Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės

nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir nukentėjusiojo M. K. atstovei pagal įstatymą L. B.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. S. ir L. B. atstovui advokatui Vykintui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. atstovo advokato Vykinto Gutausko, o taip pat M. K. įstatyminės atstovės L. B. ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato Andriaus Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžio kuriuo T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK):

187 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

145 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gegužės 16 d. veika), ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

145 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gegužės 14 d. veika), ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 23 d. veika), ir jam skirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. sausio 9 d. veika), ir jam skirta keturiasdešimties parų arešto bausmė;

166 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta keturiasdešimties parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už BK 145 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir po 15 parų arešto bausmių, paskirtų už BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 166 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, arešto bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeičiant laisvės atėmimo bausmėmis ir T. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui ir 15 dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai nuo 2020 m. vasario 23 d. 19.35 val. iki 2020 m. vasario 24 d. (viena diena), nuo 2021 m. sausio 9 d. 13.30 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.30 val. (viena diena), nuo 2021 m. gegužės 14 d. 15.28 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 12.52 val. (dvi dienos), nuo 2021 m. gegužės 16 d. 21.18 val. iki 2021 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 7, 8 ir 10 punktais, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, T. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip trečdalį nukentėjusiosioms V. S. ir L. B. priteistos turtinės žalos.

Iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. priteista 32 118,82 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. K. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. naudai išieškota 668,53 Eur išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. priteista 1979 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. priteista 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. K., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą L. B., civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. K. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. naudai išieškota 2500 Eur išlaidoms advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8.4. Išdėstytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais atmestas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo M. K. yra ydingi, o mažametis dėl nusikaltimo iš tiesų patyrė dvasinių išgyvenimų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusios L. B. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, M. K. atstovės pagal įstatymą L. B. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo T. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

14. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ginčija V. S. priteistą turtinę žalą, prašydamas ją ženkliai sumažinti, o priteistos žalos dydis turi reikšmės sprendžiant ir dėl nukentėjusiosios atstovo skundo argumentų (ginčijamo įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti ne dalį, o visą nukentėjusiosioms priteistą turtinę žalą), teisėjų kolegija pirmiau pasisako dėl T. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų.

Dėl nuteistojo gynėjo skundo argumentų

Dėl V. S. kaip tinkamo civilinio ieškovo

16. Šioje byloje išėjus priimti procesinio sprendimo, nagrinėjant nuteistojo gynėjo argumentus ir kilus abejonėms dėl to ar V. S. yra tinkamas civilinis ieškovas, buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą (8 t. b. l. 9-12). Atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo apklausti V. S. ir T. S..

Dėl V. S. priteistos turtinės žalos dydžio

21. V. S. civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą sudarančios sudegusio buto remonto išlaidos pagrįstos byloje pateiktais dokumentais: V. S. ir apdailos darbus vykdančio rangovo UAB („duomenys neskelbtini“) sudaryta apdailos darbų sutartimi, darbų sąmata (pasiūlymu), T. S. su UAB („duomenys neskelbtini“) sudaryta langų pirkimo- pardavimo sutartimi ir šių įmonių išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir joms sumokėtas sumas patvirtinančiais T. S. atliktų mokėjimų nurodymais (6 t. b. l. 3-15; 23-62). Šios išlaidos detaliai aptartos skundžiame nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis be kita ko ir V. S. rangovo T. S. paaiškinimais, mažino civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, šalindamas sumą, kuri nepagrįsta realiai patirtomis išlaidomis bei vienerių durų montavimo kaina, nustatęs, kad remonto metu montuotų/demontuotų durų skaičius (aštuonios) yra mažesnis nei nurodytas UAB („duomenys neskelbtini“) sąmatoje (devynios). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas durų skaičių, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu T. S. atsakydamas į klausimus iš pradžių nurodė, kad sąmatoje turėtų būti 8 durys, tačiau nuteistojo gynėjui paklausus kodėl skaičiuojamos balkono durys, kurių montavimas įtrauktas į UAB („duomenys neskelbtini“) sutartį, patvirtino kad balkono duris keitė („duomenys neskelbtini“), todėl sąmatoje turėjo būti 7 durys. (6 t. b. l. 93., 2022 m. vasario 24 d. posėdžio garso įrašo 25.45 min. - 27.55 min.). Tokiu būdu nuosprendis šioje dalyje keistinas turtinės žalos dydį mažinant vienerių durų montavimo/ demontavimo suma , kuri remiantis UAB („duomenys neskelbtini“) sąmata yra 70 Eur (6 t. b. l. 62).

22. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas nukentėjusiajai V. S. padarytos žalos dydis, tikslinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta žala, kuri padaryta veiksmais, kvalifikuotais BK 187 straipsnio 2 dalį (4 p.). Šiais veiksmais padarytos žalos minimalus dydis mažinamas iki 32048,82 Eur.

23. Sutiktina, kad priteisiant žalą, remiantis realiai patirtomis išlaidomis, nėra atsižvelgiama į buto nusidėvėjimą, tačiau remontuodamas butą po tyčia sukelto gaisro, asmuo objektyviai neturi galimybės jo remontuoti dėvėtomis medžiagomis. Todėl asmens realiai patirtų išlaidų mažinimas, remiantis tuo, kad prieš remontą daiktas buvo ženkliai nusidėvėjęs, šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai nustatė turtinės žalos dydį pagal realiai rangovo V. S. patirtas išlaidas dėl buto remonto, išskyrus tai, kad suklysta dėl bute pakeistų durų skaičiaus. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl L. B. atstovo skundo argumentų

24. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. K. be kita nuteistas už du kartus panaudotą fizinį smurtą L. B. atžvilgiu, taip pat pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje kurių metu buvo naudojama psichinė prievarta, antrąjį nusikaltimą nuteistasis padarė praėjus dviem dienoms po to, kai grasino padegti nukentėjusiosios gyvenamąją vietą ir šį grasinimą įvykdė, antrasis grasinimas pasireiškė psichine prievarta, siekiant, kad nukentėjusioji atsiimtų pareiškimą policijai dėl pirmojo grasinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis L. B. atžvilgiu naudojo tiek fizinę, tiek psichinę prievartą ir tai darė ne vieną kartą, nukentėjusioji turi pagrįstą pagrindą bijoti nuteistojo ir vengti su juo bendrauti, todėl L. B. atstovo prašymas bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti T. K. neieškoti su ja ryšių, paremtas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir yra pagrįstas. Nors atsiliepime teigiama, kad paskyrus šį įpareigojimą ir T. K. neleidžiant bendrauti su L. B. bus pažeisti mažamečio M. K. interesai, tačiau su tuo nesutiktina. Šiuo metu T. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra taikoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuria T. K. be kita ko įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su L. B. (5 t. b. l. 189-193). T. K. Vilniaus apygardos teismo posėdyje patvirtino, kad nuolat bendrauja su savo sūnumi M. K., šis dažnai būna nuteistojo namuose (8 t. b. l. 7), tą patį patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (6 t. b. l. 20). Taigi, šiuo metu taikomas draudimas ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, bendrauti su sūnumi nuteistajam netrukdo. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, visi klausimai susiję su M. K. auklėjimu, gali būti derinami tarpininkaujant tretiesiems asmenims: Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, T. K. tėvams ar kitiems artimiesiems, o dėl to, kad M. K. tėvai negalės bendrauti tarpusavyje, mažamečio interesai pažeisti nebus.

25. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam buvo skirti net 5 įpareigojimai bei viena baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo skiriami įpareigojimai turi būti pagrįsti, tarpusavyje suderinti, byloje turi būti duomenų, kad paskirti įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nuteistasis penkis nusikaltimus iš šešių padarė apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. kovo 7 d. buvo užfiksuotas neblaivus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tenkinus nukentėjusiosios L. B. atstovo prašymą skirti įpareigojimą neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, T. K. šiuo metu jau yra paskirti net 6 įpareigojimai ir viena baudžiamojo poveikio priemonė (dalinis žalos atlyginimas), dar vieno įpareigojimo skyrimas, neproporcingai suvaržytų T. K. teises, todėl skundas dalyje, kurioje prašoma skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje atmetamas.

26. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. K. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų ir 6 mėn. laikotarpiui, tačiau nepaisant išsamių motyvų, dėl galimybės BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus pasiekti, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl bausmės vykdymą atidėjo terminui, kuris artimas minimaliam. T. K. padarė 6 tyčinius nusikaltimus iš kurių trys apysunkiai ir trys nesunkūs. Kaip minėta, nuteistasis du kartus naudojo fizinį smurtą dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, du kartus grasino sugadinti turtą, vieną grasinimą įgyvendino ir turtą sugadino, tai padarydamas visuotinai pavojingu būdu, kuris pasireiškė daugiabutyje esančio buto padegimu. Remiantis 2021 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, pareigūnų dėvimomis kameromis užfiksuota, kad dėl sukelto gaisro laiptinėje buvo labai daug dūmų, buvo svarstoma kaip evakuoti žmones, kadangi laiptinėje labai daug dūmų, vėliau pareigūnas pakyla į trečią aukštą, padeda senyvo amžiaus moteriai apsirengti, ragina paskubėti, nes bute yra dūmų ir išveda ją į lauką (3t. b. l. 35-36). Dėl nuteistojo veiksmų (padegus butą), galėjo kilti negrįžtamos pasekmės – žūti daugiabutyje buvę žmonės, todėl šio nusikaltimo pavojingumas itin didelis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistojo registro išrašo matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais T. K. teistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį (šie teistumai išnykę) (4t. b. l. 170-172). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nuteistasis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ne pirmą kartą, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik atidėjus paskirtos bausmės vykdymą maksimaliam – trejų metų laikotarpiui.

27. Taip pat skunde nesutinkama su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti trečdalį nukentėjusiosioms V. S. ir L. B. padarytos žalos, prašant įpareigoti atlyginti visą priteistą turtinę žalą. V. S. vardu apeliacinis skundas nėra paduotas. Todėl toje dalyje, kurioje prašoma įpareigoti atlyginti visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą V. S., skundas atmetamas. Antra, įpareigojimas atlyginti žalą turi būti realistiškas ir įgyvendinamas, skiriant šį įpareigojimą būtina atsižvelgti į skolininko turtinę padėtį. T. K. skundžiamu nuosprendžiu iš viso įpareigotas atlyginti apie 34 tūkstančius eurų turtinės žalos. Iš byloje esančių banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. kovo- birželio mėn. T. K. atlyginimas (viena iš pervedimo rūšių įvardijama kaip kompensacija) dirbant vairuotoju UAB („duomenys neskelbtini“) iš viso sudarė apie 1800 Eur. Nuteistasis pervesdavo įvairias sumas L. B. (pavyzdžiui 2021 m. balandžio 17 d. pervedė jai 250 Eur smulkioms išlaidoms), taip pat mokėjo alimentus dukrai D. bei apmokėjo jos pamokas, mokėjo ir už M. K., papildomai nuteistąjį finansiškai rėmė jo tėvas V. P. K. pervesdamas nuo 30 iki 100 Eur (2021 m. gegužės 11 d. V. P. K. nuteistajam pervedė net 606 Eur) (4 t. b. l. 114-136). Nors nukentėjusiosios atstovo teigimu, gerą nuteistojo finansinę padėtį patvirtina aplinkybė, jog jis įstengė sumokėti 5000 Eur užstatą, tačiau kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime, byloje esantys duomenys patvirtina, kad užstatą sumokėjo T. K. brolis G. K., todėl ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistojo finansinė padėtis itin gera. (5t. b. l. 181.) Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsižvelgiant į priteistų sumų dydį, T. K. įsipareigojimus prieš mažamečius vaikus, jo turtinę padėtį, įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti visą turtinę žalą būtų neįvykdomas.

28. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino L. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas aplinkybe, jog dalis civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Su šiuo argumentu iš dalies sutiktina. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Kaip teisingai nurodoma skunde, L. B. ir T. K. nebuvo sudarę santuokos, tačiau kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), todėl remiantis teismų praktika jų kartu užgyventas turtas yra vertinamas kaip jungtinės veiklos rezultatas, o šio turto padalinimas sprendžiamas, remiantis CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuostatomis. Visgi, nors nukentėjusioji laiko, kad jos ir nuteistojo, kaip sugyventinių, įgyta bendroji dalinė nuosavybė, žodiniu susitarimu buvo padalinta ir visi bute likę daiktai, atiteko L. B., (tai argumentuodama tuo, kad 2021 m. sausio 9 d. jiems išskyrus ir T. K. išsikrausčius iš buto, kuriame jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį iki nuteistojo sukelto gaisro 2021 m. gegužės 14 d. T. K. nepareiškė pretenzijų dėl kartu užgyvento turto), tačiau iš T. K. gynėjo atsiliepimo matyti, kad nuteistasis su tokiu vertinimu nesutinka. Taigi tarp L. B. ir T. K. šiuo atveju kilęs civilinis ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kuris nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl L. B. ieškinys dalyje dėl 2320 Eur (ši suma gaunama iš 4299 Eur kuriuos prašoma priteisti civiliniame ieškinyje, atėmus skundžiamu nuosprendžiu priteistą sumą – 1979 Eur), turėjo būti ne atmestas, o paliktas nenagrinėtu, nes spręstinas civilinio proceso tvarka.

29. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su L. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Pastebėtina, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose. Baudžiamojoje byloje neturtinės žalos apimtis nustatoma tik ta apimtimi, kiek žala atsirado dėl nusikalstamų veikų padarymo, o kaip teisingai akcentavo apylinkės teismas, remiantis L. B. parodymais duotais teisme, 15000 Eur neturtinės žalos dydį ji sieja ne vien su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau ir siekia kompensuoti santykių su T. K. metu patirtus išgyvenimus, prieš ją naudotą psichologinį smurtą, gyvenimą nuolatinėje įtampoje. Pasak nukentėjusiosios atstovo, priteistos sumos dydis yra neproporcingas padarytų nusikaltimų kiekiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje neturtinės žalos dydžio klausimas aptartas itin išsamiai, pateikti detalūs argumentai dėl L. B. civiliniame ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio neproporcingumo, priteistos sumos dydis nustatytas remiantis ir cituojant teismų praktikoje priteisiamus žalos dydžius, kurie svyruoja nuo 100 iki 3000 Eur. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams šioje dalyje, jų nekartoja. Nors skunde pagrįstai nurodoma, kad dėl nuteistojo veiksmų L. B. buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgė, detaliai aptardamas jos reikšmę ir pagrįstai nurodė, kad lankymasis pas psichologą susijęs su T. K. 2020 m. vasario 23 d., ir 2021 m. sausio 9 d. padarytais nusikaltimais numatytais BK 140 straipsnio 2 dalyje todėl šie nusikaltimai tam tikra apimtimi sukėlė neigiamus išgyvenimus, savęs nuvertinimą, visgi remiantis pačios nukentėjusiosios parodymais pas psichologą ji pradėjo lankytis ir dėl gyvenant su T. K. tvyrančios įtampos, baimės dėl jo veiksmų esant neblaiviam, nuteistojo žeminančio elgesio jos atžvilgiu. Taigi, tai, jog nukentėjusioji ėmė lankytis pas psichologą lėmė ne tik T. K. padaryti du nusikaltimai, tačiau ir T. K. elgesys gyvenant kartus su nukentėjusiąja, kuris nėra susijęs su padarytais nusikaltimais. Teisėjų kolegijos vertinimu 3500 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams, o apeliaciniame skunde pateikti argumentai, nesudaro pagrindo spręsti kitaip, todėl keisti nuosprendžio šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl M. K. įstatyminės atstovės L. B. apeliacinio skundo

