Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 91-120 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir 215 straipsnio 1 dalį (6 veikos) paskirta bei su Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrina bausme, paskirta galutinė bausmė – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 31 d., pabaiga – 2022 m. vasario 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 15 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 13 d.).

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad nuteistasis M. D. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. D. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, jog M. D. priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad M. D. anksčiau teistas net aštuonis kartus, o šiuo metu bausmę atlieka už sukčiavimus. Jam anksčiau yra taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, taip pat ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidinėjo probacijos sąlygas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (53 balai pagal OASys metodiką), o per visą bausmės atlikimo laikotarpį ši rizika sumažėjo tik 4 balais. Be to, statiniai svertiniai balai sudaro 40 balus, o 13 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis buvo penkis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų dar nelaikytina išskirtinai teigiamai jo elgesį apibūdinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, tai yra vienas iš individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebūtų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Taip pat išlieka ir aktualūs nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje taip nustatyta, kad nuteistasis nusikalsdavo impulsyviai, „pagautas momento“, kartojo tas pačias klaidas, nes neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Visa tai teismui leido pagrįstai manyti, jog nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

12. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nepaneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

14. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatinamas, drausminių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog M. D. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.