lizingas“ paėmė 6 000 EUR. Jis ten ėjo kartu su M. D.. Ten buvo T., M. D. buvo šalia, M. D. prašė paskolinti pinigų. M. D. surado tą asmenį UAB „Turto lizinge“, jis (V. P.) tik pasirašinėjo. Suprato, kad ima paskolą savo vardu. Ją grąžinti planavo užstatydamas butą. Jį įtikino, kad reikia imti paskolą. M. sugalvojo, kad reikia kreiptis į UAB „Turto lizingą” dėl paskolos. Jis nesakė, kiek ims paskolos. Visą laiką su „Turto lizingo” darbuotoju kalbėjo tik M. D., jis pats nieko nekalbėjo. Kai dėjo parašą, matė, kad buvo nurodyta 11 000 EUR. M. D. už jį negarantavo ir nelaidavo paskolos sutarties sudarymo metu, tarp jų jokio rašytinio susitarimo nebuvo. Susitikimo su T. metu jis vienintelis pasirašinėjo popierius. Kokius popierius pasirašinėjo neprisimena. Autoservisui atidaryti reikėjo banko kortelės. AB „Šiaulių bankas“ jis atidarė naują sąskaitą ir išsiėmė banko kortelę, nes kaltinamasis sakė, kad taip reikia. Kortelę padavė M. D., nes jis to paprašė. Kada sąskaitą atsidarė – neprisiminė. Po sąskaitos atidarymo laukė savaitę, kol padarys kortelę. Tada iš karto M. D. ją atidavė. Tai buvo jau po pabendravimo su T.. Sutartį dėl 12 000 EUR paskolos sudarė prieš kortelę. Kortelės PIN kodą žinojo M. D., jis PIN kodo nežinojo. Jis nemoka naudotis kompiuteriu. Į kortelę UAB „Turto lizingas“ pervedė pinigus. Ne visi pinigai buvo pervesti į kortelę. M. D. gavo pinigus grynais, o jis – ne. Dalis pinigų buvo pervesta į kortelę, 6 000 EUR buvo paimti grynais. Pinigus atidavė M. D., sau pasiliko 1 000 EUR. Nuo visos paskolos sumos gavo 1 000 EUR. Vėliau tos pačios apklausos metu teismui pagarsinus, kad 2015 m. birželio 25 d. „Turto lizingo” į V. P. „Šiaulių bankas“ sąskaitą buvo pervesta 11 000 EUR, V. P. pakomentavo, kad buvo pervesti visi pinigai. M. D. gavo grynais iš T.. Jo akivaizdoje M. D. gavo 6 000 EUR. UAB „Turto lizingas“ pervedė 11 000 EUR į kortelę. M. D. jis davė kortelę. Matė, kaip T. M. D. perdavė 6 000 EUR grynais. Dar vėliau tos pačios apklausos metu nukentėjusysis nebeprisiminė, ar tuo metu, kai sudarinėjo sutartį buvo duoti 6 000 EUR grynais, ar pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Jis gavo 1 000 EUR grynais ir dar 11 000 EUR buvo pervesta į kortelę. Iš bankomato pinigus išiminėjo M. D.. Nežino, kur M. D. panaudojo pinigus. Jis (V. P.) pats neišsiaiškino M. D. galimybių atidaryti autoservisą, bet galvojo, kad tuos pinigus kaltinamasis panaudos autoserviso atidarymui. Pats domėjosi dėl serviso atidarymo. Nuo paskolos paėmimo M. D. klausė 2 kartus, kartą per savaitę. Pažadėjo, kad bus, kai antrą kartą paklausė dėl serviso, suprato, kad jį apgavo ir servisas nebus atidarytas. Pasitikėjo M. D. ir neprašė grąžinti pinigų, nes jis sakė, kad servisas bus. Paskolos sutartį su UAB „R“ atsimena. M. D. nurodė UAB „R“, nes reikėjo atiduoti pinigus T., artėjo terminas. M. D. surado tą įmonę. Su UAB „R“ direktoriumi jie su M. D. susitiko pas notarą, skolinosi 13 500 EUR. Šią paskolą reikėjo grąžinti už kelių mėnesių. Paskolą grąžinti planavo, galvojo užstatyti butą. Galvojo parduoti butą. Butą parduoti sugalvojo M. D.. Jis juo patikėjo. Sutarties pasirašymas vyko kabinete pas notarą, bendravo M. D.. Pas notarą buvo jis, notaras ir M. D.. Ar dar kas nors buvo, neprisimena. T. paskolą grąžino už kelių mėnesių, iš „R“ paskolintų pinigų. Grąžino visus 12 000 EUR. Pinigai buvo perduoti grynais pas notarą. M. D. sugalvojo, kad reikia skolintis iš UAB „Rs“ ir grąžinti, nes viskas jo (V. P.) vardu. Jis nesakė, kodėl ima pinigus ne savo, o jo (V. P.) vardu. Jis pasiskolino iš UAB „R“, kad M. D. grąžintų pinigus už paskolą. Neprisiminė, ar su UAB „R“ direktoriumi R. galėjo būti susitikę anksčiau iki paskolos sudarymo. Gal ir galėjo kokiame nors stadione. Yra žiūrėjęs su juo futbolo varžybas, prieš „Turto lizingas“ sutarties sudarymą. Butą pardavė, nes reikėjo grąžinti paskolą „R“. Butą sugalvojo parduoti pats. Pirkėjus surado M. D.. Jis neprašė, kad kaltinamasis ieškotų buto pirkėjų. Jam pasakė, kad nori parduoti butą, kai atėjo terminas grąžinti „R“. Naujo buto įsigyti sau neketino. Tęsiant apklausą nukentėjusysis parodė, kad M. D. sakė parduoti butą, o jis sutiko. Kaip ir kur buvo pasirašyta jo buto pardavimo sutartis neprisimena. Važiavo į notarų biurą, kartu važiavo M. D., daugiau niekas. Notarų biure susitiko su pirkėju. Buvo sumokėta grynais, pinigus perdavė notarų biure. Pinigus gavo į rankas, juos atidavė M. D., to niekas nematė. Notarų biure buvo ir UAB „R“ atstovas, jam atidavė paskolą. Visus likusius pinigus atidavė M. D., nes jis prašė pinigų. M. D. sakė, kad už tuos pinigus nupirks jam butą. Statomo buto važiavo žiūrėti į Pašilaičius. Važiavo su M. D., nes M. D. sakė „važiuojam“. Tuo metu turėjo gyventi savo bute. Susitarė su šeimininke, ji leido bute pagyventi 4 mėn., nuomos mokėti nereikėjo. Po jo buto pardavimo M. D. davė 1 000 EUR. Tai tas 1 000 EUR, kurį minėjo pas notarą. M. D. prašė, kad pirkėjai leistų pagyventi jam buvusiame bute. M. D. priėmė visus sprendimus. Negalėjo paaiškinti, kodėl leido spręsti M. D.. M. D. ateidavo pas jo mamą padaryti jai valgyti. M. D. nupirkdavo maisto produktų, vaistų mamai. Už kokius pinigus pirkdavo nežino. Jam pinigų vaistų pirkimui nedavė, jis neprašė pinigų už vaistus, nesakė, ar buvo nusiėmęs nuo jo (V. P.) sąskaitos pinigų, kad atlygintų sau patirtas išlaidas. M. D. neprašė, kad pervestų pinigus iš jo sąskaitos. Su Pravieniškių pataisos namais nieko bendro neturi, nežino apie šios įstaigos pavedimą į jo sąskaitą. M. D. išvežė mamą į sanatoriją, sakė, kad reikia pasigydyti. Kai išvežė motiną, atėjo pirkėjai apžiūrėti jos buto. Mama nežinojo, kad ketina parduoti jos butą. Bet jis žinojo. Atsimena, kad mama jam buvo parašiusi įgaliojimą dėl buto pardavimo. Įgaliojimas buvo duotas tikslu mokėti už butą. Jis įgaliojimo nematė. Pas notarą dėl įgaliojimo važiavo jis, mama, M. D.. Su notaru dėl įgaliojimo kalbėjo M. D., mama tik pasirašė, apie butą nekalbėjo. Mama pasirašė ant įgaliojimo. M. D. pasiūlė įgaliojimą, jis sakė, kad įgaliojimas bus reikalingas sumokėti už butą, telefoną. M. D. sugalvojo parduoti mamos butą, sakė, kad pardavus šį butą, galima nusipirkti naują butą. Sakė, kad šis butas senas, reikia naujo buto. Mamos buto pirkėjus surado tas pats tarpininkas. Jis dalyvavo, kai butas buvo apžiūrimas. Su pirkėjais bendravo tarpininkas, tuo metu bute buvo ir M. D.. Kodėl jis dalyvavo – nežino. Negalėjo paaiškinti, kada nusprendė parduoti motinos butą ir kodėl notarui sakė, kad pardavus jos butą, motina gyvens su juo, nors jo butas jau buvo parduotas. Buto pardavėjus surado M. D.. Pirkėjai buvo atėję apžiūrėti buto, kartu buvo ir M. D.. Su buto pirkėjais bendravo tarpininkas, kurį surado M. D.. Jis pats pirkėjų nesurado. 2016 m. liepos mėn. pas notarą atvyko tarpininkas, jis M. D., pirkėjai. Su pirkėjais, notaru kalbėjo tarpininkas, M. D. nieko nešnekėjo. Mamos butą pardavė už 29 500 EUR. Pas notarą gavo grynais. Grąžino 14 000 EUR, bet tiksliai neatsimena. Galėjo būti, kad grąžino 16 450 EUR. Likusią sumą į rankas gavo M. D.. Notaras padavė jam pinigus. M. buvo užėjęs pas notarą. Kodėl jis jam pinigų negrąžino, nežino. M. D. pasakė, kad pinigų negrąžina, nes už juos pirks naują butą jam, bet naujo buto nesulaukė. M. D. sakė, kad naują butą remontuoja. Po butų pardavimo nuo rugsėjo mėn. M. D. nebematė. Iš D. paskolą ėmė naujam butui. M. D. sakė, kad trūksta naujam butui. Naujo buto kaina buvo 30 000 EUR. Iš kokios bendrovės būtų buvęs perkamas butas nežino. Naują butą matė, buvo ten nuvykęs. Naujame bute būtų gyvenęs su mama. Mamos butą įkeitė dėl to naujo buto. M. D. sugalvojo įkeisti mamos butą. Nežino, ar dėl to ir buvo sudarytas įgaliojimas. Įgaliojimą sugalvojo M. D.. Jis skaičiavo, kad bendraudamas su M. neteko 70 000 EUR. Iš jų savo poreikiams panaudojo 2 000 EUR. 1 000 EUR davė iš „Turto lizingo“ paskolos, o kitą 1 000 EUR – pas notarę. Prieš savo buto pardavimo sandorį gavo avansinį 1 000 EUR mokėjimą į rankas (pasirašytinai). Už motinos buto pardavimą vieną kartą gavo 1 000 EUR avansinį mokėjimą (pasirašytinai). Šie pinigai liko pas jį. Paskui iš M. D. dar gavo 1 000 EUR į rankas už mamos butą. Iš viso gavo 3 000 EUR už butus. Nukentėjusysis pripažino, kad lankydavosi lošimo salonuose (Top sport, Orakule (kelis kartus)), bet teigė, kad statymai būdavo „kapeikos“. Mano, kad UAB „Top sport“ pranešime nurodytus statymus darė ne jis, o kitas asmuo, pasinaudodamas jo dokumentu. Niekada nežaidė naudojant elektroninius pinigus, nelabai moka naudotis kompiuteriu. UAB „Top sport“ žiūrėdavo įvykusių rungtynių rezultatus per kompiuterį monitoriuje lažybų punkte, kompiuteris ten toks kaip pas teismo sekretorę. Jungtis prie jo nereikėjo, užtekdavo paspausti mygtuką ant „pelytės“ ir parodydavo rezultatą. Ieškoti ten nieko nereikėjo. Jis statydavo grynais po 30 centų, nėra statęs 200-300 EUR, didžiausia statyta suma – 20 EUR, sumokėdavo kasininkei, ne kompiuterio pagalba. Seniau darant statymą grynaisiais, nereikėjo parodyti asmens tapatybės kortelės, reikėdavo pasakyti savo žaidėjo numerį. Tik šių metų (2018 m.) pradėjo reikalauti asmens tapatybės kortelės, iki tol darant statymą užtekdavo pasakyti žaidėjo numerį. Tapatybę patikrindavo tik įeinant į lažybų punktą. Yra buvę, kad M. D. paprašė jo asmens tapatybės kortelės. Tuo metu M. D. buvo dar su vienu vyru. Tas vyras statė jo (V. P.) vardu, jis davė jam savo tapatybės kortelę. Taip sugalvojo M. D.. Lošimo sutartį su UAB „Top sport“ padėjo sudaryti M. D.. Ant sutarties yra jo parašas. Šios sutarties atnaujinimo internetu nedarė, kas tai galėjo padaryti nežino. Su kortele, esančia prie šios sutarties, buvo galima išsiimti pinigus. Jis žaisdavo tik grynais pinigais. Dėl telefonų parodė, kad M. D. sugalvojo paimti telefoną dėl darbo, kodėl jis neėmė savo vardu, nežino. Kur M. D. dirba, neklausė. Savo vardu jam paėmė telefoną „Samsung“ išsimokėtinai. Ši sutartis buvo sudaryta prieš visas paskolų sutartis. M. D. turėjo duoti pinigų už telefoną. Vėliau sakydavo, kad „sumokėsim, sumokėsim“. Jis pats nei kiek nesumokėjo ir turi dabar skolą už telefoną. Dėl mamos telefono, sugalvojo M. D., sakė reikės mažiau mokėti už pokalbius. Mamą įkalbino dėl telefono. Telefonus pirko sau. Tais telefonais nesinaudojo, nes juos pasiėmė M. D. iš karto po parduotuvės, sakė, kad reikia juos remontuoti, sakė, kad abiejuose telefonuose buvo virusas. Telefonus atidavė M. D.. Už telefonus niekas nemokėjo. Iš kokių lėšų padengtas įsiskolinimas, nežino. Jam nebuvo žinoma, kad telefonai buvo parduoti, jis taip nebuvo sugalvojęs, norėjo telefonais naudotis. Nukentėjusysis parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d. raštą jam davė kaimynas K.. Jį parašė M. D., pasirašė jis (V. P.). Nežino, iš kur šį raštą gavo kaimynas. Kaimynas jį atnešė ir liepė perrašyti ant kito lapo, nesakė kam to reikia. Vėliau teigė, kad K. yra jo pažįstamas, nėra kaimynas. Tuo metu, kai pasirašė šį raštą jau buvo netekęs nemažos sumos pinigų. Nesuprato, ką pasirašė, pasirašė ir tiek. Papildomai apklaustas 2018 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje V. P. parodė, kad visų sutarčių pasirašyme M. D. dalyvavo jo (V. P.) kvietimu. Pakviesdavo šiaip sau. M. D. taip pat kartais mokėdavo už jo butą ir pirkdavo vaistus mamai, nežino, kodėl taip darė, pats pasisiūlė. Tų pinigų M. D. negrąžino. Per visą bendravimo su M. D. laikotarpį, jis mano, kad yra gavęs 5 000 EUR, t. y. M. D. davė 3 kartus po 1 000, o likę 2 po 1 000 yra už butą. Parodė, kad apie autoservisą M. D. užsiminė pavasarį, o apie buto keitimą po to; apie autoservisą jis pradėjo kalbėti prieš telefonų pirkimą, o apie buto keitimą – po telefonų, po pasiūlymo kartu daryti autoserviso verslą. Apie buto keitimą jie kalbėjo prieš paskolos sutartį (dėl autoserviso) su „Turto lizingas“. Pinigai M. D. atiteko po to, kai išėjo iš (notaro) kabineto. Kai pardavė savo butą, pas notarą pinigus pirkėjas davė jam, o jis atidavė M. D., kai išėjo iš kabineto, nes jis prašė. M. D. sakė, kad reikia pinigų autoservisui. Už mamos butą pirkėjas pinigus taip pat atidavė jam, o jis visus pinigus atidavė M. D.. Atidavė, nes jis prašė, kadangi reikia pirkti butą. Kur dingo pinigai servisui, nežino. Jam liko avansiniai mokėjimai: 1000 už jo butą, ir 1000 už mamos. Sutarčių neturi, jas pasiėmė, bet nežino, kur jos yra. Šiaulių banko kortelę išsiėmė savo vardu, nes prašė M. D., jo neklausė, kam to reikia. M. D. mamai jokių pavedimų nedarė, neprašė M. D., kad jis jai pervestų pinigų iš jo sąskaitos. Darbo užmokestį gauna į DNB banką. Daugiau banko sąskaitų neturi. Prisijungimo prie DNB banko sąskaitos neturi. DNB banko sąskaita naudojasi su kortele – įdeda kortelę ir pasiima pinigus. Taip pat bankomate patikrina ir ar gavo atlyginimą. Jo pajamos per mėnesį yra 270 EUR, 2015-2016 m. gaudavo 20 EUR mažiau. Pinigų investavimu niekada nesidomėjo, nežino, kas tai yra. Pavedimų nėra daręs, nėra prašęs ir nėra leidęs, kad kas nors kitas pasinaudotų jo sąskaita ir pervesti pinigus. Šiaulių banko kortelę atidavė M. D., nežino, ką jis būtų daręs su šia kortele. Toje kortelėje buvo pinigai iš lizingo. Buvo paėmęs 1 000 EUR iš šių pinigų, kai gavo kortelę. M. D. kortelę atidavė su pinigais. Gavęs banke kortelę, su M. D. nuvyko iki bankomato Šeimyniškių g. ir išgrynino dalį pinigų, mano, kad išgrynino 1 000 EUR. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad išsiėmė 6 000 EUR, spėjo, kad gal 6 000 EUR liko kortelėje, teigė neprisimenantis. Jis išgrynino tik 1 000 EUR. Po to M. D. atidavė kortelę, jis turėjo ir visus prisijungimus prie kortelės. Paskui jis kortelę grąžino, bet pinigų nebebuvo. Jis jo neklausė, kur yra pinigai, kur jis juos panaudojo. Tą kortelę jis išsiėmė ne savo valia, M. D. sakė, kad jam reikia kortelės. Jis niekada neėmė greitųjų kreditų, nežino, kas tai yra. D. S. jam nėra žinomas. Iš Šiaulių banko sąskaitos 2015 m. liepos 12 d. 1900 EUR grynųjų neišėmė, Pravieniškių kolonija už nieką neturėjo pervesti jam pinigų, nėra ten buvęs, neturi įsipareigojimų tai įstaigai. Apie M. D. nusikalstamą praeitį ir apie teismus jo atžvilgiu nežinojo. Jei būtų žinojęs, nebūtų juo pasitikėjęs. Po mamos buto pardavimo su M. D. bendravo iki rudens. Suprato, kad M. D. jį apgavo, pažadėjo ir nieko netesėjo. Raštelį, kad jis neturi pretenzijų, parašė po pareiškimo, po bylos pradėjimo, kas jame buvo parašyta neprisimena. Kaimynas davė man tą raštelį, kaimyno pavardės nežino, turbūt K.. Su tuo kaimynu nebendrauja, nesusitinka, bet 2015-2016 m. su juo susitikdavo stadione, nueidavo pas jį į namus. Susitikdavo su juo lošimų automatų salonuose, bet nedažnai. Jis (V. P.) lošdavo kelis kartus per savaitę Žirmūnuose. K. lošimų salonuose matydavo ne kiekvieną kartą, mažai ten su juo bendraudavo. Jis visus statymus darydavo per kasininkę, prie lošimų automatų statymų nėra daręs. Prie kompiuterio lošimų salone yra sėdėjęs, bet statymą vis tiek darydavo per kasininkę, jis kompiuteryje pažiūrėdavo tik įvykio, už kurį stato numerį. Pinigus už statymus sumokėdavo kasininkei grynais. Prisijungimo kodų prie kompiuterio lošimo salonuose neturėjo. Žino, kad būna tokie kodai, bet jų neturėjo. Sutartį su UAB „Top Sport“ sugalvojo padaryti M. D.. Jis atidavė M. D. savo tapatybės kortelę. Neatsimena, kada. Sutartį pats pasirašė, žinojo, apie ką ji – sutartis apie tai, kad turi kortelę ir gali žaisti. Jis žaisti neplanavo. Sutarties pas save neturėjo. Kodų kortelės ir lošėjo kortelės M. D. jam neatidavė, nežino kodėl. Tokių kortelių apskritai nėra matęs, jis žaidžia grynais pinigais. Niekas su juo, jo vardu nėra daręs virtualaus statymo. Su M. D. mažai vaikščiodavo į UAB „Top Sport“, kartu nebūdavo. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. 2016 m. lapkričio 22 d. parodė, kad jam nėra paskirta globa, jis nesigydė psichikos sveikatos centre, jam nebuvo teikiamos psichiatro, psichologo konsultacijos, yra baigęs 8 klases. Supranta užduodamų klausimų esmę. Jam nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute jis gyveno nuo 1991 metų. Maždaug prieš 5 metus, tiksliai neatsimena, netoli savo namų susipažino su vaikinu vardu M., pavardės nežino. Kur M. gyveno - nesakė, jie apsikeitė telefono numeriais (šiuo metu jo numerio neturi išsaugojęs). Keletą kartų buvo pasikvietęs M. pas save į svečius. M. pasakojo, kad gyvena vienas, kad kaimynystėje viena gyvena jo mama. Po to M. jam vis užsimindavo, kad reikia parduoti jo butą, nes jis jau labai senas, kad galėtų gyventi naujame bute. Taip pat M. sakė, kad nori atidaryti autoservisą, tačiau tam neturi pinigų, klausė ar galėtų padėti. Tada M. pasiūlė atidaryti autoservisą jo (V. P.) vardu pasakė, kad surado žmogų, kuris galės paskolinti pinigų, tačiau tam, kad tas žmogus paskolintų pinigų, kaip garantiją, kad pinigus jam grąžins, turės užstatyti jo (V. P.) butą. Su šiuo M. pasiūlymu jis sutiko. 2015 metais kartu su M. nuvyko į notarų biurą, Odminių g. (kiek atsimena, 25 notarų biuras). Notaro biure buvo dar vienas nepažįstamas žmogus, su juo bendravo M.. Notaro biure sudarė hipotekos sutartį dėl jo buto įkeitimo. Pasirašant sutartį dalyvavo M., jis pasiėmė iš jo sutarties originalą. Taip pat pas notarą jis (V. P.) bei nepažįstamas žmogus, kuris jiems skolino pinigus ir kuriam įkeitė butą, pasirašė paskolos sutartį. Kokią pinigų sumą asmuo, kuriam buvo įkeistas butas, jam paskolina, jis neatsimena. Visus pinigus pasiimdavo M., nes jis sakė, kad tvarkys visus reikalus dėl autoserviso atidarymo. Atsimena, kad iš paskolintos sumos M. davė apie 1 000 EUR, likusius pinigus pasiimdavo sau. Neatsimena ar pagal paskolos sutartį paskolos davėjas buvo fizinis ar juridinis asmuo. UAB „R“ jam nežinoma, šios įmonės pavadinimą girdi pirmą kartą. M. vis žadėjo atidaryti autoservisą, tačiau savo pažado neįvykdė. Po to M. pasiūlė parduoti jo butą ir įsigyti naują. Pasakė, kad Pašilaičių mikrorajone yra statomi nauji daugiabučiai, su M. netgi buvo nuvykę pažiūrėti kur yra statomi nauji daugiabučiai. Sutiko parduoti savo butą. M. sakė, kad turi tarpininką, jo vardo, pavardės jis (V. P.) nežino, kontaktų neturi, kuris suras pirkėjus, kurie norės įsigyti jo butą. M. kartu su tarpininku bei pirkėju buvo atvykę pasižiūrėti jo buto. Žmones, kurie norėjo įsigyti butą, jis matė pirmą kartą. Po to jis, M. bei tarpininkas, kuris rūpinosi buto pardavimu, bei buto pirkėjas (nepažįstamas vyras) važiavo į notarų biurą (netoli PC „Europa“, tikslaus adreso nežino), kur jis bei buto pirkėjas pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pinigus už jo butą pirkėjas davė M.. Kokią pinigų sumą pirkėjas davė M., jis nežino. Atsimena, kad butą sutarė parduoti už 26 000 EUR, butą tokiai sumai įvertino tarpininkas. Iš gautos pinigų sumos M. davė 1 000 EUR. M. sakė, kad likusius pinigus pasiims sau, nes pirks jam naują butą. Taip pat M. paprašė jo buto pirkėjo leisti jam (V. P.) bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagyventi apie 3 mėnesius, kol pastatys daugiabutį, kuriame M. žadėjo nupirkti jam butą. M. ne kartą su juo lankėsi pas jo mamą G. P., kuri gyveno adresu (duomenys neskelbtini). M. buvo labai paslaugus, padėdavo mamai, nuveždavo į polikliniką, padėdavo padaryti valgyti. M. turėjo automobilį, tačiau nei markės, nei valstybinio numerio jis neprisimena. M. pasiūlė padaryti įgaliojimą, kad galėtų veikti mamos vardu. M. sakė, kad turint įgaliojimą nereikės mamos niekur vežioti, visus jos reikalus galės tvarkyti turėdamas įgaliojimą. Jo mama tam neprieštaravo. M. jį ir mamą nuvežė pas notarą, kur padarė įgaliojimą, kad jis galėtų atstovauti mamos interesus. Atsimena, kad su M. važiavo pas notarą, kur su jam nepažįstamais žmonėmis sudarė paskolos sutartį bei įkeitė mamos butą. Pasirašęs paskolos sutartį, visus pinigus pasiėmė M. (kokia tai buvo pinigų sumą, jis neatsimena). A. K., S. D. jis nepažįsta, šios pavardės negirdėtos. 2016 metų vasarą, kada tiksliai - neatsimena, mama buvo sanatorijoje. M. pasiūlė parduoti mamos butą, sakė, kad jai išnuomos geresnį. Jis neprieštaravo. M. atvedė tą patį tarpininką, kuris surado pirkėjus jo butui. Tarpininkas rado pirkėjus ir mamos butui. Jis kartu su M., tarpininku bei pirkėju (tai buvo nepažįstamas vyras), važiavo pas notarą kur sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties originalą bei pinigus už butą pasiėmė M.. Iš gautos sumos M. vėl davė apie 1 000 EUR. Apie tai, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas, mama nieko nežinojo. Nauji buto savininkai leido mamai iš jų nuomotis butą, šiuo metu mama gyvena savo buvusiame bute. Taip pat prisimena, kad 2015 metais M. įkalbėjo motiną nuvažiuoti į „Tele2“ saloną, esantį PC „Rimi“, Žirmūnuose, ir motinos vardu paimti 2 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, modelio neatsimena, taip pat mamos vardu buvo sudarytos dvi abonentinės sutartys. Tiek mobiliojo ryšio telefonus, tiek sutartis pasiėmė M.. Jis prašė M. atiduoti telefonus, tačiau jis atsisakė. Motinai buvo siunčiamos sąskaitos sumokėti už telefonus, šiuo metu yra susidariusi apie 500 EUR skola. Taip pat prisimena, kad 2015 metais, kada tiksliai - neatsimena, M. prašė pinigų automobilio pirkimui. Jis sutiko M. padėti, bet savo pinigų neturėjo, todėl nutarė paimti iš mamos. Kartu su mama nuvažiavo į banko padalinį, esantį PC „Akropolis“, kur mama paėmė 6 000 EUR grynųjų pinigų. Minėtus pinigus jis atidavė M., kuris laukė prie jo namo. 2016 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai kada - neatsimena, nauji buto savininkai paprašė atlaisvinti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po to, kai pardavė mamos butą, kontaktas su M. nutrūko, jis daugiau nebeskambino ir neateidavo. Tiek savo, tiek mamos butą jis pardavė įkalbėtas M., juo labai pasitikėjo, M. tapo jo draugu, padėdavo mamai buityje, žadėjo jam padėti įsigyti butą, jis nesitikėjo, kad M. taip apgaus. Visų sudarytų sutarčių originalus pasiimdavo M. (t. 1, b. l. 69-70). 2017 m. birželio 15 d. apklausos metu V. P. papildomai parodė, kad 2015 metais, tikslios datos neprisimena, M. norėjo pirkti automobilį, prašė paskolinti pinigų, žadėjo grąžinti. Jis M. patikėjo, nes jie buvo geri draugai. Kadangi savų pinigų tuo metu jis neturėjo, paprašė mamos paskolinti M., ji neprieštaravo, nes M. padėdavo ir jai. Kartu su mama išgrynino 6 000 EUR, kuriuos vėliau atidavė M., jis žadėjo grąžinti, bet negrąžino. Taip pat nori papildyti, kad M. prieš du metus davė savo vardu išduotą AB „Šiaulių bankas“ banko kortelę su PIN kodu bei elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Kam M. jų reikėjo, jis nežino, M. sakė, kad reikia ir tiek, kadangi buvo draugais, tai ir davė ko prašė. Ar tuo metu AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitoje turėjo pinigų, neprisimena. Atlyginimą perveda į kitą banko sąskaitą, todėl galimai AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaita buvo tuščia. Elektronine bankininkyste jis niekada nesinaudojo. M. minėtos banko kortelės bei elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų negrąžino. Ką M. darė su jo banko kortele, jis nežino. Į klausimą „Ar rašė raštą, kuriame nurodė, kad neturi pretenzijų M. D.“, V. P. atsakė, kad rašė, tai buvo 2016 metais, vasarą (tiksliai neprisimena). M. parodė surašytą tekstą ir pasakė, kad jį perrašytų ant atskiro lapo. Tai buvo tekstas apie tai, kad jis M. neturi jokių pretenzijų. Perrašė tekstą ant atskiro lapo, jį pasirašė ir atidavė M.. Kam M. to reikėjo, jis nežino. Jis negali paaiškinti, kodėl sutiko parašyti tokį raštą. Sudarydamas tiek savo, tiek mamos buto pirkimo-pardavimo sutartis, jis suvokė, kad pardavinėja butus, kad jų daugiau neturės, tačiau pasitikėjo M., tikėjo juo bei jo pažadais, kad padės įsigyti naują būstą, kad kurs autoserviso verslą, o jis pasinaudojo jo patiklumu ir apgavo. Apie tai ar M. turi priklausomybę azartiniams žaidimams, jis nežino, kartu su juo neteko lankytis lošimų įstaigose. Jis taip pat nesilanko tokiose įstaigose, tik kartais užeina į „Top sport“ pažiūrėti kokie daromi statymai. Jis pats statymus daro retai, o jeigu stato, tai labai mažomis sumomis (centais). Taip pat nori papildyti, kad M. jo motiną įkalbėjo duoti jam įgaliojimą veikti jos vardu, žadėjo jai nupirkti kitą butą. Kadangi M. dažnai lankydavosi mamos bute, padėdavo jai, veždavo į polikliniką, mama pasitikėjo juo. Šiuo metu teisme vis dar vyksta civilinės bylos nagrinėjimas dėl sandorių, susijusių su mamos butu, pripažinimo negaliojančiais. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad mama, įgaliojimo pasirašymo metu, buvo neveiksni, tačiau nori pasakyti, jog tuo metu jam atrodė, jog mama tikrai suprato savo veiksmus, t. y. kad suteikia jam įgaliojimą veikti jos vardu, nors mama jau yra amžiuje, bet tuo metu savimi rūpinosi pati, eidavo pati į parduotuves, gamindavo valgyti, pas ją nesilankydavo socialiniai darbuotojai, todėl jokių požymių, kad ji yra neveiksni nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad jiems būnant notarų biure, tuo metu, kai buvo parduodamas jo butas, buto pirkėjai pinigus perdavė jam (kokią sumą - neprisimena), tačiau visą sumą po sandorio sudarymo jis atidavė M.. Sudarant motinos buto pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjai pinigus perdavė M., šis suskaičiavo ir pasiliko sau. Taip pat nori papildyti, kad prieš įsigyjant abu butus, pirkėjai palikdavo 1 000 eurų dydžio avansus, kuriuos pasiėmė M.. Kur M. išleido visus pinigus, jis nežino. Be to, pardavus mamos butą, M. susitarė su naujais šeimininkais, kad mama pagyvens jų bute ir iš gautų už butą pinigų iš karto sumokėjo nuomos mokestį už 4 mėnesius (600 EUR) (t. 1, b. l. 71-72). V. P. 2017 m. spalio 3 d. papildomai parodė, kad 2015 m. M. siūlė atidaryti autoservisą, sakė, kad tai geras verslas, tačiau nei jis (V. P.), nei M. pinigų neturėjo. M. sakė, kad pažįsta žmogų, kuris gali paskolinti reikiamą pinigų sumą. Po ko M. pasakė, kad reikia atidaryti banko sąskaitą, į kurią bus pervesti pinigai. Su M. nuėjo į Šiaulių banką, kur jo (V. P.) vardu buvo atidaryta sąskaitą (jos numerio nurodyti negali). Po ko su M. nuėjo į kavinę, esančią netoli Valstybinės mokesčių inspekcijos, Ulonų g. Minėtoje kavinėje buvo vyras, kiek atsimena - vardu T. (jo nepažįsta), kuris turėjo paruoštas sutartis. T. daugiausiai kalbėjo su M., sutarties sąlygų jam neaiškino, jis pats sutarties neskaitė. Apie tai, kad sudarant paskolos sutartį įkeičiamas jo butas, adresu (duomenys neskelbtini), jis nežinojo, nei M., nei T. apie tai nesakė. Kiek jis atsimena, T. sakė, kad pinigai bus pervesti į jo banko sąskaitą, tai buvo apie 11 000 EUR. Neprisimena, kad T. būtų davęs grynuosiu pinigus. 11 000 EUR buvo pervesti į jo vardu atidarytą Šiaulių banko sąskaitą. Jis (V. P.) kartu su M. buvo nuėjęs į banko padalinį, kur jam (V. P.) buvo išmokėti 6 000 EUR grynųjų pinigų. Išėjus iš banko, M. pasakė visą sumą atiduoti jam, nes jau reikia tvarkyti kažkokius reikalus dėl autoserviso atidarymo. Jis patikėjo M. ir iš karto atidavė visą sumą. Taip pat M. sakė, kad 6 000 EUR bus mažai, todėl jam reikės dar pinigų ir pasakė duoti banko kortelę su PIN kodu, o jis pats išgrynins bankomate visą sumą. Šiaulių banko mokėjimo kortelę su PIN jis atidavė M.. Kiek pinigų M. išgrynino, jis nežino, bet vėliau banko kortelę M. jam grąžino. Kiek atsimena, kartą buvo patikrinęs kiek pinigų yra jo banko sąskaitoje, tačiau likutis buvo 0.00 EUR. Kur M. panaudojo gautus pinigus, jis nežino, M. atsakydavo, kad greitai bus autoservisas. Iš gautos 11 000 EUR paskolos M. jam nedavė nei vieno euro. Tai, kad paskolą reikės grąžinti, jis suprato, bet M. tikino, kad atidarę autoservisą turės pinigų ir grąžins. M. sakė, kad T. reikalauja grąžinti paskolą (T. jam asmeniškai niekada neskambino dėl paskolos grąžinimo), todėl M. surado žmogų, kuris gali jiems dar paskolinti pinigų. Kiek atsimena, su M. nuėjo į notarų biurą (kurį - nurodyti negali, netoli Odminių g.). Minėtame notarų biure buvo T. bei jam nematytas vyras, po to sužinojo, kad jo vardas R.. Su T. bei R. kalbėjo ir tarėsi M., jis tik pasirašė sutartį. Sutarties sąlygų jam niekas neaiškino. Jis sutartį perskaitė ir suprato, kad R. už jį su M. grąžina skolą T., o jis su M. lieka skolingas R.. Kiek atsimena, T. buvo grąžinta apie 14 tūkstančių eurų. Tai, kad pasirašant naują paskolos sutartį buvo įkeistas jo butas, adresu (duomenys neskelbtini), jis žinojo iš sutarties. Nežino, kada R. turėjo būti grąžinta skola. M. sakė, kad reikia jam (V. P.) pakeisti butą, kad gyvena labai sename bute. M. sakė, kad Justiniškių mikrorajone yra labai geras variantas, tačiau buto įsigijimui reikia pinigų. Tikslios datos neprisimena, su M. jis atėjo į notarų biurą prie PC „Europa“, ten jų laukė vyras su žmona, kaip suprato – M. pažįstami, juos matė pirmą kartą. Po ko notarų biure pasirašė sutartį dėl paskolos suteikimo. Notarų biure jam davė 14 000 EUR grynais pinigais. Minėtą paskolos sutartį jis skaitė, suprato, kad reikės grąžinti paskolą. Jis neprisimena kodėl sudarant minėtą paskolos sutartį buvo įkeistas jo motinos butas. Po to, kai išėjo iš notarų biuro, M. liepė pinigus atiduoti jam, visą sumą jis M. ir atidavė. Kur M. panaudojo minėtus pinigus, jis nežino. M. sakė, kad reikia gauti mamos įgaliojimą veikti jos vardu, kad būtų galima tvarkyti už ją reikalus jai nedalyvaujant, kadangi ji senyvo amžiaus. M. pasiūlė mamai suteikti jam įgaliojimus veikti jos vardu, paaiškino, kad įgaliojimo reikia sumokant už telefoną, išrašant vaistus poliklinikoje. Mama neprieštaravo, po ko M. jį (V. P.) bei motiną G. P. nuvežė į notarų biurą (adreso nežino), kur buvo išduotas įgaliojimas. Kiek atsimena, daryti įgaliojimo važiavo du kartus, nes pirmas įgaliojimas notarui netiko, todėl padarė kitą. M. įtikino, kad reikia keisti seną butą į naujos statybos. Su tokiu M. pasiūlymu jis sutiko. Tada M. surado nekilnojamojo turto brokerį E., kuris apžiūrėjo butą, o vėliau rado buto pirkėjus. Naujasis buto pirkėjas buvo apžiūrėti buto, tai jam nepažįstamas vyras. Po ko su minėtu pirkėju jis bei M. buvo susitikę kavinėje kur jam (V. P.) kaip užstatą naujasis buto pirkėjas paliko 1 000 EUR grynųjų pinigų, kuriuos jis atidavė M.. Jis su M. nuvyko į notarų biurą prie PC „Europa“ , kur jų laukė R., kuris jiems skolino pinigus, bei vyras, kaip suprato, naujas buto pirkėjas. Prieš pasirašant sutartį vyko atsiskaitymas. Buto kainą buvo nustatęs turto brokeris, kaina buvo apie 25 000 EUR. Naujasis buto pirkėjas R. sumokėjo 15 000 EUR, o 10 000 EUR atidavė jam (V. P.). Po ko pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, kad pardavė butą, jis suprato. Visą laiką notarų biure su juo buvo M.. Po sandorio sudarymo išėjus iš notarų biuro, M. pasakė atiduoti pinigus jam, neaiškino kodėl. Apie 4 mėnesius jis (V. P.) dar gyveno savo bute, po to turėjo išsikraustyti. Su M. buvo nuvykę į Justiniškių mikrorajoną, kur M. parodė dar statomą naują daugiabutį ir pasakė, kad šitame name nupirks jam butą. M. kalbėjo, kad nupirks naują butą ir motinai. Apie tai žinojo ir mama. Tiek jis (V. P.), tiek M. jai sakė, kad parduos butą. Nežino ar mama suprato, kad ketina parduoti jos butą. Tas pats nekilnojamojo turto brokeris E. apžiūrėjo butą bei rado pirkėjus. Nauji buto pirkėjai buvo žmonės iš Klaipėdos, apžiūrėjo butą ir paliko 1 000 EUR dydžio avansą, kurį jis atidavė M.. Tuo metu, kai buvo parduodamas mamos butas, ji buvo sanatorijoje. Pats M. ją ten nuvežė. Su M. jis (V. P.) nuvyko į notarų biurą (adreso nežino), kur jų laukė nekilnojamojo turto brokeris, M. pažįstamas S. su žmona bei nauji buto pirkėjai. Prieš sandorio sudarymą naujasis buto pirkėjas sumokėjo apie 15 000 EUR S., o likusią pinigų sumą - apie 10 000 EUR, tiksliai nežino - pasiėmė M.. Tai, kad M. pasiima pinigus, matė kiti asmenys, dalyvavę sandorio sudarymo metu. Po to buvo pasirašyta mamos buto pirkimo-pardavimo sutartis. Jis (V. P.) turėjo įgaliojimą veikti mamos vardu, todėl jos sandorio sudarymo metu nebuvo. Po sandorio sudarymo M. jam davė 1 000 EUR grynųjų pinigų. Nauji buto pirkėjai leido mamai pagyventi 4 mėnesius jos bute, M. mokėjo už buto nuomą iš tų pinigų, kuriuos gavo. M. sakė, kad jam (V. P.) ir mamai reikia naujų mobilaus ryšio telefonų, kad su šeimos nariais galima pigiau bendrauti. Jis neatsimena kada, bet tai buvo 2015 m., M. jį bei mamą nuvežė į „Tele2“ saloną, esantį PC „Rimi“, Žirmūnų mikrorajone. M. pats jiems išrinko mobilaus ryšio telefonus „Samsung 5“. Kiek jis atsimena, buvo paimti 2 mobilaus ryšio telefonai bei sudarytos sutartys dėl judriojo ryšio paslaugų teikimo. „Tele2“ salone išaiškino, kad reikės mokėti abonentinį mokestį. Jis neatsimena, kad būtų sumokėję kokią nors pinigų sumą „Tele2“ salone. Išėjus iš „Tele2“ salono, M. pasakė, kad minėtuose telefonuose yra virusas ir būtina juos taisyti. Tiek jis (V. P.), tiek mama atidavė M. mobiliojo ryšio įrangą kartu su SIM kortelėmis. Daugiau minėtų telefonų jis nematė, kur M. juos padėjo, jis nežino. M. vis žadėjo grąžinti, sakė, kad remontuoja. Kiek jis atsimena, į „Tele2“ saloną su M. bei motina važiavo tik vieną kartą. M. D. jis nepažįsta. M. sakė, kad jo mama mirus. Jis negali paaiškinti kodėl iš jo banko sąskaitos pervedami pinigai M. D.. M. buvo pasiėmęs jo banko mokėjimo kortelę su PIN kodu, tačiau jis (V. P.) niekada nesinaudojo elektronine bankininkyste, nebuvo užsakęs tokios paslaugos, nežino kaip ja naudotis. M. niekada jo neprašė pervesti pinigų savo giminaičiams. Greitųjų kreditų jis (V. P.) niekada neėmė (t. 1, b. l. 75-76).