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nuteistojo sukelto gaisro, mažametis M. K. patyrė neturtinę žalą, todėl M. K. įstatyminės atstovės L. B. apeliacinis skundas atmestinas. Nusikaltimo padarymo metu mažametis buvo darželyje ir kilusio gaisro nematė. Nors byloje esanti vaikų darželio pažyma (2 t. b. l. 37) patvirtina, kad mažametis neabejotinai jaučia, kad jo tėvų santykiai yra įtempti, apie savo šeimą nėra linkęs kalbėti, tačiau kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, duomenų, kurie leistų šią psichologinę būseną sieti priežastiniu ryšiu su nuteistojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, nėra. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad M. K. darželyje buvo ištikęs isterijos priepuolis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš prie apeliacinio skundo pridėtos 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. darželio socialinė pedagogė informavo, kad M. K. būna irzlus, kai atvyksta iš tėvo namų, kartą jį ištiko isterijos priepuolis, pasikalbėjus su M. K., paaiškėjo, kad šis nenorėjo eiti į darželį, nes tėtis jam pasakė, kad „šis darželis blogas“ (7 t. b. l. 19). Taigi, isterijos priepuolis kilo, nes T. K. neigiamai nuteikė savo sūnų dėl lankomo darželio, tačiau tai visiškai nesusiję su padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, todėl negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą, juolab, kad iš pokalbio su darželio socialine pedagoge užfiksuotų duomenų negalima tiksliai nustatyti kada konkrečiai minėtas priepuolis įvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai jog dėl sukelto gaisro M. K. teko staigiai keisti gyvenamą vietą kurioje jis gyveno nuo gimimo, dėl kilusio gaisro jis neteko visų savo žaislų ir todėl patyrė stresą, abejonių nekelia. Visgi, kaip minėta, paties nusikaltimo mažametis nematė ir byloje nėra duomenų, kad apskritai žino bei supranta, kad jo gyvenamoji vieta buvo padegta, todėl patirtas stresas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta nusikalstama veika bei nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad M. K. buvo padaryta neturtinė žala.

Dėl procesinių išlaidų priteisimo

31. L. B. atstovas V. Gutauskas skundu prašo priteisti 5412,69 Eur L. B. patirtų teisinės pagalbos išlaidų patirtų dėl jos atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tvirtindamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti sumą. Su šiuo teiginiu nesutiktina. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

32. Remiantis byloje esančiais duomenimis L. B. atstovas 2021 m. birželio 9 d. susipažino su nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1009967 medžiaga, o 2021 m. birželio 10 d. susipažino su nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08006-20 bylos medžiaga (1 t. b. l.78-79; 136-137). Prokuroro 2021 m. liepos 22 d. ir 2021 m. liepos 23 d. nutarimais šie ikiteisminiai tyrimai pagal L. B. atstovo prašymus buvo atnaujinti (1 t. b. l. 80-81 138-139). Taigi, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šiuo atveju buvo susipažinta su skirtingais ikiteisminiais tyrimais, abu minėti tyrimai buvo atliekami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl skirtingu laiku prieš L. B. naudoto fizinio smurto, todėl teigti, kad buvo kelis kartus susipažinta su ta pačia medžiaga nėra pagrindo, tačiau skundžiamame nuosprendyje ir nėra nurodyta, kad 2021 m. birželio 9-10 d. susipažinimai laikytini pertekliniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis 2021 m. rugsėjo 3 d. vykusio susipažinimo su užbaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga metu (5 t. b. l.8-9), L. B. atstovas su dalimi medžiagos (kurią iš dalies sudarė 01-009967 ir 01-1-08006-20 ikiteisminių tyrimų duomenys) jau buvo susipažinęs anksčiau, todėl šio susipažinimo metu dalis medžiagos jam iš tiesų jau buvo žinoma. Nors skunde teisingai nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai suprato išklotinėje nurodytą 2021 m. spalio 14 d. posėdžio trukmę (turima omenyje trys su puse valandos, o ne trys valandos ir penkiasdešimt minučių), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad advokato pateiktoje išklotinėje nurodytas posėdžio laikas – 3,5 valandos neatitinka byloje esančiame posėdžio protokole užfiksuotos informacijos, remiantis kuria, minėtas posėdis prasidėjo 13.30 val. ir baigėsi 16.02 val., (5t. b. l. 98-108) taigi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, truko 2.5 valandos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas teisingai nurodo, kad pasitarimai su kolegomis šeimos teisės klausimais nelaikytini pertekliniu darbu, visgi tai nesudaro pakeisti skundžiamu nuosprendžiu priteistos sumos teisinei pagalbai apmokėti, ją padidinant iki L. B. patirtos išlaidų sumos. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, ši byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties. Nukentėjusioji buvo atstovaujama V. Gutausko tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl byloje esančios aplinkybės jam buvo gerai žinomos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad L. B. priteista 2500 Eur suma teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįsta ir proporcinga jos atstovo darbo sąnaudom. Todėl skundas šioje dalyje atmetamas.