Nukentėjusioji G. P. bylos nagrinėjimo teisme metu buvo mirusi, todėl jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. 2016 m. spalio 20 d. parodė, kad ji gyvena bute Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena. Kartais į svečius ateina sūnus, kaimynės bei giminaitis A.. Prieš Naujus metus į jos butą kartu su sūnumi V. ateidavo jo draugas vardu M., jam apie 35 metai. Sakė, kad gyvena šalia jų bendrabutyje, neturi tėvų. Jis buvo labai mandagus, nieko neprašė, nereikalavo. Jis ateidavo tiesiog pažiūrėti televizoriaus, pavalgyti, sakė, kad yra sūnaus draugas. Pažiūrėjęs televizorių išeidavo. Porą kartų, savo automobiliu nuvežė ją į polikliniką, pas gydytojus. Ji jo prašydavo nuvežti, jis kartu nueidavo pas gydytoją. Kartais jis paskambindavo mobiliuoju telefonu ir paklausdavo kaip jai sekėsi, tuomet ji paprašydavo nuvežti. Jo telefono numerio ji neturi. Jis vežė savo šviesios spalvos automobiliu, valstybinių numerių neatsimena. Ji sėdėdavo priekyje, sūnus - gale. Ji neatsimena, kad M. būtų vežęs ją pas notarą ir ji būtų kažką pasirašiusi. Taip pat neatsimena, kad būtų pasirašiusi ką nors namuose. Jokio tuščio lapo ji nepasirašinėjo. Žino, kad sūnus pardavė savo butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nežino ar jį nusipirko, ar nuomoja, tačiau moka mokesčius (2,5 eurų), kam juos moka, ji nežino. Kas nupirko sūnaus butą, ji nežino. Pas sūnų jokių pinigų ar brangių daiktų ji nematė. Nežino ar jos butas yra parduotas, neprisimena, kad būtų kažką pasirašiusi dėl pardavimo ar įgaliojimo. Su notare ar notaru nėra kalbėjusi (t. 1, b. l. 24 ). 2016 m. gruodžio 13 d. G. P. papildomai parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus V. P. gyveno šalia, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš dvejus metus V. P. susipažino su jaunu vaikinu, vardu M. (pavardės ji nežino, jam apie 25 metai, stambaus kūno sudėjimo, tamsūs plaukai). M. galėtų atpažinti. M. minėjo, kad gyvena bendrabutyje ir yra našlaitis. Sūnus M. atvesdavo pas ją į butą. M. kartas nuo karto padėdavo, jis turėjo automobilį, todėl nuveždavo ją į parduotuvę, pasiimti pensijos. Taip pat M. įkalbėjo važiuoti į sanatoriją VšĮ „Pušyno kelias“ pailsėti, jis pats ją ten ir nuvežė. Kas apmokėjo sanatorijos paslaugas, ji nežino. Sanatorijoje ji buvo 2016 metų birželio mėnesį, apie 10 dienų. Ji neatsimena, kad M. būtų vežęs ją pas notarą ar į banką. Taip pat neatsimena, kad pasirašinėjo kokius nors dokumentus namuose. Ji neatsimena ar M., ar V. kada nors jos klausė ar ji nori parduoti savo butą. Ji žino, kad sūnus pardavė savo butą, dabar gyvena bendrabutyje. Dėl kokių priežasčių sūnus nutarė parduoti butą, ji nežino. Nežino ar jos butas yra parduotas. Šiuo metu ji gyvena savo bute (t. 1, b. l. 30).

Liudytojas A. V. parodė, kad yra nukentėjusiojo pusbrolis su M. D. nėra matęsis. Su V. P. bendravo neypatingai, daugiau su jo mama. Apie kaltinamąjį sužinojo, kai teta G. P., pradėjo prašyti paskolinti pinigų maistui. Tuomet jis pradėjo dažniau pas ją lankytis, kontroliuoti jos finansus ir pinigų tetai nebetrūkdavo. V. P. pats mama pasirūpinti negalėjo, nes jam yra sunku. Jis yra mažai kuo besidomintis žmogus. Karta G. P. vardu atėjo 700 EUR skolos laiškas iš antstolių. Taip išaiškėjo, kad yra pirkti išmanūs mobilūs telefonai po 300 EUR, sutartis 2 metams. Tetai buvo 83 metai, todėl kilo klausimų, kam jai to reikia. Kaip papasakojo teta, M. D. su ja ir V. P. nuvažiavo į saloną, M. D. parodė telefonus, kokius reikia pirkti, pasirašė sutartį 2 metams. V. P. irgi sakė, kad M. D. parodė, kokius telefonus pirkti. Teta nei pirkimo sutarties, nei dėžutės ar instrukcijos neturėjo. G. P. ir V. P. pasakė, kad M. D. paėmė telefonus jau po kelių dienų, nes jie yra sugedę. V. P. sakė, kad juose buvo „virusas“. Pasirašydami sutartis dėl telefonų pirkimo, G. P. ir V. P. nesuvokė, kad sutartys yra ilgam sudaromos, nes jie nesinaudoja internetu, neturi kompiuterio, neturi internetinio ryšio. Teta net paprastu telefonu nelabai mokėjo naudotis. Tai yra visiškai beprasmiškas pirkinys žmogui, kuris gauna 200 EUR pensijos. V. P. anksčiau išmanųjį telefoną yra turėjęs, bet sakė, kad jis sugedo. Apie M. D. papasakojo G. P.. Sakė, kad M. D. yra keletą kartų pas atėjęs su jos sūnumi V. P.. V. P. pasakė jai, kad M. D. yra jo draugas. Kokiu tikslu buvo pirktas pirmas telefonas (V. P.), nežino, tačiau už tą telefoną V. P. išsimokėjo. G. P. ir V. P. yra tokie žmonės, kurie labai nesigilina. G. P. turėjo problemų su klausa, todėl bendravimas su ja buvo apsunkintas. Tetai buvo gėda dėl to, kad ji prastai girdi, bet ji nieko nesukurdavo, nefantazuodavo. Jai buvo nustatyta diagnozė, kad ji nesuvokia, todėl įsitikinęs, kad ji nesuvokė ir dokumentų pasirašymo notaro kontoroje aplinkybių. V. P. dirba pagalbiniu darbininku vaikų darželyje, jo funkcijos - pašluoti, lapus sugrėbti, padažyti. Juo manipuliuoti nesudėtinga, jis nesugebėtų apsiginti. Mokykloje matematika sekėsi itin prastai. Prisimena, kad kartą į jį kreipėsi V. P. darbovietės direktorė ir sakė, kad juo reikia pasirūpinti, nes jis yra socialiai silpnas, savarankiškai neišsilaiko. V. P. apibūdino, kaip žmogų be ambicijų, be norų, siekių, galintį pasiduoti kitų žmonių įtakai. Teigė, kad yra matęs pas V. P. vieną ar du lošimų bendrovės čekius už 1 Lt. Yra pas tetą namuose matęs rankšluostį su lošimų namų logotipu, teta sakė, kad jį atnešė V. P.. Pastarasis sakė, kad rankšluostį davė M. D.. Bandė V. P. išklausti dėl lošimų, bes jis sakė, kad lošti beprasmiška, nes nieko neišloši, didelėmis sumomis jis nelošia. Nemano, kad V. P. trūko pinigų, teta sakė, kad duodavo jam, be to, V. P. pats uždirba, gyvena labai taupiai, jo bute niekas nebuvo keista nuo įsigijimo. Jis neturėjo jokių ambicijų. Vėliau išsiaiškino, kad V. P. turėjo skolų greituosiuose kredituose. Jie kartu išsiėmė AB „Šiaulių bankas“ prisijungimo duomenis ir prisijungęs prie „Credit Info“ jis sužinojo, kad V. P. skolingas virš 2 000 EUR 4-5 bendrovėms. Kreditus pasiėmė 2015 m., bet tikrai ne pats. Jis nieko apie kreditus nežinojo, be to, tam reikia turėti el. bankininkystę, mokėti prisijungti, mokėti naudotis kompiuteriu, tai neįmanoma jo jėgomis, jis to nemoka. Yra buvęs pas jį namuose ir žino, kad jis neturi jokių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti internetą. V. P. kartą yra siūlęs savo kompiuterį, bet jis pasakė, kad nereikia. Jis net nemokėdavo nustatyti televizijos kanalų. Jie net nežinojo, kuriuos skaičius reikia rašyti nuo skaitliukų, mokėdavo po vieną kubą automatiškai. V. P. sakė, kad jie su M. D. nuėjo kartu, pateikę V. P. asmens dokumentą atsidarė sąskaitą, gavo el. bankininkystę, ir visus prisijungimo duomenis pasiėmė M. D.. Banko kortelę taip pat turėjo M. D.. Apie kreditus sužinojo 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Jis (A. V.) žino, kad iš UAB „Turto lizingas“ buvo paimtas kreditas dėl serviso atidarymo. M. D. V. P. prikalbino, kad padės jam atidaryti servisą. V. P. sakė, kad tikėjo, jog bus servisas ir šią galimybę vertino realiai, tačiau sunkiai galėjo paaiškinti, kuo jis būtų dirbęs servise. Atsimena, kad sakė, jog M. D. buvo nuvežęs parodyti serviso vietą. Paskui servisui trūko pinigų ir teko parduoti butą. Sumokėjo paskolą, sumokėjo netesybas. V. P. pasakojo, kad klausė M. D. dėl serviso reikalų, bet M. D. sakydavo, kad dar kažko trūksta. V. neturėjo jokių sutarčių, jis nesuvokė, kiek kainuoja paskola. Sužinojus, kad abu butai (V. P. ir G. P.) yra parduoti, V. P. negalėjo net nurodyti, kur buvo patvirtinti sandoriai. V. pardavė savo butą, kad padengtų skolas ir dar trūko pinigų servisui, kai pardavė mamos butą, ketino pirkti naujos statybos butą, kuriame būtų gyvenęs su mama. V. P. pasakojo, kad M. D. jam patarė, kad jo sename bute gyventi nebenaudinga, tačiau jis nesuvokė, kiek toks butas galėtų kainuoti, kad dalinės apdailos atveju, reikės papildomų investicijų. Sakė, kad jie buvo nuvažiavę į naujos statybos vietą pasižiūrėti. G. P. nežinojo, kad jos butas yra parduodamas. Ji neprisiminė jokio įgaliojimo, neprisiminė, kaip važiavo pas notarą. 2015 m. G. P. buvo pablogėjusi sveikata, gėrė vaistus nuo kraujagyslių plėtimosi, spaudimo. Kai jis (A. V.) kartu su teta nuvyko pas gydytoją, ši pasakė, kad anksčiau ateidavo jaunuolis - kaimynas, kuris jai padėdavo apsirūpinti vaistais. Teta sakė, kad ją pasisiūlydavo nuvežti M. D.. Ją buvo nuvežę į sanatoriją „Pušyno kelias“ buto pardavimo momentu. G. P. pasakojo, kad ją prikalbino važiuoti į sanatoriją, ji nežinojo, kokiu tikslu, ji pati į sanatoriją važiuoti nenorėjo. Pasakojo, kad M. D. ją kažkur vežė miško takeliu, ji prisiminė medicinines procedūras. Kas sumokėjo už sanatoriją – nežino, bet ji pati pinigų neturėjo, o V. P. sakė, kad nemokėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad G. P. yra jo teta, t. y. mamos sesuo. Gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viena, tačiau turi vienintelį sūnų V. P., kuris gyveno bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis (A. V.) 2016 m. rugsėjo 28 d. atvyko pas tetą ir ten sužinojo, kad jos sūnus turi išsikraustyti iš buto. Nuėjęs pas V. P. sužinojo, kad šis pardavė butą. Paklausė V. P. ar žino kaip parduodamas butas. Jis nieko negalėjo paaiškinti apie šį pardavimą, sakė kad yra tarpininkas. V. P. telefono adresų knygutėje jis pamatė paskutinius rinktus tarpininko numerius ir paskambinęs išsiaiškino, kad apie buto pardavimą skelbimo nebuvo, jis turėjo pirkėjus, reikėjo buto jo draugui. Galimai minėtas tarpininkas buvo E. N.. Vėliau V. P. davė jam buto perdavimo aktą, kuriame figūruoja būtent E. N. kaip pirkėjo įgaliotas asmuo. Kadangi jis turėjo įtarimų ir ankščiau dėl G. P. sąskaitų ir buto, jis planavo važiuoti į Registrų centrą, todėl nedelsiant kartu su G. P. ir V. P. nuvažiavo į Registrų centrą. Ten sužinojo, kad G. P. savo vardu neturi buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat buto nebeturi ir V. P. (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)). Jis sužinojo, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta gretimame pastate esančiame Notarų biure. Notaras S. atspausdino pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, buto (duomenys neskelbtini). Jis sužinojo, kad iš pradžių buvo paskolos sutartis, sudaryta užstatu įforminant minėtą butą. Sutartį sudarė V. P., pasinaudojęs G. P., t. y. savo motinos įgaliojimu. Įgaliojimas buvo pasirašytas pas kitą notarą. Notaras S. prisiminė šią sutartį ir žmones pasakė, kad buvo kažkoks jaunuolis, kuris prisistatė galimai V. P. sūnumi. Notaras pažymėjo, kad dalyvavo tarpininkas (galimai būtent E. N.). Tuomet jis nuėjo į kitą notarinę kontorą išsiaiškinti dėl buto (duomenys neskelbtini). Ten taip pat gavo pirkimo – pradavimo sutarties kopiją dėl buto (duomenys neskelbtini), tačiau paskolos sutarties negavo, kadangi neaišku, kur buvo tvirtinta paskolos sutartis, kur užstatu buvo butas (duomenys neskelbtini). Notarai buvo nustebę, kad buvę butų šeimininkai, t. y. buto pardavėjai neturi butų pardavimo sutarčių ir paskolų sutarčių. Taip pat kartu su G. P. jis nuvažiavo į „Swedbank“ pažiūrėti jos sąskaitų. Ten pasakė, kad sąskaitoje pinigų nėra. Jis paprašė pinigų judėjimo istorijos. Didžiausia (esminė) pinigų suma nuimta 2015 m. liepos 14 d. Teta negalėjo paaiškinti kaip buvo nuimti pinigai ir kur jie yra. Besikalbant apie pinigus su V. P., išaiškėjo, kad M., t. y. V. „draugas“, laukė prie namų ir jam buvo tie pinigai perduoti, tačiau pati teta neprisiminė, kad ėjo į banką, ėmė pinigus ir jie kažkam buvo perduoti jos pačios ar sūnaus. Dėl paskolų išaiškėjo, kad į notarinę kontorą įforminti paskolos sutarties važiavo V. P. ir M.. Pasirašant paskolos sutartį V. P. pinigų negavo. V. P. paaiškino, kad M. visur dalyvavo ir pinigus paimdavo M.. Buto pardavimas buvo įforminamas V. P. vardu pasinaudojus įgaliojimu. Iš kur atsirado buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkėjas, neaišku. Bandant išsiaiškinti ar V. P. ėmė tas paskolas ir savo iniciatyva pardavė butus, jis prisipažino, kad tai darė įkalbėtas M.. Sprendžiant iš V. P. išsilavinimo, būdo ir charakteristikos, jis negalėjo sugalvoti tokio buto pardavimo plano, nežinotų kur kreiptis dėl įgaliojimų, jis nežinotų kas tai yra. V. P. papasakojo, kad M. susitiko futbolo stadione (kur tiksliai - neatsimena). Kadangi V. P. nevartoja alkoholio, nerūko, aiškino, kad eina kartu į parduotuvę, kokiu tikslu - neaišku. V. P. sakė, kad M. kalbino nupirkti jam automobilį, t. y. pačiam M.. Tuomet kalbino pirkti, statyti ar rengti autoservisą, t. y. galimai kurti verslą, tačiau smulkmenų jokių neaiškino. Žadėjo mokėti už paskolą palūkanas, ją grąžinti, tačiau to nedarė. Taip pat M. 2015 m. spalio mėn. įkalbėjo G. P. savo vardu paimti 2 išmaniuosius mobiliojo ryšio telefonus „Tele2“ salone, tačiau aparatų ir sutarčių G. P. neturi, todėl kaupėsi skola, kuri jau perduota antstoliams. Skola siekia apie 600 eurų. Paieškojęs informacijos apie tariamą M. ir jo sukčiavimo būdą, jis rado internete atsiliepimus ir M. D. nuotraukas. Tuomet V. P. parodė kelias nuotraukas nepažįstamų asmenų, tarp kurių buvo ir M. D. nuotrauka. V. nurodė būtent M. atvaizdą ir pasakė, kad tai jis. Tą patį pasakė ir G. P. (t. 1, b. l. 88-89). 2016 m. gruodžio 13 d. liudytojas A. V. papildomai parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį teta G. P. parodė laišką iš antstolių kontoros, kuriame buvo nurodyta, kad yra susidariusi apie 600 EUR skola už nesumokėtas UAB „Tele2“ paslaugas. UAB „Tele2“ salone jis sužinojo, kad 2015 m. spalio mėnesį G. P. vardu buvo sudarytos dvi abonentinės sutartys bei paimti du išmanieji mobilaus ryšio telefonai. Taip pat sužinojo, kad abu telefono numeriai buvo užblokuoti dėl susidariusių skolų. Vienas iš telefono numerių yra (duomenys neskelbtini), t. y. SIM kortelė su šiuo numeriu buvo įdėta į G. P. seną mobilaus ryšio telefoną. Kas naudojosi kitu numeriu, jis nežino. Jis niekada nematė nei pas G. P., nei pas V. P. išmaniojo mobilaus ryšio telefono. G. P. tikrai nemokėtų naudotis tokiais telefonais. Taip pat UAB „Tele2“ salone 2015 m. balandžio 11 d. jis gavo judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją, sudarytą V. P. vardu. Pagal sutartį V. P. savo vardu paėmė išmanųjį mobilaus ryšio telefoną su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo užblokuotas dėl susidariusių skolų. Kiek jam žinoma, V. P. niekada minėtu numeriu nesinaudojo. Tada jis paskambino į Skolų valdymo centrą ir sužinojo, kad V. P. visi priminimai sumokėti skolas buvo siunčiami į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Labai nustebo, kadangi V. P. niekada nesinaudoja internetu, todėl kilo įtarimas kodėl priminimai buvo siunčiami į elektroninį paštą. V. P. papasakojo, kad jis, G. P. bei M. važiavo į UAB „Tele2“ saloną kur M. parodė kokius konkrečiai telefonus reikia pirkti. Jis (A. V.) paklausė V. P. kur yra minėti telefonai, šis atsakė, kad juos paėmė M., kuris žadėjo telefonus sutaisyti, kadangi jų baterija buvo labai silpna. Jis (A. V.) V. P. klausė ar šis turi dokumentus ar dėžutę nuo telefonų. V. P. atsakė, kad nieko neturi. Taip pat V. P. minėjo, kad 2015 m. liepos mėnesį M. jo prašė paskolinti pinigų autoserviso atidarymui. Tada V. P. su G. P. nuvyko į banką, kur išgrynino 2 658,37 eurų (tai buvo visa suma, kurią G. P. tuo metu turėjo savo banko sąskaitoje) ir atidavė M., kuris jų laukė prie namų. Taip pat nori pasakyti, kad kai vežė G. P. į polikliniką, ją prižiūrinti gydytoja pasakė, kad G. P. dažnai į polikliniką lydėdavo jaunas vaikinas, kuris prisistatė kaip jos kaimynas. Gydytoja minėjo, kad minėtas vaikinas visada turėjo su savimi G. P. kompensuojamų vaistų knygutę, jis taip pat lydėjo G. P. pas psichiatrą. Taip pat G. P. minėjo, kad M. įkalbėjo ją važiuoti į sanatoriją VšĮ „Pušyno kelias“. Jis sužinojo, kad G. P. sanatorijoje buvo nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. birželio 17 d.. G. P. minėjo, kad sanatorijos paslaugas jai apmokėjo M.. Kaip tik tuo metu, kai G. P. buvo sanatorijoje, įvyko jos buto pardavimas. Taip pat iš V. P. banko sąskaitų išklotinių jis pamatė, kad iš jo banko sąskaitų kelis kartus buvo siunčiamos įvairios pinigų sumos į M. D., kuri, kaip jis suprato, yra galimai M. motina, sąskaitą (t. 1, b. l. 123).