33. Taip pat apeliacinės instancijos teismo metu V. Gutauskas pateikė prašymą priteisti dar 1625 Eur už L. B. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei atnaujinus įrodymų tyrimą pateikė patikslintą prašymą priteisti dar 1022,45 Eur už V. S. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

34. Iš prie prašymo priteisti L. B. bylinėjimosi išlaidas pridėtos suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad L. B. patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė apeliacinių skundų dėl M. K. ir L. B. bei prašymo pridėti naujus įrodymus parengimas, o šiems dokumentams parengti jos atstovas iš viso skyrė 12,5 h. (7t. b. l. 151-152).

35. Patikslintame prašyme dėl V. S. priteistinų bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad 1022, 45 Eur sumą sudaro anksčiau Vilniaus apygardos teismui teikti dokumentai, remiantis kuriais patirtos išlaidos siekė 471, 90 Eur ir atnaujinus įrodymų tyrimą patirtos išlaidos – 550,55 Eur. Iš prie 2022 m. birželio 6 d. teikto prašymo pridėtos suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad 471,90 Eur sumą sudarė pasirengimas baigiamosioms kalboms ir dalyvavimas teismo posėdyje (3 valandos) (7 t. b. l. 147-148). Remiantis prie patikslinto prašymo pridėta ataskaita 550,55 Eur išlaidos buvo patirtos dėl advokato pasirengimo ir dalyvavimo atnaujintame įrodymų tyrime ir baigiamojoje kalboje (3 valandos) ir informacijos el. paštu apie aktualius bylos klausimus pateikimas (0.5 val.)

36. Advokatui V. Gutauskui kuris yra tiek V. S., tiek L. B. atstovas ši baudžiamoji byla yra gerai žinoma. Pirmosios instancijos teisme už V. S. atstovavimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (prašymo pripažinti nukentėjusiąja ir civilinio ieškinio parengimas), buvo prašoma priteisti 668, 53 Eur ir teismas šį prašymą tenkino pilna apimtimi. Apeliaciniame procese V. S. vardu nebuvo rengiami jokie dokumentai (apeliacinis skundas, atsiliepimas į T. K. apeliacinį skundą ir kt.) Teismo posėdis 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teisme truko kiek mažiau nei valandą, atnaujinus įrodymų tyrimą 2022 m. lapkričio 16 d. posėdis Vilniaus apygardos teisme truko apie pusę valandos. Minėto posėdžio metu nebuvo nagrinėjami nauji klausimai, todėl iš naujo ruoštis advokatui nereikėjo. Atstovaudamas L. B. apeliacinėje instancijoje adv. V. Gutauskas rengė procesinius dokumentus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ataskaitoje nurodytas laikas, skirtas šiems dokumentams parengti (antai remiantis ataskaita L. B. apeliacinio skundo parengimas truko net 8 valandas) yra akivaizdžiai neproporcingas bylos apimčiai ir sudėtingumui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tikėtinai skirtą darbo laiką, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintini iš dalies V. S. prašomą priteisti sumą sumažinant iki 200 Eur, o L. B. iki 550 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nukentėjusios L. B. atstovo advokato Vykinto Gutausko ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato Andriaus Dobrovolskio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nukentėjusiojo M. K. įstatyminės atstovės L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 7, 8 ir 10 punktais, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 punktais, T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. B.; visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. priteista 32 118,82 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Priteisti iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. S. 32048,82 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Pakeisti, nuosprendžio dalį, kuria iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. priteista 1979 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Priteisti iš T. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. 1979 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo. L. B. civilinį ieškinį dalyje dėl 2320 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti V. S. iš T. K. 200 Eur, išlaidoms, susijusioms su atstovo darbo apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu dalinai atlyginti.

Priteisti L. B. iš T. K. 550 Eur išlaidoms, susijusioms su atstovo darbo apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu dalinai atlyginti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.