Liudytoja M. L. D. parodė, kad yra kaltinamojo mama, V. P. nepažįsta, nežino. Ji atidarė sūnui sąskaitą AB „SEB bankas“, 2015 m. pavasarį, kai jis „sėdo“ 2016 m. spalio 3-4 d., ji šią sąskaitą uždarė, nenorėjo, kad kas nors ja pasinaudotų. Jis paprašė, ji atidarė, galvojo, kad jam reikia, gal susiras darbą. Nežino, kodėl jis neatidarė sąskaitos savo vardu. Mano, kad dėl to, jog nenorėjo, kad išskaičiuotų, nes buvo pasiėmęs kreditus, telefonus. Ji ta sąskaita nesinaudojo. M. D. atidavė viską, ką gavo atsidariusi sąskaita. Anksčiau sūnus lošdavo azartinius lošimus, bet nuo 2013 m. prisiekė, kad nebeloš. Jos sūnus buvo skolingas, nes lošė, jie nuolat dengė jo skolas, pardavė butą. Butą pardavė prieš 7 metus, tada jis turėjo skolų. Nežino iš kur jis gaudavo pinigų lošimams. Neprisimena, ar jis dirbo tuo metu, kai atidarė jam sąskaitą, neklausdavo, kur jis dirba. Nežino, ar sūnus naudojosi ta sąskaita. Kai ją uždarė, ji buvo tuščia. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. (tiksliai nepamena) ji uždarė savo sąskaitą, kurią turėjo AB „SEB bankas“, sąskaitos numerio neatsimena. Sąskaitą uždarė, kai sūnus M. D. atsisėdo į kalėjimą, nes bijojo, kad jis nieko nepadarytų su jos sąskaita. V. P. ir G. P. ji nepažįsta, niekada nieko nėra apie juos girdėjusi. 2015 metų vasario-kovo mėnesį (tiksliai neatsimena) atidarė AB „SEB bankas“ savo vardu sąskaitą (numerio neatsimena), mokėjimo kortelę ir sąskaitos numerį atidavė savo sūnui su tikslu, kad jis į tą sąskaitą pervedinėtų savo pinigus, nes pastoviai buvo skolingas ir jai su vyru, ir giminaičiams, tačiau ji jokių pinigų iš jo negavo. Kas ir už ką pervedinėjo pinigus, ji nežino. Ji apie pinigų pervedinėjimą į jai priklausančią sąskaitą iš V. P. priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos nieko nežino, todėl negali pasakyti už ką ir kokios sumos buvo pervestos. Ji nepažįsta V. P., su juo niekada nėra bendravusi, todėl apie jokius pervedimus nieko nežino, pati nieko neprašė. Jos vardu atidaryta AB „SEB bankas“ banko sąskaita naudojosi sūnus M.. Jos sūnus gyveno atskirai nuo jos, retai matėsi, apie tai, kur jis naudojo pinigus, ji nežino. Ji žino, kad sūnus lošdavo azartinius lošimus, turėjo daug skolų. Apie sandorių sudarymą ji nieko nežino. Ji nieko negali pasakyti apie sūnaus M. santykius su V. P. ir G. P. (t. 2, b. l. 37-39).

Liudytojas K. K. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino gal 2014 m., kai atvyko įkurti serviso (duomenys neskelbtini). Jie daug sportuodavo, buvo futbolininkai. Susipažino gal spalio mėnesį, „Sportimoje“. V. jau buvo pažįstamas su M., kaip suprato, jis taip pat domėjosi sportu, susipažino taip pat „Sportimoje“. Paskui, kai susipažino, visi kartu nueidavo pasisėdėti į kavines. Su M. (ir V.) bendravo gal iki 2016 m. galo, nes M. buvo pasodintas į kalėjimą. V. P. nesportuodavo, jis buvo prijaučiantis sportui. Susitikdavo kavinėse, sporto varžybose. Jis taip pat mėgsta nueiti į „Top sport“. Ten eidavo vienas, būdavo momentas, kad po 3 metų artimesnio bendravimo nueidavo kartu su V. P.. Lažybų punktuose jie darydavo statymus. V. P. statydavo nuo 100 EUR iki 400 EUR. Gal 5 kartus yra matęs V. P. statant didesnes sumas. Tai buvo „Rimi“ („Tony Bet“) Lukšio gatvėje, Minsko „Iki“, Baltupiuose. Pagrinde matydavo „Top Sport“. V. P. statomas sumas matydavo, kai prieidavo prie langelio, pasikalbėjęs, čekio išdavimo metu stovint eilėje. Atsakydamas į prokuroro klausimą nurodė, kad jam žinoma nerašyta taisyklė, kad nedera žiūrėti svetimų statymų. Jis neina ir nežiūri, kiek stato kiti žmonės. V. statymus yra matęs tik kelis kartus. Tuos kartus, kai matė jo statymus, tuo pačiu metu sėdėjo ir prie kompiuterių, ir tuo pačiu metu kartu nuėjo prie kasos. Statymus pasižiūrėjo iš šono. Būdavo, kad V. parodydavo, kiek yra pastatęs, nes jie šalia gyveno. Matė, kad dideles sumas: 100 EUR, 150, EUR iki 500 EUR. Statymus matė 2015-2016 metais. M. D. taip pat žaisdavo azartinius žaidimus, gal kelis kartus yra buvęs kartu, bet nematė, kad jis statytų didelėmis sumomis. Jis statydavo po 20-30 EUR. Nežino, kiek kartų 2014-2016 m. M. D. atliko statymus kartu su juo. Lošimų metu sėdėdavo prie skirtingų kompiuterių. Jis (K. K.) į lažybų punktus eidavo per savaitę 4 kartus. M. D. yra sutikęs punkte gal 1-2 kartus, o nukentėjusįjį matydavo 3-4 kartus per savaitę. Vėliau tos pačios apklausos metu teigė, kad per mėnesį matydavo M. D. lažybų punktuose gal 5-6 kartus, V. P. lažybų punktuose matydavo 2-4 kartus per savaitę. Matydavo, kad V. P. ruošdavo bilietą prie kompiuterio, užtrukdavo ir valandą. Po to žiūrėdavo kokias nors rungtynes, nes ten yra ir televizoriai. Yra galimybė atlikti statymą be kompiuterio, bet tokiu būdu labai užgaištama, todėl dažniausiai visi ateina pasiruošę. Prie kompiuterio galima prieiti tik užsiregistravus, prisijungimui reikalingas vartotojo vardas ir slaptažodis. Jei kitas žmogus žino vartotojo vardą ir slaptažodį, gali pasinaudoti svetima paskyra. Apie V. P. sudarytus sandorius (paskolų, pardavimo) nėra girdėjęs. Apie servisą V. P. yra minėjęs. Tai buvo gal 2015 metais balandžio mėn., kaip tik buvo praėjęs jo gimtadienis. V. klausė, kiek reikia žmonių servisui, įrangos, kad servisas gyvuotų. Serviso įrengimas gali kainuoti apie 50-60 000 EUR. Jis buvo užsiminęs, kad yra galimybė atidaryti servisą. Nežino, kurio iš jų, M. D. ar V. P., galėjo būti mintis atidaryti servisą. Vienu metu V. P. labiau norėjo, sakė, kad gal bus pinigų, minėjo, kad gali parduoti butą. Dėl serviso V. P. ir M. D. labiau bendravo tarpusavyje. M. D. žinojo apie servisą, buvo kartu nuvažiavę apžiūrėti patalpų. V. P. sakė, kad gal parduos butą, o M. D. sakė, kad, jei reikės prisidėti pinigais, pasiskolins. Nežino, gal jie ir abu norėjo atidaryti servisą. M. D. irgi yra keletą kartų klausęs jo apie servisą. Domėjosi, kaip įrengti, kaip suformuoti žmones. Tais atvejais, kai M. D. klausė apie servisą, buvo šalia ir V. P.. Vėliau V. P. sakė, kad nepavyko atidaryti, nes neturi pinigų. Tai jis papasakojo 2016 m. pabaigoje. Sakė, kad pinigai „išėjo ne tais keliais“. Mano, kad V. P. buvo įnikęs į šiuos lošimus. Jis sakė, kad turi pinigų, sumos nenurodė, bet po pusės metų pinigų neliko, sakė, kad „tą sumą, kuri buvo skirta servisui, pralošiau“. Prisiminė, kad kartą V. P. kartą siūlė pirkti telefoną. Pas V. P. pamatęs naują telefoną paklausė „gal dovanų, pas tave naujas telefonas“. Jis atsakė, kad „ne, jeigu nori, gali pirkti“. Tai buvo po jo gimtadienio, kuris yra balandžio 6 d. Ten buvo naujas telefonas, neatsimena ar „Nokia“, ar „Samsung“. Dėl V. P. raštelio, kuriame parašyta, kad jis neturi pretenzijų, parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), o V. P. – (duomenys neskelbtini) korpuse. Jie turėjo važiuoti į varžybas, V. P. užėjo, padavė jam lapą, kurį prašė perduoti M. D. advokatui. Jis paklausė, kodėl jam duoda, V. P. atsakė, kad jis (K. K.) pažįsta advokatą, nes jis atvažiuoja pas į servisą plautis mašinos. Kodėl jis surašė raštelį, nežino, jo apie tai neklausė. V. P. buvo užsidaręs žmogus, kai M. D. sėdo, jis užeidavo tik tada, jei važiuodavo į varžybas. Su V. P. dažniausiai susitikdavo Lukšio „Rimi“, ten yra „Top Sport“, o kitoje pusėje „Tony Bet“. Dar susitikdavo ir Minsko g. „Iki“. Advokatas E. Luotė atvažiuodavo pas jį į „R.“ servisą nusiplauti mašinos, susiremontuoti. Iš kur V. P. žinojo, kad jis gali perduoti raštelį, nežino. Raštelio turinys jam nėra žinomas.

Liudytojas T. S. parodė, kad yra UAB „Turto lizingas“ atstovas, prieš kelis metus buvo susitikęs su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Turi sutartis su V. P. ir M. D. laidavimu. UAB „Turto lizingas“ suteikė 12 000 EUR paskolą. Mano, kad iš pradžių turėjo būti skambutis. Jam paskambino M. D.. Su M. D. ir V. P. anksčiau pažįstami nebuvo. Susitikimas įvyko „Forte“. Į susitikimą atėjo abu. Jie visur dalyvavo kartu. M. D. kalbėjo greičiau, o V. P. lėčiau. Abiejų klausė, kodėl jiems reikalingi pinigai. Abu sakė, kad darys servisą, turi verslo idėją, yra nusimatę garažo patalpas, buvo užstatas, todėl jam nekilo klausimų, kad kažkas yra ne taip. Užstatas pasiūlytas V. P. butas (duomenys neskelbtini). Turto vertė pagal patikrinimą buvo 22 900 EUR, todėl laisvai galėjo skolinti 12 000 EUR. Paskola buvo sutarta 12 mėnesių, bet buvo grąžinta anksčiau. Pagal sutartį 11 000 EUR pervedė pavedimu į V. P. sąskaitą, 1 000 davė grynais, kad iš jų galėtų atsiskaityti (100 EUR sutarties mokestis ir 720 EUR už 3 mėn. palūkanas į priekį). Sumokėjo už 3 mėnesius, jiems liko 180 EUR. Pinigus, turbūt, atidavė V. P., nes jis buvo pagrindinis, o M. D. laiduotojas. Laidavimas buvo privaloma sąlyga. Gal būtų davęs ir be laidavimo, bet jei M. D. būtų griežtai atsisakęs laiduoti, jam būtų kilęs įtarimas. Susitikimas kavinėje buvo pirmasis, jie dėl visko sutiko (sutiko laiduoti, įkeisti), tai kito susitikimo net nereikėjo. Pagrindiniai klausimai buvo aptarti telefonu. V. P. buvo protaujantis, M. D. irgi atrodė protingas, tik vienas daugiau vadybininkas, kitas labiau meistras. V. P. patvirtino, kad „darysim garažą, servisą“. Nebuvo klausimų, kad jis abejoja ar nesupranta. Kai jie pradėjo vėluoti mokėti, skambino ir V. P., ir M. D., abu bendravo, sakė, kad neturi galimybių sumokėti. Tokiu atveju jis siūlo refinansuotis. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam buvo paaiškinta, kad jei pinigai nebus atiduodami, jie bus išieškomi. Paskolos suma buvo grąžinta su palūkanomis notarų biure. Viskas įvyko sklandžiai, nebuvo jokių pykčių. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšiais nesidomėjo. Jam atrodė, kad V. P. mąstė blaiviai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba UAB „Turto lizingas“ direktoriaus pareigose. UAB „Turto lizingas“ užsiima hipotekinėmis paskolomis, lizingu, išperkamąja nuoma, nekilnojamojo turto prekyba. Bendrovė turi savo internetinį tinklalapį (www.turtolizingas.lt), kuriame siūlo savo paslaugas. 2015 metais birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, paskambino vyras, kuris pasakė, kad jį domina 12 000 EUR dydžio paskola, jis nepamena ar skambinęs vyras prisistatė. Vyras minėjo, kad pinigai jam reikalingi autoserviso atidarymui. Su minėtu vyru jis susitarė susitikti ir aptarti paskolos suteikimo sąlygas. Prieš susitikimą jis patikrino visus reikiamus duomenis dėl buto (duomenys neskelbtini)(t. y. kam priklauso minėtas butas, ar jis nėra areštuotas ir pan.), kuris vyro buvo siūlytas kaip įkeitimo garantas. Į susitikimą atėjo du vyrai, vienas iš jų prisistatė V. P., o kitas – M. D.. Susitikimo metu daugiausiai kalbėjo M. D.. M. D. pasakė, kad su V. P. planuoja atidaryti autoservisą, todėl jiems reikalingi pinigai. Kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo garantą jie sutinka įkeisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė V. P.. Susitikimo metu V. P. buvo gana ramus, tačiau atsakydavo į visus jam užduodamus klausimus. 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus m. 25 -ame notarų biure, Odminių g. 9, Vilnius, buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp V. P. ir UAB „Turto Lizingas“ dėl 12 000 EUR dydžio paskolos. Pasirašant sutartį dalyvavo tiek V. P., tiek M. D.. V. P. paskolos prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymas taip pat užtikrinamas M. D. laidavimu, sudarant laidavimo sutartį. Pagal sudarytą paskolos sutartį, 1 000 EUR grynųjų pinigų buvo perduoti V. P. notarų biure, o 11 000 EUR pervesti į V. P. nurodytą banko sąskaitą. UAB „Turto lizingas“ paskola su palūkanomis turėjo būti grąžinta per 12 mėnesių nuo jos sudarymo dienos. Kiekvieną mėnesį V. P. turėjo pervesti į UAB „Turto lizingas“ banko sąskaitą 240 EUR, tačiau po sutarties pasirašymo V. P. apie du mėnesius vėlavo grąžinti įmokas. V. P. pradėjus vėluoti mokėti įmokas, jis susisiekė su V., po ko jis kartu su M. D. pasiūlė grąžinti skolą, minėjo, kad turi giminaitį, kuris jiems padės. 2015 m. lapkričio 20 d. tame pačiame notarų biure jis susitiko su V. P., M. D. bei su jais atvykusiu vyru, kurį jis matė pirmą kartą. Notarų biure tarp UAB „Turto lizingas“ ir V. P. buvo pasirašytas susitarimas (priedas Nr. 2 prie Paskolos sutarties), pagal kurį V. P. sutinka grąžinti UAB „Turto lizingas“ 13 500 EUR dydžio skolą. Tą pačią dieną į UAB „Turto lizingas“ banko sąskaitą buvo pervesta minėta suma. Pinigus pervedė UAB „R“. Po ko paskolos sutartis buvo nutraukta ir panaikinta hipoteka butui (duomenys neskelbtini). Ar tarp V. P., M. D. ir UAB „R“ buvo sudarytas koks nors sandoris, jis nežino, pinigai jo bendrovei buvo grąžinti, pretenzijų niekam neturėjo. Bendraujant su V. P. bei M. D. jam pasirodė, kad tarp jų yra susiklostę draugiški santykiai. Jie minėjo, kad yra verslo partneriai, turėjo konkretų planą ir žinojo ką nori daryti su pinigais (t. 2, b. l. 7).

Liudytojas R. M. parodė, kad turi autoservisą. M. D. ir kitas žmogus (parodė į nukentėjusįjį), kurio vardo nežinojo, buvo atvažiavę kartu pas jį į autoservisą susiremontuoti mašinos. Jis suprato, kad V. P. nevairuoja automobilio, nes vairuodavo M. D.. Atrodė kaip broliai. Nukentėjusiojo vardą sužinojo tik kai vyko sandoris. Remontavo jiems mašiną, išsikalbėjo ir paprašė paskolinti pinigų. Kalbėjo abu, norėjo atidaryti autoservisą. Prašė paskolinti daugiau nei 10 000 EUR. Jis sutiko paskolinti už palūkanas, jei bus užstatas. Kadangi kartu kalbėjo, negali išskirti kuriam būtent skolino. Abu vienodai rodė iniciatyvą dėl paskolos. Užstatas buvo butas, kuris priklausė V. P.. Jam sakė, kad jie norėjo kažką daryti, ar biznį, ar servisą, minėjo, kad turi patalpas, buvo nuvažiavę jų apžiūrėti. Jis paskolino apie 12 000 EUR su palūkanomis. Pas notarą jie atvažiavo abu, kartu sėdėjo. Gal V. P. paėmė pinigus. Sutartis buvo sudaryta gal 1-2 metams. Kaip jiems sekėsi įgyvendinti savo planą dėl serviso nieko nežino, bet paskui tą sumą grąžino. Palūkanos pagal sutartį buvo mokamos. Mano, kad pinigus pervesdavo. Kas – neprisimena. Skolą grąžino po pusmečio nuo sutarties sudarymo. Nesiaiškinau, kodėl grąžino prieš terminą. Visus reikalus vėl tvarkė per notarą. Taip yra skolinęs ne kartą. Jis suprato, kad biznį norėjo daryti tas, kuris užstatė butą. V. P. apibūdino kaip tylesnį. Ką konkrečiai V. P. jam pasakojo, negali išskirti, nes jie viską darė kartu, man atrodė, kad abu vienodai suprato ką ir kaip reikia daryti. Juos pirmą kartą pamatė servise. Kai dar kartą atvažiavo į servisą, tada pasikalbėjo prie kavos, paprašė pinigų. Girdėjo, kad jie buvo nusižiūrėję patalpas (buvę garažai) prie „Maximos“. Pas notarą vyko pasirašymas, pinigus padavė prie stalo. Kiek prisimena, pinigus paėmė V. P.. Pamena, kaip notarė sakė, ar tikrai V. sutinkate, ar suprantate, kad užstatote butą. Jis patvirtino, kad supranta. Po sutarties sudarymo, yra matęs V. P. lažybų punkte Šiaurės miestelyje. Tada buvo užėjęs pasiimti laimėjimo, todėl jį ten matė. Ten jį yra matęs 1-2 kartus. Užeina kas dvi savaites. Patikslino, kad V. P. ten porą kartų matė po sandėrio sudarymo. Nėra kalbėjęs su V. P., kokio dydžio statymus jis daro. Tuose lažybų punktuose, kuriuose lankosi pats, kaltinamojo nėra matęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad jis yra UAB „R“ direktorius. UAB „R“ užsiima automobilių remontu. 2015 m. pabaigoje į jam priklausantį autoservisą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo vaikinas, kuris remontavo savo automobilį (nei markės, nei valstybinio numerio jis nežino). Minėtas vaikinas į autoservisą buvo atvažiavęs apie tris kartus, prisistatė vardu M. (pavardės nežino). M. yra iki 35 metų amžiaus, apie 1,70 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, ypatingų požymių nepastebėjo, kalbėjo lietuvių kalba. Karts nuo karto kartu su M. atvažiuodavo vyras, kurio jis nepažįsta, jam virš 50 metų. 2015 m. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, į autoservisą atvažiavo M. kartu su ankščiau minėtu vyru, kurie norėjo su juo pasikalbėti. Pokalbio metu jam pasakė, kad V. P., tai yra kartu su M. atvažiavęs vyras, yra sudaręs paskolos sutartį su kažkokiu vyru (jo duomenų jie neminėjo) ir jau artėja laikas minėtus pinigus grąžinti, tačiau šiuo metu minėtų pinigų jie neturi. Kiek jis suprato, tai pasirašydamas paskolos sutartį V. P. užstatė savo butą. Tada M. kartu su V. P. paklausė ar jis galėtų atiduoti už juos skolą minėtam vyrui, tai buvo apie 12 000 EUR bei apie 2 000 EUR palūkanų. Jie minėjo, kad kai pinigai ankščiau minėtam vyrui bus grąžinti, V. P. perrašys savo butą jam (R. M.), t. y. sudarys paskolos sutartį bei įregistruos hipoteką UAB „R“ vardu. Tiek M., tiek V. P. sakė, kad visi dokumentai bus patvirtinti notariškai. Jis sutiko, nes jam buvo tai finansiškai naudinga. Iš UAB „R“ banko sąskaitos į T. (pavardės nežino, tai buvo vaikinas, kuris su V. P. buvo sudaręs paskolos sutartį bei įkeitęs savo butą) vadovaujamos įmonės (pavadinimo neatsimena) sąskaitą pavedimu jis pervedė apie 14 000-15 000 EUR (tikslios sumos neprisimena, bet galės pateikti sąskaitos išrašus). Po to, kai pinigus pervedė, kartu su M. bei V. P. jis nuvažiavo į notaro biurą (į kurį tiksliai - neatsimena), kur susitiko su T.. Notaro biure tarp UAB „R“ ir V. P. buvo sudaryta paskolos sutartis (tikslios sumos jis neatsimena). Paskolos grąžinimo užtikrinimui UAB „R“ buvo įkeistas V. P. butas, adresu (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsimena). Vaikinas vardu T. notaro biure patvirtino, kad pretenzijų neturi, kadangi pinigai buvo jam grąžinti. Tarp UAB „R“ ir V. P. paskolos sutartis buvo sudaryta 2 metams. Abu - tiek M., tiek V. P. - žadėjo grąžinti pinigus, sakė, kad planuoja atidaryti autoservisą. Pagal sutartį sutarė, kad V. P. mokės į įmonės sąskaitą 2 proc. palūkanų nuo paskolos sumos. Po sutarties pasirašymo nei M., nei V. P. į jam priklausantį autoservisą daugiau neatvažiuodavo. Po trijų mėnesių, kai artėjo laikas mokėti palūkanas, neatsimena kas konkrečiai ar M., ar V. P., paskambino ir pranešė, kad surado pirkėją V. P. butui ir nurodė laiką kada reikės atvažiuoti pas notarą. Sutartu laiku su M. bei V. P. jis susitiko notarų biure prie PC „Europa“. Minėtame notarų biure buvo ir V. P. buto pirkėjai (nepažįstami žmonės). Notaro biure buvo patvirtinta V. P. buto pirkimo-pardavimo sutartis, jam buvo grąžinta visa pinigų suma su palūkanomis (tikslios sumos neprisimena), patvirtino, kad pretenzijų neturi. Po ko nei M., nei V. P. jis nematė, jų kontaktinių duomenų nėra išsaugojęs. Visus dokumentus savo parašu patvirtino pats V. P.. Jis nematė ar M., ar V. P. pasiimdavo pasirašytus dokumentus. V. P. jam pasirodė adekvatus, suprantantis ką daro žmogus (t. 1, b. l. 139).

Liudytojas S. D. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Jis pats dirba taksistu, yra juos vežęs. Pirma susipažino su M. D., bet jie visada būdavo kartu. Po Naujųjų metų 2015-2016 m. vieną, antrą kartą kažkuris iš jų paklausė ar jis gali paskolinti pinigų už procentus su užstatu, sakė, kad darys verslą, pardavinės gėles. Neprisimena, kuris prašė. Susitarė, kad paskolins už 2 proc., 1-2 metams su užstatu. Buvo įkeistas butas, kuris priklausė G. P., kas ji, nežinojo ir nesidomėjo, jos nėra matęs. Paskola suteikta per notarą. Jie atrodė ne girtuokliai, ruošėsi daryti verslą. Iki sutarties sudarymo juos buvo matęs 10 kartų. Po sutarties gal keletą kartų yra pavežęs. Yra matęs stadione, bet rungtynes žiūrėjo ne kartu. Iš pat pradžių galvojo, kad tai yra giminės, nes visada būdavo kartu. Jie tarpusavyje bendravo draugiškai. Pinigai buvo perskaičiuoti, pinigus į kišenę įsidėjo nukentėjusysis. Kas perskaičiavo, neprisimena. Pinigus atidavė pas notarą. Viskas vyko notaro akivaizdoje. Tuo metu buvo ir M. D.. Palūkanos už tris mėnesius buvo sumokėtos iš karto. Jas sumokėjo notaro biure. Nežino, ar palūkanos sumokėtos iš jo skolintų pinigų. Neprisimena, kas jam padavė pinigus. Jie sutartį nutraukė gal gegužės, birželio mėn. nutraukė, pardavinėjo butą. Jie turėjo duoti sutikimą dėl buto pardavimo. Po pinigų grąžinimo nebebendravo. Apie buto pirkėjus nieko nežino. Butą įkeisti, turbūt, pasiūlė M. D.. Kalba buvo, kad be užstato neskolins, koks butas bus įkeistas, nežinojo. Tik pas notarą sužinojo, kam priklauso butas. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Patvirtino, kad prieš savaitę matė V. P. „Rimi“ išeinant iš „Top sport“. Anksčiau abu taip pat nuveždavo iki lažybų punkto kaip taksi vairuotojas. Nėra girdėjęs, kokias sumas jie gali statyti. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad 2015 m. pabaigoje, kai norėjo parduoti savo automobilį, susipažino su vaikinu vardu M., jo pavardės nežino, apsikeitė telefono numeriais ir kartais susitikdavo mieste, pasisveikindavo. Kadangi jis (S. D.) dirba taksistu, M. kartais prašė jį pavežti. Kartas nuo karto M. jis matydavo su vyru, kaip vėliau sužinojo - tai buvo V. P.. Jis pagalvojo, kad V. P. yra M. giminaitis, nes juos dažnai mieste matydavo kartu. Maždaug prieš metus M. kartu su V. P. prašė paskolinti pinigų (apie 20 000 eurų), kadangi norėjo pradėti verslą (minėjo, kad nori pardavinėti gėles), tačiau jis nesutiko, pasakė, kad kai turės ką jam įkeisti kaip garantą, kad pinigus grąžins, tada galės jiems paskolinti. Po dviejų mėnesių M. su V. P. pasiūlė kaip užstatą įkeisti butą, kaip jis suprato, priklausantį V. P.. Jis (S. D.) sutiko jiems paskolinti 14 000 Eurų. Tada kartu su savo žmona A. K. jis nuvyko į notarų biurą, netoli PC „Europa“, kur jų laukė M. bei V. P.. Notarų biure grynuosius pinigus (14 000 Eurų) jis perdavė V. P.. Kiek jis atsimena, tai M. paėmė pinigus, suskaičiavo ir atidavė V. P., kuris pinigus įsidėjo sau į kišenę. Po to buvo pakviesti pas notarą į kabinetą, kur buvo patvirtinti paskolos sutartis bei hipotekos sandoris tarp jo, žmonos bei V. P.. Ar pasirašant dokumentus notaro kabinete dalyvavo ir M., jis neatsimena, galimai jis laukė už durų. Notaras įteikė jam su žmona bei V. P. patvirtintas sutarčių kopijas. Paskolos sutartį sudarė 2 metams, V. P. turėjo mokėti 2 proc. palūkanų nuo paskolintos sumos. Jis su žmona sudarė paskolos sutartį, kadangi sutartis buvo finansiškai naudinga. V. iš karto sumokėjo palūkanas už 3 mėnesius. Sandorio įforminimo metu jis sužinojo, kad įkeistas butas priklauso G. P., o ne V. P., tačiau, kiek žino, V. P. turėjo įgaliojimą veikti jos vardu. Po jų susitikimo pas notarą, M. kartu su V. P. jis kartas nuo karto matydavo mieste, taksi automobiliu paveždavo juos tai į PC „Akropolis“, tai į Žirmūnų mikrorajoną, kartais išleisdavo prie Kalvarijų turgaus. Po trijų-keturių mėnesių nuo sutarties sudarymo, M. su V. P. pasiūlė jam nupirkti iš V. P. butą, tačiau jis nesutiko. Tada jis suprato, kad jie pinigų jau nebeturi, todėl siūlo pirkti butą. Po to jie prašė jo (S. D.) leisti parduoti įkeistą butą, tačiau jis taip pat nesutiko. Po mėnesio M. paskambino ir pasakė, kad reikės susitikti pas notarą, kadangi jie rado buto pirkėjus, o jam grąžins skolą. Jis kartu su žmona nuvyko į tą patį notarų biurą prie PC „Europa“, kur jų laukė M. su V. P. bei, kaip suprato, nauji buto pirkėjai. Jiems būnant pas notarą, nauji buto pirkėjai grąžino 14 000 EUR grynųjų pinigų bei palūkanas, jis su žmona patvirtino, kad pinigus gavo ir pretenzijų neturi, po ko su žmona išėjo, o V. P. su M. bei naujais buto pirkėjais liko užbaigti sandorį. Nori pasakyti, kad visą tą laiką, kiek teko bendrauti su M. bei V. P., dažniausiai kalbėjo M., sakė, kad nori kurti verslą, taip pat prašė paskolinti pinigų verslo kūrimui, pasiūlė įkeisti butą, tačiau M. kalbant apie tai visą laiką šalia buvo V. P., kuris pritardavo M. idėjoms, pasirašydavo dokumentus savo vardu. Taip pat tiek iš V. P. bei M. kalbų jis suprato, kad jie mėgdavo daryti statymus lažybų punktuose, tarpusavyje kalbėjosi apie statymus, yra keletą kartų juos išleidęs prie lažybų punkto. Nei V. P., nei M. kontaktų jis neturi išsaugojęs, su jais jokių kontaktų nepalaiko. Prieš mėnesį yra matęs V. P. lažybų punkte Žirmūnų mikrorajone (t. 1, b. l. 146).

Liudytoja A. K. parodė, kad su vyru nukentėjusiajam skolino pinigų. Ji buvo 2 kartus pas notarą, ten matė ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Suprato, kad skolino nukentėjusiajam, bet visada šalia stovėjo ir kaltinamasis. Juos pirmą kartą matė pas notarą. Buvo sutarta skolinti apie 14 000 EUR, nežino, kuriam laikui skolino ir ką jie ketino daryti su pinigais. Paskolą grąžino grynais. Ar buvo paimtas užstatas, nežino. Skolinami pinigai buvo perduoti, turbūt, V. P., bet visada stovėjo šalia ir M. D., jis dalyvavo, kai buvo skaičiuojami pinigai. Koks ryšys juos (M. D. ir nukentėjusįjį) siejo, nežino. Paskolos suteikimo metu pas notarą, pinigus atidavė nukentėjusiajam. Ji su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju nebendravo, jie tarpusavyje visada kalbėjosi. Vyresnio amžiaus vyras tada atrodė ramus. Kaltinamasis buvo aktyvesnis, jis labiau tvarkė reikalus. Jai neatrodė, kad V. P. (vyresnis) buvo neadekvatus. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2016 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jos vyras S. D. pasakė, kad nori kažkokiems žmonėms paskolinti pinigų, todėl sudarant paskolos sutartį pas notarą reikės jos parašo. Kokią pinigų sumą vyras skolino ir kam konkrečiai, ji nežino. Sutartą dieną kartu su vyru ji nuvažiavo į notarų biurą, esantį prie PC „Europa“, ten laukė du vyrai. Vienas iš jų buvo apie 40 metų amžiaus, apie 1.70 ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, tamsių plaukų, o kitas - vyresnio amžiaus, virš 50 metų, pražilęs. Minėtų vyrų nei vardo, nei pavardės ji nežino, matė pirmą kartą. Notaro biure tarp jos, vyro bei vyresnio amžiaus vyro buvo sudaryta paskolos sutartis bei patvirtinta hipoteka, t. y. kaip pinigų jiems grąžinimo garantas buvo įkeistas butas, kuris, kaip ji suprato, priklausė vyresnio amžiaus vyrui. Kiek ji atsimena, grynuosius pinigus vyras jiems būnant notaro biure perdavė vyresnio amžiaus vyrui. Paskolos sutartį pasirašė vyresnio amžiaus vyras. Paskolos sutartį sudarė, kadangi tai buvo finansiškai naudingas sandoris. Po ko 2016 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vyras pasakė, kad vėl reikės važiuoti pas notarą, kadangi vyras, kuriam buvo paskolinti pinigai, nori juos grąžinti. Ji su vyru atvažiavo į tą patį notarų biurą, kur sutiko vyrą, kuriam skolino pinigus, su juo kartu buvo prieš tai jau matytas jaunas vaikinas bei dar nepažįstami žmonės. Po to ji sužinojo, kad vyras, kuriam skolino pinigus, nori parduoti savo butą, kuris buvo įkeistas jai su vyru. Notaro biure vyras, kuris norėjo įsigyti butą, atidavė jiems pinigus, t. y. tiek, kiek buvo skolingas vyras, kuriam jie skolino pinigus, po ko ji su vyru patvirtino, kad pinigus gavo, pretenzijų neturi. Ji su savo vyru išėjo, o visi kiti liko, kadangi dar turėjo būti patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Kiek ji atsimena, visą laiką jiems būnant notarų biure (tiek tvirtinant paskolos sutartį, tiek tvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį), šalia senyvo amžiaus vyro visada buvo jaunas vaikinas. Jai pasirodė, kad tarp vyro, kuriam skolino pinigus, bei jauno vaikino buvo draugiški santykiai, jie visada buvo kartu, net pagalvojo, kad tas jaunas vaikinas yra vyresnio amžiaus vyro atstovas, kuris jam padeda tvarkyti dokumentus, paaiškindavo ką reikės daryti. Vyresnio amžiaus vyras pasirodė lėto būdo, tačiau adekvatus, suprantantis ką daro. Tvarkant dokumentus pas notarą su vyru, kuriam skolino pinigus, bei vaikinu, kuris buvo kartu su juo, bendravo nedaug, tik tiek, kiek reikėjo tvirtinant dokumentus (t. 1, b. l. 151).

Liudytojas E. N. parodė, kad yra nekilnojamo turto pardavimo tarpininkas. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju susipažino, kai teko tarpininkauti parduodant 2 butus (duomenys neskelbtini). Apie pirmą butą sužinojo iš skelbimo portale. Pirmas kontaktas buvo su M. D., nes bendravimas su V. P. buvo apsunkintas dėl žmogaus charakterio savybių. Jis (E. N.) skelbime nurodytu telefonu paskambino ir paklausė dėl tarpininkavimo galimybių. Buvo apžiūrint abu butus. Apžiūrint V. P. butą, dalyvavo jis ir M. D.. Jų sąlyga buvo maksimali kaina. Apmokėjimo būdas (grynais ar ne) tuo metu nebuvo aktualus. Sąlygų derinime visada dalyvavo V. P. su M. D.. V. visada dalyvavo pokalbiuose. V. P. buvo mažakalbis, iš jo žodį reikėjo traukte traukti. V. P. pasakė, kad nori parduoti. Buto kaina atitiko rinkos kainą. Galutinį žodį „bandom parduoti kaip įmanoma brangiau“ pasakė, galbūt, M. D.. Mano, kad M. D. ir V. P. tarpusavyje buvo aptarę buto kainą. Apžiūros metu paprastai būdavo jie abu. M. D. dalyvaudavo derybose, jis yra labiau bendraujantis. Su klientu bendraudavo keturiese. Dėl komisinių susitarė dalyvaujant jiems abiems. Sutarties nepasirašinėjo, buvo žodinis susitarimas. Išsikeldinimo terminas buvo gana ilgas, gal 3 mėnesiai, nes nebuvo aišku, kada ir kur jis galės išsikelti, nors kalbėta apie naujo buto įsigijimą arba apie paiešką. Sutartyje buvo įrašytas atlaisvinimo terminas, susitarta nedamokėti išskaičiavus iš jos komunalines paslaugas. A. R. mokėjo grynais, V. P. sakė, kad jam reikės grynų. Pas notarą dalyvavo pirkėjas, V. P., M. D., jis, kreditorius. M. D. atvežė V. P.. Sandoris vyko įprastine tvarka. Buvo pasirašyta sutartis, perduoti pinigai grynais, pasirašius sutartį, notarui nedalyvaujant, perduodami pinigai. Pirkėjui perdavus pinigus, jis turbūt perskaičiavo, tada perdavė V. P.. Jis pinigus įsidėjo į turimą rankinę ar krepšį, iš tų pinigų buvo atidėta notaro paslaugoms. M. D. buvo žiūrovas pas notarą, dalyvavo saugumo sumetimais, jo paskirties kaip ir nebuvo. Po sandorio sudarymo M. D. ir V. P. kartu išėjo. Nematė, kad jie tarpusavyje būtų dalinęsi pinigus. Antrasis butas buvo 9 aukšte, priklausė V. P. motinai. Pradavimo procesas vyko taip pat. Jie jau buvo suderėję dėl buto 8 aukšte. Dėl antro buto susisiekė M. D. telefonu, pasakė „atvažiuok, pasižiūrėk, greičiausiai bus pardavinėjamas ir antras butas“. Bute vėl dalyvavo M. D. ir V. P., motinos tuo metu nebuvo, suprato, kad ji reikalus perdavusi sūnui. Su ja bendravo apie pardavimą, kaimynus, komunalinių paslaugų kainas, apie dalykus, susijusius su buto eksploatacija, privalumais, trūkumais. Su ja bendravo kelis kartus, mano, kad ji suprato ir žinojo apie buto pardavimą. V. P. minėjo, kad turi įgaliojimą, jis įgaliojimo netikrino. Buto pardavimo priežastis buvo pinigų trūkumas. Jam nepasakojo, kur tiksliai pinigai bus panaudoti pardavus butą. Buvo kalbama apie užmiesčio namuką ar kažką panašaus, dėl buto savininkės gyvenimo pardavusi butą. Dėl buto pardavimo sąlygų derėjosi M. D. ir V. P., nematė, kad kištųsi motina. Ji sakydavo, kad „sūnus tvarko, su juo ir bendrauk“. Sąlyga buvo parduoti už maksimalią kainą. Nebuvo akcentuojama grynais, ar ne. Butą nupirko klaipėdiečiai. Apžiūrą atliko pirkėjų sūnus. Tai nebuvo vienintelis pirkėjas, jis buvo 4-5 klientas. Buto apžiūros metu buto savininkės lyg tai nebuvo iš viso name. Gal pirmosios buto apžiūros metu buto savininkė ir dalyvavo, bet gerai neatsimena. Apžiūrų laiką jis derindavau ne su savininke, bet su M. D. nes jis pasirūpindavo, kad V. P. būtų bute ir įleistų klientus. Kai butą apžiūrėjo J., savininkė šios apžiūros metu nedalyvavo. Į notaro biurą atvyko V. P., M. D., pirkėjai. J. ėjo į banką nusiimti kažkokios dalies pinigų, nes neturėjo visų pinigų grynais. Pinigai buvo perduoti notarų biure. Gryni pinigai buvo, nes buvo kreditorius. Kreditorius nepasirašytų sutikimo, negavęs pinigų. Grynais pinigais sandorį galima padaryti per vieną dieną ir gauti kreditoriaus sutikimą. Kreditoriui pinigus perdavė jis, likusius perdavė V. P.. Yra įsitikinęs, kad abi butų pirkimo pardavimo sutartys buvo perduotos V. P., nes notaras visada pardavėjui perduoda į rankas. Išėję iš notaro, V. P. ir M. D. atsisveikino. Motinos buto pirkėjams buto atlaisvinimo data nepatiko, sutarta, kad kažkokia pinigų suma, šiek tiek mažesnė už buto nuomos rinkos kainą bus jiems sumokėta, kaip kompensacija už tai, kad pardavėjas pardavęs turtą dar naudojasi tuo turtu. Pirkėjams iš visos sumokėtos sumos buvo išskaičiuotas mokestis už kelių mėnesių nuomą. Ta pinigų suma pirkėjams buvo perduota iš karto pas notarą kaip kompensacija, kad jie jau kitą dieną nevarytų iš buto pardavėjo. Šio buto pardavimo atveju avansas buvo sumokėtas, buvo atvežtas V. į jo darbo vietą. Atvežė pirkėjos sūnus, jis dalyvavo perdavime. Tai buvo 1 000 EUR arba 2 000 EUR, tiksliai nebeprisimena. Dėl avanso perdavimo jam paskambino pirkėjas, tada jis paskambino M. D., paklausė, kam perduoti avansą. V. P. tuo metu buvo darbe, jis paėmė M. D., nes M. D. žinojo, kur dirba V. P.. Buvo pasirašyta sutartis dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Tuo metu buvo ir M. D.. Tuo metu su pirkėjais nekalbėta, kur kas gyvens. Motinos bute iki išsikėlimo turėjo gyventi arba V. P., arba mama. Mamos tuo metu nematė, nežino, kur ji tuo metu buvo. Ar motinos buto pardavimo metu V. P. jau buvo išsikėlęs iš savo buto, neprisimena. Su juo (E. N.) buvo atsikaityta notarų biure iš tos pačios sumos grynais. Pagal žodinį susitarimą V. P. už abiejų butų pardavimą jam sumokėjo po 500 EUR iš pirkėjų perduotų pinigų. Tą sumą jis atsiskaičiavo pats. Jam nekilo abejonių, kad V. nesupranta, kas vyksta ar nežino, kas ir už kiek parduodamas, kad jam reikės išsikelti iš buto. Jo buvo paklausta „kur išsikelsi?“, jis atsakė „yra kur“. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), minėta bendrovė užsiima nekilnojamojo turto pardavimu. 2015 metų pabaigoje ar 2016 metų pradžioje, tikslios datos neprisimena, viename iš nemokamų internetinių tinklalapių (kuriame - šiuo metu pasakyti negali, neatsimena) jis rado skelbimą, kad parduodamas vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jį sudomino buto kaina, kiek atsimena - kaina nesiekė 30 000 eurų. Tai, kad pats ieško klientų internetiniuose tinklalapiuose yra įprasta procedūra, kadangi konkurencija jo darbo srityje yra didelė. Susisiekęs skelbime nurodytu telefonu, jis susitarė dėl susitikimo ir buto apžiūros. Susitikimas įvyko bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko du vyrai - V. P., kuris prisistatė kaip buto savininkas, bei M., jo pavardės jis nežino, kaip suprato jis buvo V. P. draugas. Jis (E. N.) pasiūlė savo paslaugas, t. y. surasti pirkėjus minėtam butui. Susitarė, kad už suteiktas paslaugas jam atiteks 2 proc. tuo atveju, jeigu įvyks turto pardavimo sandoris. Susitikimo metu V. P. buvo nekalbus, atsakinėjo tik į užduodamus klausimus, daugiausiai bendravo M., jis pateikė visą reikalingą informaciją, susijusią su parduodamu butu. Jis (E. N.) patalpino skelbimą dėl buto pardavimo. Buto pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2016 metų kovo mėnesį, jis organizavo minėto sandorio patvirtinimą pas notarą. Kiek atsimena, butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo vyras vardu A., kuris ieškojo buto investicijai. Sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį pas notarą dalyvavo jis, V. P. kartu su M., buto pirkėjas bei kreditorius, kadangi butas buvo įkeistas (kreditoriaus duomenų jis nežino). Kiek atsimena, naujas buto pirkėjas atsiskaitė grynais pinigais, tam tikra pinigų suma buvo atiduota kreditoriui, likusią sumą pasiėmė V.. Sandorio sudarymo metu M. visada buvo šalia V., tačiau visus dokumentus pasirašinėjo pats V., taip pat V. pasiėmė grynuosius pinigus. Po ko iš karto V. atsiskaitė su juo (E. N.) - UAB „N“ buvo sumokėta 500 EUR. Maždaug po 2 mėnesių su juo susisiekė M. (šiuo metu jo kontaktinių duomenų jis neturi, galės pateikti vėliau) ir pasakė, kad nori parduoti tame pačiame name esantį butą, (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. motina. Jis nuvyko apžiūrėti minėto buto, kartu su juo buvo M. bei V.. M. su V. minėjo, kad jiems trūksta pinigų kažkam įsirengti, kam konkrečiai, jis neminėjo, sakė, kad V. motina, kai bus parduotas jos butas, gyvens kartu su V.. Asmeniškai su V. motina jam (E. N.) bendrauti neteko, tačiau ji dalyvavo jų pokalbiuose su M. bei V. jam būnant jos bute. Kaip įprastai, jis patalpino skelbimą dėl parduodamo buto ir tokiu būdu rado klientus. V. turėjo notaro patvirtintą įgaliojimą veikti motinos vardu. Jis (E. N.) suorganizavo susitikimą pas notarą dėl minėto buto pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimui, kuriame dalyvavo pats, M. su V. bei kreditoriai, kadangi šis butas taip pat buvo įkeistas. Pas notarą atsiskaitymas įvyko grynaisiais pinigais. Dalį pinigų V. atidavė kreditoriams, o likusią pinigų sumą pasiėmė sau. Sandorio sudarymo metu V. P. motina nedalyvavo. Visus dokumentus V. pasirašinėjo savo vardu. Po sandorio sudarymo V. atsiskaitė su jų įmone. Po šių sandorių sudarymo su V. jam teko bendrauti kai vyko jo buto perdavimas naujam šeimininkui. Tuo metu V. P. buvo vienas, išsikelti neprieštaravo. Bendraujant su M. bei V., jie sudarė gerų draugų įspūdį, visur dalyvavo kartu. V. pasirodė ramus, nekalbus žmogus, bet tikrai suvokiantis savo veiksmų prasmę. Abu minėtų butų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo įprasti, niekuo neišsiskiriantys (t. 2, b. l. 9).

Liudytojas A. R. parodė, kad pažįsta V. P. ir M.. Su jais susipažino pirkdamas butą (duomenys neskelbtini). Butą rado per skelbimą. Pardavimų agentas E. aprodė butą. Pirmą kartą susitikime buto apžiūroje dalyvavo agentas E. ir M., V. P. tą dieną nebuvo. Jis negilino, kam priklauso butas, nes tai buvo pirminė apžiūra. Į jo klausimus atsakinėjo agentas. Antrajame susitikime dalyvavo E. N., M. ir V. P.. V. P. buvo pristatytas kaip buto šeimininkas. Jį labiausia domino kaina, nes buvau apsisprendęs įsigyti butą. Kainą derino su agentu E.. Buto savininkas, galima sakyti, pokalbyje nedalyvavo. Su M. tiesiogiai nekalbėjo, bet jis sudarė šeimininko giminaičio ar šiaip patikimo asmens įspūdį. Pagal jų (M. ir V. P.) tarpusavio bendravimą pasirodė, kad M., galbūt, giminaitis, nes jie tarpusavyje bendravo draugiškai. Galutinė kaina buvo 26 000 EUR. Susitarė mokėti grynais. Suprato, kad reikia atsiskaityti su buto kreditoriais. Tokį paaiškinimą nurodė agentas. Notarų biure dalyvavo jis, E., V. P., M. ir kreditorius, kurio pavardės nežino. Notaro kabinete buvo visi išvardinti asmenys, įskaitant ir M. D.. Visi asmenys susipažino su pirkimo pardavimo sąlygomis, įvyko atsikaitymas notaro akivaizdoje grynais pinigais. Pinigus gavo V. P.. Pinigai buvo padėti ant stalo. Kreditorius gavo pinigus, kitus pinigus paėmė buto šeimininkas V. P.. Jo akivaizdoje M. tų pinigų paėmęs nebuvo. Matė, kad pirkimo pardavimo sutartį pasiėmė asmeniškai V. P.. Jis išėjo iš notaro biuro anksčiau už M. D. ir V. P., jie dar liko pas notarą. Po sandorio buvo palikta nemokėta 500 EUR, nes V. P. dar tame bute gyveno apie 6 mėn. Ta suma buvo už komunalinius mokesčius. Sudarant šį sandorį avanso nebuvo. V. P. išsikelti buvo nustatytas mėnuo laiko, agentas paaiškino, kad tiek užtruks susirasti būstą. Gyveno ilgiau, apie pusę metų, bet jis neragino išsikelti. Kada išsikėlė, nežino. M. jam sudarė patikimo žmogaus įspūdį, o V. P. reikėjo pagalbos, nes jam reikėdavo patarti, ką daryti, M. jam sakė, kad „imk pinigus, dėk sau į kišenę“ padavė jam dokumentus. Todėl jam atrodė, kad M. yra giminaitis ar artimas žmogus, kuris padeda V. P. daryti šį sandorį. Tokį patarimą iš M. D. pusės girdėjo ne vieną, ir šiaip šeimininkas vangiai dalyvavo pardavimo procese. Jam susidarė įspūdis, kad žmogus, kuris yra mažiau išsilavinęs, tai kitas, artimas žmogus padeda jam atstovauti jo pusę. Jam buvo kilęs klausimas dėl P. veiksnumo, matėsi jo asocialumas. Buto aplinka kalbėjo apie tai, kad tai žmogus, prastai besirūpinantis savimi ir savo aplinka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad www.aruodas.lt pamatė skelbimą dėl parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Skelbime kontaktinis asmuo buvo nurodytas E., taip pat nurodytas telefono numeris bei elektroninis paštas. Susisiekęs su minėtu vaikinu jis suderino susitikimo laiką dėl buto apžiūros. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), jį pasitiko vaikinas, kuris prisistatė E., minėjo, kad yra nekilnojamojo turto brokeris. Taip pat bute buvo buto savininkas V. P., su kuriuo jį supažindino E., bei jaunas vaikinas vardu M.. E. aprodė butą, informavo, kad butas yra įkeistas, buto kaina buvo apie 27 000 Eurų. Priežasčių kodėl buvo parduodamas minėtas butas susitikimo metu nei buto savininkas, nei E. neminėjo. Susitikimo metu daugiausiai kalbėjo E., buto savininkas buvo nekalbus, o vaikinas vardu M. jų pokalbiuose nedalyvavo. Maždaug po savaitės jis susisiekė su E. ir pranešė, kad norės įsigyti minėtą butą. E. pats suderino susitikimo laiką pas notarą. 2016 m. Kovo 14 d. notarų biure, Konstitucijos pr., Vilniuje, jis susitiko su E., V. P., kuris atvyko kartu su M., bei vyru, kuriam buvo įkeistas butas. Prieš pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarų biure jis (A. R.) padavė V. P. 26 000 EUR grynaisiais pinigais, po ko M. paėmė pinigus iš V., suskaičiavo ir 15 120 EUR, perdavė vyrui, kuriam buvo įkeistas butas. Po to M. pasakė V. likusius pinigus įsidėti sau į kišenę. Po atsiskaitymo, notarės kabinete buvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp jo (A. R.) bei V. P.. Tiek jam, tiek V. buvo įteiktas sutarties egzempliorius. Pasirašant minėtą sutartį, notarės kabinete dalyvavo ir M.. V. P. sudarė asocialaus asmens įvaizdį, buvo nekalbus, lėtas, todėl tai, kad šalia jo buvo jaunas vaikinas, kuris jam padėdavo, nenustebino, jis net pagalvojo, kad M. gali būti V. giminaitis, nes tarp jų buvo draugiški santykiai. Be to notarų biure klausė notarės padėjėjos ar prieš sudarant sandorius jie tikrina asmens veiksnumą, galėjimą suprasti savo veiksmus, jam atsakė, kad taip (t. 2, b. l. 2).

Liudytoja A. J. parodė, kad pažįsta V. P. ir M. D.. Jos sūnus norėjo buto Žirmūnuose. Susirado skelbimą. Atvažiavo pasižiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Vaikai buvo nuėję apžiūrėti šio buto dar prieš juos. Jiems atvykus duris atidarė močiutė. Jos paklausė, ar ji parduoda butą, ji pasakė, kad visus reikalus tvarko sūnus, nes ji yra parašiusi įgaliojimą sūnui, sakė, kad turi išvykti, kad ji buto neparduoda. Kitos dienos pavakaryje agentas sutiko aprodyti butą. Į butą įvedė agentas. Bute buvo agentas, M. D. ir V. P.. V. sakė, kad mama ketino gyventi globos namuose. Jie davė avansą 1 000 EUR ar 2 000 EUR. Prašė dar vieno tūkstančio, bet jie neturėjo. M. D. pasakė, kad G. P. yra jo teta, o su V. P. derėjosi dėl kainos nuleidimo. Už butą prašė 30 000 EUR, nuleido 500 EUR, bet V. P. prašė leisti jam nuomoti, nes močiutė gyvens jo bute. Jo butas tame pačiame name. Jis norėjo nuomotis butą sau iki Naujųjų metų. Tai aptarė pirmą kartą susitinkant su kaltinamuoju. Kaltinamasis stovėjo tarp sekcijų, į nieką per daug nesikišo, nenorėjo nuleisti pinigų. Ji derėjosi dėl kainos, aiškinosi, kaip mokės pinigus. Sakė, kad viską darys pavedimu. Jie nusileido, bet norėjo daugiau avanso, dar vieno tūkstančio. Jie dar vieno tūkstančio neturėjo, todėl atvežė kita dieną jos vaikai. Po to, su agentu nuvažiavo iki V. P., V. P. pasirašė, kad gavo 1 000 EUR. Dalį užstato sumokėjau iš karto, o kitą dalį (1000 EUR) sūnus su dukra nuvežė kitą dieną. Pirmą užstato dalį paėmė V. P.. Bute pasirašė preliminarią sutartį. Ją pasirašė jos dukra, V. P. ir E. N. kaip liudytojas. Ji manė, kad ant sutarties reikia trijų parašų. M. D. atsisakė pasirašyti, neaiškino kodėl. Tada sutiko pasirašyti E. N.. Notarų biure buvo kaltinamasis, nukentėjusysis, kreditoriai, kurie reikalavo grynų pinigų. Jai paskambino E. N., nurodė, kada reikia būti pas notarą ir kad reikia grynų pinigų. Atvykus pas notarą jai buvo pasakyta, kad sandoris neįvyks, jei nebus grynų pinigų. Notaro priimamajame buvo jos sūnus, vyras, ji, E. N., kreditoriai, V. P. ir M.. Pinigus perskaičiavo agentas, tada ji juos perdavė V. P., iš V. P. davė kreditoriams. Pinigus pasiėmė V. P., iš tų pinigų, V. P. pinigų padavė 600 EUR jiems už nuomą. Nematė, kad V. P. pats skaičiuotų pinigus. Bute turėjo gyventi V. P., jis sudarė nuomos sutartį. Notaras paklausė, kur gyvens mama, V. P. sakė, mama gyvens jo bute. Ji pasirašymo metu pas notarą nedalyvavo. Kai po 6 mėn. reikėjo iškraustyti iš buto, bute rado močiutę, ji pasakė, kad nieko nežino, kad butas jos. Kaimynai sakė, kad V. lošė ir gėrė. Kai nuėjo iškraustyti, V. P. sakė, kad į butą neįeis, kad močiutės butas neparduotas, varė lauk. A. V. su žmona, močiutei pasakė, kad „tu neklausyk, nesąmonė, butas neparduotas“. V. atėjo visas odinis, atrodė ypatingai prabangiai: odinis švarkas, džinsai, odiniai batai. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt, ji pamatė skelbimą dėl parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodytas nekilnojamojo turto brokerio E. N. kontaktinis telefonas, nurodyta buto kaina - 30 000 EUR. Jos sūnus K. J. paskambinęs nurodytu numeriu susitarė apžiūrėti minėtą butą. Kitą dieną į minėtą butą nuvažiavo ji su vyru. Į butą įleido G. P., bute moteris buvo viena. Jie prisistatė, kad yra buto pirkėjai, o ji atsakė, kad nieko nežino dėl parduodamo buto, neturi buto dokumentų, minėjo, kad jie yra pas sūnų, minėjo, kad galimai sūnaus butas parduodamas, o ne jos. Tada ji (A. J.) suprato, kad su močiute nesusikalbės ir išvažiavo. Kitą dieną paskambino E. N. ir jie susitarė dėl susitikimo parduodamame bute. Ji kai su vyru atvyko į parduodamą butą, juos pasitiko E. N., V. P., kuris prisistatė kaip G. P. sūnus bei M. D., kuris nurodė, kad G. P. yra jo teta, kuria jis rūpinasi. G. P. tuo metu nebuvo. Ji matė VĮ „Registrų centras“ buto duomenis. Taip pat E. N. parodė V. P. notaro išduotą įgaliojimą veikti motinos vardu. E. N. pasakė, kad buto įkeitimas bus panaikintas buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jei sumokės grynais pinigais. Susitikimo metu E. N. nurodė, kad butas yra parduodamas, kadangi reikia grąžinti skolas, nes priešingu atveju butą areštuos antstolis. Taip pat E. N. minėjo, jog jeigu pirks butą, reikės sumokėti 1 000 EUR dydžio avansą V. ir 1 000 EUR jam, kadangi jis turės susitarti su notaru dėl sandorio patvirtinimo. Tą dieną ji su vyru su savimi turėjo tik 1 000 eurų, kuriuos padavė V. P., taip pat tą dieną pasirašė 2016 m. birželio 2 d. sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kurią pasirašė V. bei jos (A. J.) vyras. Kaip liudytoją paprašė pasirašyti M. D., bet jis atsisakė, dėl to pasirašė E. N.. Sutarė, kad kitą dieną likusią pinigų sumą atveš sūnus K.. Iš sūnaus ji sužinojo, kad jis pinigus padavė V. P. prie jo darbovietės. 2016 m. birželio 10 d. ji su vyru atvyko į notarų biurą Lvovo g., Vilnius, pas notarą M. S.. Į minėtą notarų biurą taip pat atvyko V. P. su M. D., E. N. bei vyras su žmona, kurių ji nepažįsta, tai buvo kreditoriai. Prieš patvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarų biure 16 450 eurų grynais pinigais ji (A. J.) padavė kreditoriams, o likusią pinigų sumą - 11 900 eurų, ji padavė tiesiogiai V. P.. Po ko V. iš jam duotų pinigų atskaičiavo 600 eurų ir padavė jai kaip pinigus už buto nuomą. Su V. buvo sutarę, kad po buto pardavimo jis nuomos iš jų butą iki Naujųjų metų. V. nurodė, kad jo mama gyvens jo bute, o jis eis laikinai gyventi į jos buvusį butą, kurį jie įsigijo, kol bus sutvarkyti dokumentai, kadangi mama ketina gyventi globos namuose. Po ko jos vyras, V. bei kreditoriai nuėjo pas notarą į kabinetą kur buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo metu ji išvažiavo, nelaukė vyro. Kur tuo metu buvo M., ji nežino, ar jis dalyvavo sandorio patvirtinimo metu, ji taip pat nežino. Tikrai atsimena, kad dar iki sandorio sudarymo notaras klausė V. ar butas parduodamas mamai žinant, ar jo motina turės kur gyventi. V. patvirtino, kad mama gyvens jo bute ir apie buto pardavimą žino. Taip pat ji nori pasakyti, kad atsiskaitymo metu pas notarą apie dvi valandas vyko ginčas tarp V. P. bei kreditorių dėl susidariusių palūkanų, V. ilgai ginčijo kreditorių nurodytą palūkanų sumą. Po sandorio sudarymo jie išsiskyrė ir apie keturis mėnesius ji su V. susisiekusi nebuvo. Po ko 2016 m. spalio 22 d. jie (A. J. su vyru) gavo šaukimą į teismą kur sužinojo, kad G. P. atstovas A. V. padavė ją su vyru į teismą nurodydamas, kad butas parduotas be G. P. žinios. Šiuo metu civilinėje byloje teismo sprendimas nėra priimtas. Taip pat teisme ji sužinojo, kad bute gyveno ne V., o pati G. P.. Nori pasakyti, kad V. jai pasirodė samprotaujantis, protingas žmogus, tikrai suprantantis ką daro. Visus dokumentus pasirašė bei pinigus imdavo pats V.. Jai pasirodė, kad tarp M. ir V. buvo draugiški santykiai, susitikimuose M. visada dalyvavo su V., tačiau visus sprendimus priimdavo pats V.. Ji nematė, kad gautus už butą pinigus V. būtų perdavęs M.. Taip pat nori pasakyti, kad teismo posėdžio metu V. patvirtino, kad iš jos pinigus gavo ir kartu su M. pinigus išleido autoserviso įrengimui (t. 2, b. l. 23).

Liudytojas R. J. parodė, kad jie su žmona pirko iš nukentėjusiojo butą (duomenys neskelbtini). Per skelbimą sužinojo apie buto pardavimą, pirma butą apžiūrėjo jų sūnus, paskui jie su žmona. Kai buvo nuvažiavę apžiūrėti buto, jame buvo šeimininkas, agentas ir močiutė. Ji sakė, kad sūnus turi įgaliojimą, kad visus reikalus reikia tvarkyti su juo. Butas priklausė mamai, o V. turėjo įgaliojimą, tvarkė visus popierius. Neatsiminė, kas dar buvo bute, bet visus reikalus tvarkė su V. P.. Iš jų pusės visus reikalus tvarkė žmona tvarkė visus reikalus, o jis apžiūrėjo visus buto techninius dalykus. Močiutė sakė, kad po buto pardavimo gyvens pas sūnų. Kur sūnus gyvena, nežino. Notarų biure buvo V. P., skolininkai, ar buvo kaltinamasis, neprisimena. Žmona perdavė pinigus. V. P. ne iš karto išsikėlė, dar gyveno 4 mėnesius. Nežino, ar tame bute iki išsikėlimo gyveno V. P. ar močiutė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Ginčas dėl buto civilinėje byloje baigtas, butas liko jiems. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad parodė, kad 2016 metais birželio mėnesį internetiniame tinklalapyje www.aruodas.lt, jis rado skelbimą dėl parduodamo buto, adresu (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta, kad butas parduodamas už 29 500 EUR bei nurodytas nekilnojamojo turto pardavimo brokerio E. N. kontaktinis numeris. Jo žmona A. J. susisiekė nurodytu numeriu ir susitarė dėl buto apžiūros. Sutartą dieną jis kartu su žmona atvažiavo apžiūrėti parduodamo buto. Juos pasitiko minėtas turto brokeris E. N., kuris pristatė senyvo amžiaus moterį, kurios pavardė P., ji buvo buto savininkė. Taip pat bute buvo jos sūnus V. P. bei jaunas vaikinas M. D., kuris pasakė, jog yra močiutės giminaitis, vadino P. teta. Susitikimo metu daugiausiai kalbėjo M., jis aprodė butą, minėjo, jog butas yra įkeistas, todėl nori jį parduoti ir grąžinti skolą. G. P. kalbėjo mažai, o jos sūnus V. sakė, jog turi įgaliojimą veikti mamos vardu, kad pardavus butą pasiims motiną gyventi pas save. Kaip jis suprato, V. gyveno tame pačiame name. Parduodamas butas jiems patiko. E. N. pasakė, kad reikės palikti 2 000 EUR dydžio užstatą. Kadangi jis (R. J.) su savimi turėjo tik 1 000 eurų grynais pinigais, todėl sutarė, kad likusią sumą pateiks sūnus K. J.. Susitikimo dieną žmona paliko 1 000 EUR dydžio užstatą grynais pinigais, tačiau kam konkrečiai perdavė pinigus, jis neprisimena, o sūnus kitą dieną likusią sumą perdavė E.. Kitas susitikimas įvyko pas notarą, kur tiksliai, jis neprisimena, kadangi yra ne vilnietis. Susitikimą pas notarą organizavo turto brokeris E., į susitikimą atėjo V. P. kartu su M. D., turto brokeris E. N. bei vyras su moterimi, kurių jis (R. J.) nepažįsta, tai buvo žmonės, kuriems buvo įkeistas butas. Notarų biure laukiant susitikimo su notaru iki buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, žmona grynais pinigais 29 500 EUR padavė, kiek jis prisimena, V., bet nėra tikras. Iš jų sumokėtos sumos tam tikra pinigų dalis, kiek – neatsimena, buvo perduota žmonėms, kuriems buvo įkeistas butas. Kas perdavė tiems žmonėms pinigus, jis neprisimena. Po ko jis, E. N., V. P. bei žmonės, kuriems buvo įkeistas butas, nuėjo pas notarą į kabinetą, kur buvo patvirtinta 2016 m. birželio 10 d. buto pirkimo pardavimo sutartis. Kiek jis atsimena, notaras tiek jam, tiek V. įteikė po sutarties egzempliorių. M. D. bei jo (R. J.) žmona tvirtinant sandorį nedalyvavo, jie laukė už durų. V. mamos sandorio patvirtinimo metu nebuvo, V. turėjo įgaliojimą veikti jos vardu. Jis prisimena, kad prieš patvirtinant sutartį, notaras klausė V. kur gyvens jo motina pardavus butą, ar tikrai butas parduodamas jos sutikimu, V. atsakė, kad apie buto pardavimą mama žino, kad ji gyvens jo bute. Po sutarties pasirašymo V. paprašė jų (R. J. ir jo žmonos), kad jie leistų jo mamai pagyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), apie keturis mėnesius, minėjo, kad sumokės už buto nuomą, jie neprieštaravo. G. P. bute gyveno iki 2017 metų kovo mėnesio. V. nėra nei karto sumokėjęs už buto nuomą, su juo dažniausiai telefonu bendravo jo (R. J.) žmona. Prieš keturis mėnesius jis su žmona gavo šaukimą į teismą kur sužinojo, kad G. P. bando nuginčyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. G. P. atstovas teisme nurodė, kad butas buvo parduotas be jos žinios. Po susitikimo pas notarą, daugiau nei su M., nei su V. susitikęs nebuvo. V. pasirodė esantis gana lėto būdo žmogus, tačiau tikrai mąstantis bei suprantantis ką daro, kalbėjo užtikrintai. Bendraujant su V. bei M. jam pasirodė, kad tarp jų yra draugiški santykiai. Būnant notarų biure jis nematė, kad V. būtų perdavęs pinigus M. (t. 2, b. l. 21).

Liudytojas M. S. parodė, kad yra Vilniaus miesto 30 notarų biuro notaras. Teigė tikrai matęs nukentėjusįjį, ko gero, ir kaltinamąjį. Tai galėjo būti 2016 m. Buvo paskolos santykiai, buvo nukentėjusiojo motinos įgaliojimas, ėmė paskolą nukentėjusysis ir įkeitė mamos butą. Kreditoriai buvo moteris su vyru, jų pavardžių neatsimena. Tada dalyvavo dar vienas asmuo su nukentėjusiuoju, bet nėra tikras, kad tai kaltinamasis. Atsimena, kad buvo 5 žmonės: du kreditoriai, nukentėjusysis (skolininkas), nekilnojamojo turto tarpininkas ir dar vienas asmuo, galimai kaltinamasis. Jis paklausė nukentėjusiojo, kas tai per asmuo, jis nurodė, kad tai yra sūnėnas. Pinigai buvo perduoti ne jo akivaizdoje, bet jis paklausė, ar asmuo gavo pinigus. Atsakė, kad gavo. Nukentėjusysis viską patvirtino ir pasirašė. Kadangi buvo įkeičiamas svetimas, pagyvenusio žmogaus turtas, jis klausė, kodėl tai vyksta. Jam buvo paaiškinta, kad tame pačiame name yra du butai, vienas butas priklauso nukentėjusiajam, kitas yra jo mamos. Kadangi jie abu yra vieniši, išlaikyti dviejų butų netikslinga, todėl jie gyvens viename, arba parduos ir pirks kitą. Kas tiksliai nurodė šias aplinkybes, neprisimena. Tuo metu nebuvo aplinkybių, kurios sukeltų įtarimą. Sandorio sudarymo metu pašalinių nebuvo, dalyvavo tarpininkas, pardavėjas ir pirkėjai. Pirkėjai iš pradžių buvo du, paskui vienas išvažiavo, liko kitas, kuris pasirašė. Šiuo atveju pinigų taip pat nematė, jam patvirtino, kad atsiskaityta su kreditoriais. Neprisimena, kas nurodė tą aplinkybę. Išsikėlimas buvo atidėtas, susitarta dėl nuomos santykių su nukentėjusiuoju. Kai šalys atėjo pas jį, jau viskas buvo suderinta, tekstas jau buvo paruoštas. Su G. P. teko bendrauti post factum, kai viskas išaiškėjo. Ji buvo atėjusi su giminaičiais (krikšto sūnus su žmona). Jis su ja nemažai bendravo. Ji buvo pagyvenusi, bet tikrai mąstanti, su nukentėjusiuoju V. P. nebendravau. Jis taip pat buvo atėjęs, bet tuo atveju daugiau bendravo krikšto sūnus su žmona. Sandorio sudarymo metu V. P. atrodė ramaus būdo, intravertas, į klausimus atsakinėjo ramiai, logiškai, savarankiškas, mąstantis, adekvatus. Sutartys, tiek paskolos atveju, tiek buto pirkimo pardavimo atveju, buvo pasirašomos ir kiekvienai šaliai įteiktos jo akivaizdoje. V. P. gavo abiejų sutarčių egzempliorius. Ar V. P. kam nors jas perdavė, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad parodė, kad jis dirba notaru Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure. 2016 m. sausio mėnesį, Vilniaus m. 30-ame notarų biure klientai užsirašė paskolos ir hipotekos sandorių tvirtinimui (informacijos kas konkrečiai inicijavo sandorių tvirtinimą jis neturi). Sandorių sudarymo dieną sutartu laiku į notarų biurą atvyko V. P., E. N., kreditoriai S. D. ir A. K.. E. N., prisistatantis kaip nekilnojamojo turto brokeris, Vilniaus m. 30-ame notarų biure yra kelis kartus buvęs ir anksčiau, atliekant kitus notarinius veiksmus. Ar sandorių sudarymo metu klientų sutikimu dalyvavo kiti lydintys asmenys, tvirtai pasakyti negali, kadangi neprisimena. Tvirtinant paskolos sutartį V. P. paskolos sutartyje asmeniškai ranka pasirašė, kad 14 000 eurų pagal sutartį gavo. Pats, kaip notaras, pinigų neskaičiavo (tokiais atvejais notarai pinigų netikrina), pinigai buvo suskaičiuoti ir perduoti ne notaro akivaizdoje. Taip pat buvo patvirtintas hipotekos sandoris, kurio metu buvo įkeistas V. P. motinos butas. V. P. turėjo įgaliojimą atstovauti motinos interesams bet kokiais turto disponavimo klausimais, įskaitant turto įkeitimą, pardavimą ir pinigų gavimą (V. P. motinos sandorių tvirtinimo metu nebuvo). Hipotekos sandorio tvirtinimo metu V. P. ir E. N. teigė, kad tiek V. P., tiek jo motina G. P. yra vieniši, turintys atskirus butus, todėl nėra tikslo išlaikyti dviejų butų. Dėl to motinos butas parduodamas, o kol atsiras buto pirkėjas, esant pinigų poreikiui, butas įkeičiamas už paskolą, kurios grąžinimas galimai bus vykdomas naudojant buto pardavimo lėšas. Kam V. P. buvo reikalingi pinigai, jis neminėjo. 2016 m. birželio mėnesį klientai užsirašė buto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimui (informacijos kas konkrečiai inicijavo sandorių tvirtinimą jis neturi). Sandorio sudarymo dieną sutartu laiku į notarų biurą atvyko V. P., E. N., kreditoriai S. D. ir A. K., pirkėjas R. J. ir jo šeimos nariai. Ar sandorių sudarymo metu klientų sutikimu dalyvavo kiti lydintys asmenys, jis tvirtai pasakyti negali, kadangi neprisimena. Prieš patvirtinant buto pirkimo-pardavimo sutartį, kreditoriai, kuriems buvo įkeistas V. P. motinos butas, patvirtino, kad V. P. su jais atsiskaitė ir pretenzijų jam neturi. Pasirašydamas sutartį V. P. patvirtino, kad pinigus už butą gavo. Patvirtinęs tiek paskolos sutartį, tiek buto pirkimo-pardavimo sutartį, jų egzempliorius jis (M. S.) įteikė šalims, įskaitant V. P.. Tvirtinant sandorius V. P. pasirodė iš lėto savo teiginius apgalvojantis, adekvačiai mąstantis ir pilnai savo veiksmus suvokiantis žmogus. 2016 metų spalio mėnesį į Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą atvyko asmenys, prisistatantys G. P. krikšto sūnumi ir jo sutuoktine. Kartu dalyvavo ir G. P. bei V. P.. G. P. krikšto sūnus ir jo sutuoktinė norėjo išsiaiškinti sandorių sudarymo aplinkybes ir jų seką, kadangi, jų teigimu, jie atsitiktinai sužinojo, kad G. P. butas parduotas. Visa informacija ir dokumentai buvo pateikti asmeniškai G. P., su kuria bendraujant ji pasirodė geros atminties ir pakankamai šviesaus proto. V. P. paklausus kur padėjo pinigus, gautus pardavus motinos turtą, šios informacijos V. P. nenurodė. Apskritai, šio apsilankymo metu jis buvo nekalbus ir nerodė jokio noro atskleisti pinigų iššvaistymo aplinkybes. Asmens vardu M. D. jis nepažįsta, tokia pavardė jam negirdėta (t. 2, b. l. 27).

Liudytoja E. M.-L. parodė, kad neprisimena kaltinamojo ar nukentėjusiojo. Pavardę V. P. prisimena tik po apsilankymo pas tyrėją dėl buto pirkimo pardavimo sutarties. Tai buvo buto pirkimo pardavimo sutartis, ji buvo labai paprasta. Pagal ją buvo atsiskaityta. Tas sandoris jai neužstrigo. Ji atstovauja notarus jų atostogų metu. Tuo metu kaip tik atstovavo notarę jos atostogų metu ir patvirtino 2016 m. kovo 14 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą. Neprisimena jos tvirtinimo aplinkybių, kas iš šalių buvo atvykę, bet turėjo pati bendrauti su to sandorio šalimis. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Ikiteisminio tyrimo metu E. M.-L. parodė, kad ji užsiima individualia veikla, t. y. notarų atstovavimu. 2016 m. kovo 14 d. ji pavadavo Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarę R. D.. 2016 m. kovo 14 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį tvirtino ji, tačiau šio sandorio sudarymo aplinkybių neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko. Prieš tvirtinant sandorius yra tikrinamas Gyventojų registras, Turto arešto registras, Hipotekos registras, Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras. Tuo atveju, jeigu parduodamas butas yra įkeistas, turi būti pateiktas kreditoriaus sutikimas. Įprastai prieš patvirtinant sandorį, šalys posėdžio kambaryje skaito sutartį ir dažniausiai ten atsiskaito, o po to ji, kaip notarės atstovė, klausia ar sutarties sąlygos yra aiškios, ar pardavėjas supranta, jog jo nuosavybė pereina kitam asmeniui, ar pardavėjas gavo pinigus, ar neturi pretenzijų ir pan. Kaip vyko atsiskaitymas būtent šio sandorio sudarymo metu, ji pasakyti negali, tačiau sutartyje nurodyta, jog atsiskaityta buvo prieš pasirašant sutartį, todėl atsiskaitymas galimai turėjo įvykti iki sandorio sudarymo. Jeigu šalys sutinka, sandorio sudarymo metu gali dalyvauti lydintys asmenys. Daugiau ji nieko pasakyti negali (t. 2, b. l. 31).

2017 m. birželio 8 d. Savanoriško dokumentų pateikimo metu advokatas Edmundas Luotė prijungimui prie bylos pateikė 2016 m. rugpjūčio 20 d. V. P. raštą, kuriame nurodyta: „aš V. P., būdamas blaivaus mąstymo pareiškiu, kad neturiu jokių finansinių, moralinių bei dvasinių pretenzijų M. D., tam laikotarpy 2012 m. sausio 15 d.–2016 m. rugpjūčio 20 d. imtinai ir noriu pasakyti, kad man M. D. visada padėdavo su motina ir rūpinosi ja: pirkdavo maisto, vaistus, veždavo į polikliniką, viską darydavo iš savo lėšų“ (t. 3, b. l. 151-152).

Kaltinamasis teigė, kad V. P. susitikimuose buvo tik stebėtoju ir apie sutarčių turinį nelabai ką težinojo, tačiau ne tik V. P. bet ir liudytojai kaltinamąjį apibūdino anaiptol ne kai pasyvų stebėtoją. UAB „Turto lizingas“ atstovas T. S. M. D. prilygino vadybininkui, teigė, kad visi pagrindiniai klausimai buvo aptarti su juo telefonu, susitikimo metu kaltinamąjį nurodė kaip aktyvesnį, tvirtino, kad tiek M. D., tiek V. P. žadėjo daryti verslą. Pastarąją aplinkybę nurodė ir liudytojas R. M.. S. D. parodė, kad V. P. butą kaip paskolos sutarties garantą įkeisti pasiūlė M. D.. A. K. M. D. apibūdino kaip už V. P. aktyvesnį asmenį tvarkant reikalus. E. N. parodė, kad dėl abiejų butų (duomenys neskelbtini) pardavimo su juo telefonu susisiekė M. D., kaltinamasis kartu su V. P. derėjosi dėl butų pardavimo sąlygų, net butų apžiūrų laiką bei avanso perdavimą derino su M. D., pastarasis tarė ir paskutinį žodį dėl pardavimo kainos, visais kartais vyko į notarų biurą. Liudytojas A. R. parodė, kad M. D. padėjo V. P. sudaryti sandorį, ne kartą sakydavo ką daryti. Liudytojai M. J. ir R. J. parodė, kad derybų dėl buto pardavimo metu M. D. teigė, kad G. P. yra jo teta, nenorėjo nuleisti pinigų, tačiau atsisakė kaip liudytojas patvirtinti preliminarią buto pardavimo kainą. Tokie liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo pasitikėjimą kaltinamuoju, o taip pat M. D. aktyvų interesą bei pastangas, kad sandoriai įvyktų, siekį sudaryti patikimo asmens įvaizdį.

Nors M. D. tvirtino, kad nieko konkrečiai apie autoservisą nežinojo, su tuo susijusios pagalbos V. P. neteikė, nežinojo iš kokių pajamų pastarasis ketina jį atidaryti, nežinojo UAB „Turto lizingas“ paskolos dydžio, apie autoservisą su kitais liudytojais nekalbėjo, tokie kaltinamojo parodymai neatitinka nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų. V. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. D. įtikino jį atidaryti autoservisą, kad surado žmogų, kuris paskolins pinigų ir su juo kalbėjo susitikimo metu. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka T. S. ir K. K. parodymus. Iš K. K. parodymų matyti, kad M. D. ir V. P. apie serviso atidarymo galimybes daugiausia kalbėjo tarpusavyje, nors abu kalbėjo ir su juo, M. D. buvo nuvažiavęs su nukentėjusiu apžiūrėti patalpų, žadėjo prisidėti, jei trūks pinigų. Tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nieko apie servisą nežinojo. Iš T. S. parodymų matyti, kad būtent M. D. su juo susisiekė telefonu ir iš anksto aptarė esminius klausimus, įskaitant skolos dydį ir buto užstatymą, kad susitikimo metu daugiausia kalbėjo M. D., minėjo, kad jie yra verslo partneriai, turėjo konkretų planą ir žinojo ką nori daryti su pinigais. Tai vėl neatitinka kaltinamojo parodymų, įskaitant ir to, kad jis nežinojo UAB „Turto lizingas“ paskolos dydžio. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. konkrečiai įvardijo paskolos sumą – 12 000 EUR, be to, laidavimo sutartimi visu savo turtu garantavo už V. P. prisiimtus įsipareigojimus, todėl negalėjo nežinoti sumos, už kurią laiduoja. Iš čia matyti, kad dauguma įrodymų paneigia, M. D. parodymus ir patvirtina nukentėjusiojo, todėl teismas tiki būtent V. P. duotais parodymais.

Minėtų liudytojų nurodyti pakankamai aktyvūs kaltinamojo veiksmai bei paramos V. P. demonstravimas neabejotinai sustiprino V. P. tikėjimą galimybės atidaryti autoservisą realumu, tuo tarpu iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nei ketino, nei turėjo realių galimybių padėti įgyvendinti šį sumanymą – teismo posėdyje M. D. negalėjo nurodyti nei autoserviso adreso, nei kokios investicijos buvo jam reikalingos, nors už UAB „Turto lizingas“ paskolą sutiko laiduoti visu savo turtu. Pasak T. S., jei kaltinamasis nebūtų laidavęs, jam būtų kilęs įtarimas. Vadinasi, M. D. laidavo ne iš geros valios, o aplinkybių priverstas. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad laidavimo sutarties sudarymo metu, o ir visus 2015-2016 m. M. D. pragyvenimo šaltinis yra nežinomas. Nė vienoje iš M. D. priklausiusių banko sąskaitų nurodytu laikotarpiu pinigų judėjimo nebuvo. Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad kaltinamasis UAB „S“ dirbo iki 2014 m. lapkričio 24 d., o nuo 2015 m. sausio 12 d. užsiėmė individualia veikla, tačiau įrodymų, kokia konkrečiai veikla ir kurioje vietoje užsiėmė, byloje nėra. Teisme apklausta kaltinamojo motina M. L. D. nežinojo, kur dirbo jos sūnus, tačiau patvirtino, kad turėjo daug skolų. Darytina išvada, kad M. D. laidavo neturėdamas jokių galimybių įvykdyti savo įsipareigojimą, todėl tokio sandorio garantavimas buvo tik priemonė sustiprinti V. P. pasitikėjimą ir užvaldyti jo pinigus. Siekdamas panaikinti laidavimo įsipareigojimą, M. D. suorganizavo refinansavimo sutartį su UAB „R“. Nors kaltinamasis nuosekliai neigė tokią kaltinimo aplinkybę ir tvirtino, kad apie refinansavimą sužinojo iš V. P., tokius M. D. parodymus paneigia V. P. parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo R. M. parodymai. V. P. tvirtino, kad M. D. surado UAB „R“, iš kurios skolinosi, nes reikėjo atiduoti skolą UAB „Turto lizingas“. UAB „R“ direktorius R. M. parodė, kad jie abu – V. P. ir M. D., vienodai rodė iniciatyvą dėl paskolos, kartu derėjosi ir kalbėjo, kad V. P. duomenis (vardą, pavardę) jis sužinojo tik sandorio sudarymo metu, kas rodo daug pasyvesnį pastarojo elgesį. Iš čia darytina išvada, kad M. D. teisme sakė netiesą. Be to, M. D. buvo vienintelis asmuo, gavęs naudos iš UAB „R“ refinansavimo sutarties, kadangi pasirašius šią sutartį jam nebeliko jokių turtinių įsipareigojimų, tuo tarpu V. P. ši sutartis nebuvo nei būtina, nei naudinga, kadangi buvo sudaryta likus 7 mėnesiams iki UAB „Turto lizingas“ sutarties pabaigos ir didesnei sumai. Pagal UAB „Turto lizingas“ paskolos sutarties 6 punktą priverstinis skolos išieškojimas buvo galimas tik praėjus 10 dienų terminui po paskolos grąžinimo termino pabaigos (2016 m. gegužės 23 d.). Dėl nurodytų priežasčių šios sutarties sudarymas nukentėjusiojo iniciatyva yra labai abejotinas. Kaltinamojo parodymų nepatikimumą rodo ir jų prieštaringumas – ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad su UAB „Turto Lizingas“ atstovu susitiko, nes V. P. norėjo investuoti ir jam reikėjo pinigų, kur norėjo investuoti – nežinojo. Teisme M. D. jau parodė, kad V. P. jo klausė, kur galima pasiskolinti pinigų autoservisui, kad nukentėjęs jau buvo viską išsianalizavęs dėl serviso ir tik po to jie susirado UAB „Turto lizingas“. Nukentėjusysis, beje, teisme negalėjo paaiškinti, kas yra pinigų investavimas. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad susitikimo metu su T. S. bendravo tik V. P., o jis tik buvo šalia, tuo tarpu teismo posėdyje teigė, kad susitikimo metu jis T. S. pasakojo V. P. planus apie serviso atidarymą, kaip „intro“, po to kalbėjo V. P..

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina V. P. parodymus, kad jis iš UAB „Turto lizingas“ ir UAB „R“ paskolų iš esmės nieko negavo. Tokia išvada seka įvertinus V. P., A. V. ir T. S. parodymus bei AB „Šiaulių bankas“ išrašą. Iš UAB „R“ paskolos sutarties matyti, kad visa paskolos suma buvo pervesta į UAB „Turto lizingas“ sąskaitą įsiskolinimui padengti. V. P. itin painiojosi nurodydamas pinigų iš UAB „Turto lizingas“ gavimo aplinkybes, tačiau patvirtino, jog iš T. S. gavo 1 000 EUR grynais. Šią V. P. parodymų dalį atitinka 2015 m. birželio 25 d. paskolos sutartis su UAB „Turto lizingas“, pagal kurią V. P. buvo perduota 1 000 EUR grynais, o 11 000 EUR pavedimu į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą. T. S. parodė, jog V. P. 1 000 EUR davė grynais, kad iš jų galėtų atsiskaityti už sutarties mokestį – 100 EUR ir už tris mėnesius palūkanų – 720 EUR. Net ir M. D. nurodė, kad T. S. V. P. perdavė 1 000 EUR grynais, iš kurių jis turėjo sumokėti už 3 mėn. palūkanas ir sutartį, teigė, kad nukentėjęs šį įsipareigojimą įvykdė.

AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. birželio 25 d. UAB „Turto bankas“ V. P. pervedė 11 000 EUR. Visa ši suma iki 2015 m. birželio 29 d. buvo panaudota, išgryninat bankomatuose ir pervedant į M. D. banko sąskaitą. Iš AB „Šiaulių bankas“ išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 25 d., t. y. paskolos pervedimo dieną, per vieną kartą buvo išgryninta 6 000 EUR, vėliau grynintos mažesnės sumos. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. teigė, kad jie su M. D. 6 000 EUR išgrynino kartu, pinigus atidavė kaltinamajam, nes šis pasakė, kad reikės autoservisui, tam pačiam tikslui atidavė ir mokėjimo kortelę su PIN kodu. Iš teismo posėdyje nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad jis nebeprisiminė 6 000 EUR išgryninimo aplinkybių, tačiau prisiminė, kad su M. D. bankomate grynino pinigus ir po to kaltinamajam atidavė kortelę su PIN kodu. Net ir kaltinamasis patvirtino, kad po UAB „Turto lizingas“ paskolos pervedimo su V. P. vyko į bankomatą gryninti pinigų. Iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos išrašo matyti, kad 6 000 EUR buvo išgryninta paskolos pervedimo dieną. Bet kuriuo atveju V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jam pervestais pinigais nesinaudojo, iš tų pinigų nieko negavo, viską atidavė kaltinamajam tikėdamas serviso idėja. Įvertinęs aukščiau nurodytą kaltinamojo poveikį V. P., šio patiklumą bei nesavarankiškumą, paskolos ėmimo tikslą ir tai, jog V. P. tikėjo, jog kaltinamasis iš tiesų siekia atidaryti autoservisą, nurodytas pinigų ir mokėjimo kortelės su PIN kodu perdavimas paskolos gavimo dieną M. D. yra labai tikėtinas ir pakankamai logiškas iš nukentėjusiojo pusės, todėl teismas tiki šiais nukentėjusiojo parodymais. Tai, kad ne V. P. naudojosi AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje likusia paskolos suma įrodo jo paties parodymai, kad jis nemoka naudotis internetine bankininkyste ir net kompiuteriu. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka A. V. parodymus, kad V. P. neturėjo namuose kompiuterio, nemokėjo ir nenorėjo juo naudotis. Iš AB „DNB bankas“ sąskaitos, į kurią buvo pervedamas V. P. darbo užmokestis, išrašo matyti, jog nukentėjusysis per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. nesinaudojo internetine bankininkyste, darbo užmokestį išgrynindavo bankomatuose. Nukentėjusysis teisme parodė, kad neturėjo prisijungimo prie „DNB bankas“ internetinės bankininkystės. Šie įrodymai leidžia tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis elektronine bankininkyste nesinaudodavo. Tuo tarpu AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje nuo pat jos atidarymo (2015 m. kovo 21 d.) pinigų judėjimas buvo pakankamai aktyvus – 2015 m. kovo 21-23 dienomis paimti du greitieji kreditai ir iš karto po to 2015 m. kovo 23-24 dienomis padaryti trys pavedimai į kaltinamojo motinos AB „SEB bankas“ sąskaitą. Į tą pačią sąskaitą 300 EUR bankinis pavedimas M. L. D. padarytas ir sekančią dieną po AB „Turto lizingas“ paskolos gavimo (2015 m. birželio 26 d.). Be to, iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos 2015 m. liepos 7 d. padarytas 50 EUR pavedimas Nr. 7070840 D. S. bei 2015 m. spalio 14 d. pavedimu Nr. 5058 iš Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos grąžinta 50 EUR. V. P. neigė daręs bankinius pavedimus M. L. D., ar apskritai naudojęsis AB „Šiaulių bankas“ internetine bankininkyste, D. S. teigė nepažįstantis ir su pataisos namais niekada nieko bendro neturėjęs. M. L. D. teisme parodė, kad savo vardu AB „SEB bankas“ buvo atidariusi sąskaitą M. D.. Pati ta sąskaita nesinaudojo, apie pinigų pervedimą iš V. P. sąskaitos į jos AB „SEB bankas“ sąskaitą nieko nežinojo, nukentėjusiojo nepažįsta. Pagal Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. spalio 11 d. raštą 2015 m. spalio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 5058 V. P. buvo grąžinta 50 EUR, nes jis 2015 m. liepos 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 07070840, siųsdamas lėšas, nenurodė reikiamos informacijos. Iš čia darytina vienareikšmė išvada, kad tiek AB „Šiaulių bankas“, tiek AB „SEB bankas“ sąskaitomis naudojosi vienintelis asmuo, susijęs tiek su M. L. D., tiek, įvertinus jo praeitį, galintis turėti ryšių pataisos namuose – M. D.. Tai tuo pačiu patvirtina V. P. parodymus, kad jis AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos prisijungimus ir banko kortelę buvo perdavęs M. D. ir būtent pastarasis, pasinaudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, apgaule pasisavino 11 000 EUR.

M. D. teisme parodė, kad dėl paskolos su S. D. V. P. tarėsi atskirai, o jis pokalbyje dalyvavo tik kaip stebėtojas. Sutarties sudarymo metu nedalyvavo, tik pavežė V. P. iki notaro. Po patvirtinimo pas notarą pinigai buvo paduoti V. P., jis juos įsidėjo į kuprinę. Sekančiame teismo posėdyje M. D. parodė, kad padarė S. D. ir V. P. pokalbio įžangą apie paskolos galimybes, nežinojo, kas bus užstatyta. Po sandorio V. P. pinigų jam nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jiems būnant kartu su V. P., pastarasis paprašė S. D. paskolinti pinigų – kam, jis nežino. Visų aplinkybių, susijusių su pinigų paskolinimu, jis nežino, negirdėjo. Nurodyti kaltinamojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, kadangi vienu atveju jis nurodė, kad buvo tik pokalbio stebėtojas, kitu, jau buvo pokalbio dalyvis, teigė, kad sutarties sudarymo metu pas notarą nedalyvavo, bet čia pat tvirtino, kad pinigai buvo perduoti pačiam V. P. ir jis juos susidėjo į kuprinę. Asmuo, nedalyvavęs susitikime, to nebūtų žinojęs. Nurodytas parodymų nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti jų patikimumu, juo labiau, kad jie neatitinka nukentėjusiojo bei liudytojų S. D. ir A. K. parodymų. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 14 00 EUR paskolą ėmė, nes M. D. sakė, jog trūksta pinigų naujam butui, kurį buvo įkalbėjęs pirkti, kad kaltinamasis kaip paskolos garantą sugalvojo įkeisti G. P. butą, kad išėjęs iš notarų biuro pinigus atidavė M. D. ir jis jų negrąžino, nes sakė, kad pirks už tuos pinigus jam naują butą. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka liudytojo A. V. parodymai, kad pasak V. P., M. D. jam patarė, jog sename bute gyventi nebenaudinga ir jie buvo nuvažiavę pasižiūrėti naujos statybos butą. S. D. teisme parodė, kad V. P. ir M. D. visuomet būdavo kartu, jie abu paprašė paskolinti pinigų, kadangi be garantijos skolinti nesutiko, M. D. pasiūlė įkeisti butą. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. pažymėjo, kad daugiau kalbėjo M. D., o V. P. būdavo šalia ir tik pritardavo bei pasirašydavo dokumentus. Tokie liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiojo V. P. parodymus, kad būtent M. D. iniciatyva buvo įkeistas mamos butas ir paneigia kaltinamojo, kad jis nežinojo paskolos davimo sąlygų. Liudytojai S. D., A. K. ir V. P. parodė, kad M. D. buvo notarų biure ir dalyvavo, kai buvo skaičiuojami bei V. P. perduodami pinigai. Kita vertus, po pinigų perdavimo V. P. buvo kartu su M. D., todėl išsiskyręs su S. D. ir A. K. nukentėjusysis turėjo galimybę perduoti paskolos pinigus kaltinamajam, kas atitiktų jo parodymus. Be to, ši S. D. paskola V. P. buvo visiškai nenaudinga, kadangi jis jau buvo skolingas UAB „R“ 13 500 EUR. Juo labiau, kad beveik po trijų mėnesių nusprendė parduoti butą, už kurį gautomis pajamomis būtų galėjęs iš karto atsikaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė sudaro pagrindą tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis tikėjo M. D. ir leido jam priimti visus reikšmingus sprendimus, iš esmės naudingus tik pačiam kaltinamam. M. D. argumentas, jog pats V. P. buvo sugalvojęs pirkti naują butą yra neįtikinama, kadangi nukentėjusysis negalėjo nei įvardinti buto statytojo, nei buto adreso, nei kitokių detalių. Jų negalėjo įvardinti ir kaltinamasis, kas rodo, jog M. D. nė neketino įvykdyti savo pažado nupirkti butą, o toks pažadas buvo tik priemonė apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus.

Dėl butų pardavimo M. D. taip pat teigė, jog tiek V. P., tiek G. P. butai buvo parduoti nukentėjusiųjų iniciatyva, o jis tebuvo stebėtojas ir visuose susitikimuose su pardavimų tarpininku ir pirkėjais jis dalyvavo V. P. prašymu. Tokie kaltinamojo parodymai vėl gi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to ne visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotuosius, kas kelia abejonių jų patikimumu. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. nurodė, kad neprisimena, kieno kontaktinis numeris buvo skelbime dėl V. P. buto pardavimo, tuo tarpu teisme tvirtino, kad buvo nurodytas V. P. telefono numeris. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad pagal skelbimą susisiekė brokeris, o teisme tvirtino, kad jis pats susiekė su turto brokeriu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad brokeriui pasiūlius savo paslaugas, su juo toliau bendravo V. P., o teisme teigė, kad jam teko pora sykių bendrauti su brokeriu, nes brokeris prašė „patalkinti V. P.“, nes jam „su V. P. sunku susišnekėti norint sužinoti kokią nors informaciją apie butą“. Nurodyti kaltinamojo parodymai taip pat patvirtina ir ankstesnes teismo išvadas dėl V. P. nesavarankiškumo. Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad M. D. sakė parduoti savo butą, o jis sutiko, plačiau buto pardavimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Prisiminė, kad pardavimų tarpininką surado M. D., notarų biure susitiko su pirkėju, kuriam grynais pinigais sumokėjus už butą, buvo grąžinta paskola, o likusius pinigus jis atidavė M. D., buto nupirkimui. Teigė, kad visus sprendimus priėmė M. D. ir negalėjo paaiškinti, kodėl jam tai leido. Liudytojas E. N. parodė, kad pasiskambinus skelbime nurodytu telefonu dėl tarpininkavimo galimybių pirmas kontaktas buvo su M. D., kad pardavimo sąlygų derinime dalyvavo jie abu, bet V. P. bendravo sunkiai, labiau bendraujantis buvo M. D. ir jis dalyvaudavo derybose, su klientu jie bendraudavo taip pat keturiese. Liudytojas A. R. parodė, kad pirmoji nukentėjusiojo buto apžiūra vyko be V. P., tačiau dalyvaujant kaltinamajam ir brokeriui, antro susitikimo metu ir pas notarą M. D. taip pat dalyvavo. Šie liudytojų parodymai vienas kitą atitinka ir papildo, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. A. R., R. M. ir E. N. parodė, kad pinigai už butą notarų biure buvo perduoti V. P., tačiau A. R. iš notarų biuro išėjo anksčiau už kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, tuo tarpu E. N. patvirtino, kad M. D. ir V. P. iš notarų biuro išėjo kartu, vadinasi V. P. turėjo galimybę perduoti M. D. už savo butą gautus pinigus, niekam nematant.

G. P. buto pardavimo atveju M. D. parodymai taip pat prieštarauja V. P. ir E. N. parodymams. Kaltinamasis teisme parodė, kad su turto brokeriu apie G. P. buto pardavimą nesikalbėjo, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad V. P. pats kreipėsi į brokerį dėl mamos buto pardavimo ir jo bendravimo su brokeriu dėl buto pardavimo aplinkybių jis nežino, E. N. teisme parodė, kad dėl antro buto pardavimo jį informavo būtent kaltinamasis, sakydamas „atvažiuok, pasižiūrėk, greičiausiai bus pardavinėjamas ir antras butas“, kad jis per M. D. organizavo susitikimų su pirkėjais laiką, o vėliau ir avanso už butą perdavimą, kad kaltinamasis dalyvavo visuose susitikimuose, tiek bute, tiek pas notarą. Iš E. N. parodymų matyti, kad jis tiesiogiai V. P. iš vis nėra niekada skambinęs, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog visus sprendimus, susijusius su butų pardavimais, už jį priimdavo kaltinamasis. Kad M. D. buvo buto apžiūroje, avanso perdavimo V. P. metu ir pas notarą taip pat patvirtino liudyta A. J.. Ji nurodė ir kad kaltinamasis buvo prisistatęs G. P. sūnėnu, o derantis dėl kainos, nenorėjo jos nuleisti. Liudytojas R. J. analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino juos teisme. Nors M. D. neigė prisistatinėjęs nukentėjusiosios giminaičiu, tvirtino su buto pirkėjais nebendravęs, tačiau liudytojai tokias aplinkybes nurodė ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia jų parodymų dalimi. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo siekį sudaryti patikimo asmens įvaizdį, bei tuo pačiu išvengti rašytinių įrodymų dalyvavus sutarties pasirašymo metu. G. P. jos buto pardavimo metu buvo sanatorijoje, į kurią ją nuvežė vėl gi kaltinamasis. Nors M. D. tvirtino, kad sanatorija nukentėjusiųjų buvo seniai suplanuota, ir ją ten nuvežti prašė V. P., tokius kaltinamojo parodymus paneigia G. P. parodymai, kad būtent M. D. ją įkalbėjo važiuoti į sanatoriją ir pats ten nuvežė. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka A. V. parodymus, jog G. P. sakė, kad į sanatoriją važiuoti ją prikalbino ir pati ten vykti nenorėjo. V. P. parodė, kad M. D. išvežė jo mamą į sanatoriją, sakydamas, kad „reikia pagydyti“. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, nes jie vienas kitą atitinka. G. P. buto pardavimo metu išvežus ją į sanatoriją, buvo pašalinta galima papildoma kliūtis jos buto pardavimui (pasak A. J., kai jie užėjo pirmą kartą apžiūrėti G. P. buto, ji neigė butą parduodanti). Kadangi nukentėjusiosios išvežimo iniciatorius buvo kaltinamasis, tai rodo, jo aktyvius veiksmus ir interesą, kad pardavimo sandoris įvyktų. Liudytojai J., E. N., S. D. ir A. K. parodė, kad atsiskaičius su kreditoriumi pinigus notarų biure perdavė V. P., tačiau iš E. N. parodymų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iš notarų biuro išėjo kartu, todėl V. P. turėjo galimybę perduoti pinigus M. D..

V. P. butas parduotas už 26 000 EUR, iš jų 15 120 EUR panaudota paskolos sutarčiai su UAB „R“ įvykdyti. V. P. parodė, kad iš M. D. gavo 1 000 EUR po savo buto pardavimo, A. R. parodė, kad nesumokėjo 500 EUR, nes V. P. tame bute dar gyveno apie 6 mėn., E. N. parodė, kad už tarpininkavimo paslaugas buvo iš tų pačių pinigų sumokėta 500 EUR. Šiomis sumomis turi būti mažinama M. D. inkriminuota pasisavintų pinigų suma, nurodant, kad jis po V. P. buto pardavimo užvaldė 8 880 EUR (26 000-15 120-1 000-500-500).

G. P. butas parduotas už 29 500 EUR iš šios sumos 16 450 EUR buvo grąžinta S. D. paskola su palūkanomis (iš A. J. ir V. P. parodymų), taip pat V. P. sumokėtas 2 000 EUR užstatas (iš A. J., V. P. ir E. N. parodymų), 600 EUR už galimybę G. P. kurį laiką gyventi savo bute po jo pardavimo (iš A. J. ir V. P. parodymų) bei 500 EUR už tarpininkavimo paslaugas E. N. (iš E. N. parodymų). Šiomis sumomis turi būti mažinama M. D. inkriminuota užvaldytų pinigų suma, nurodant, kad jis po G. P. buto pardavimo užvaldė 9 950 EUR (29500-16450-2000-600-500).

Iš „2015 m. balandžio 11 d. judriojo ryšio paslaugų sutarties, sudarytos tarp V. P. ir UAB „Tele2“ matyti, kad V. P. įgijo 373 EUR vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ A500 A5 LTE (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir SIM kortelę. Suteiktas mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Tele2“ PVM sąskaitą faktūrą, už mobiliojo ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugas per 2016 m. vasario 1 d.–2016 m. vasario 29 d. laikotarpį V. P. turėjo 267,77 EUR įsiskolinimą ir 294,81 EUR mokėtiną sumą už einamąjį laikotarpį (t. 1, b. l. 124-126).

Iš UAB „Tele2“ 2017 m. spalio 18 d. rašto matyti, kad pagal su V. P. 2015 m. balandžio 11 d. sudarytą sutartį iki 2017 m. balandžio 11 d. mokėjimų nebuvo, pagal su G. P. 2015 m. spalio 24 d. sudarytą sutartį skola padengta, mokėjimai gauti iš „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 120).