Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-439-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantija“ ieškinį atsakovui N. N. (N. N.), tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Beltranza“ ir S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Statybų garantija“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas E. P. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009-06-20. Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-65-267/2012).

Ieškovas BUAB ,,Statybų garantija“ administratorius 2010-10-01 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-02-18 sutartį, kuria atsakovui N. N. buvo perleista reikalavimo teisė į dalį UAB „Beltranza“ skolos (1-6 b. l.), o patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Lt skolą (57-60 b. l.).

Nurodė, kad atsakovas N. N., buvęs ieškovo darbuotojas, šia 2009-02-18 sutartimi (toliau Sutartis) perėmė ieškovo kreditorinį reikalavimą į dalį, tai yra 5 000 Lt, UAB „Beltranza“ 49 837,48 Lt skolos, ir Sutarties 4 punktu įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų ieškovui sumokėti 5 000 Lt, tačiau jų nesumokėjo. Teigė, kad bendrovės kasos pajamų orderis ir klientų būklės išrašas, kuriame nurodyta, jog į kasą yra įnešta 5 000 Lt (8, 9 b. l.), nepatvirtina atsakovo atsiskaitymo pagal minėtą Sutartį. Teigė, jog šie bendrovės buhalteriniai dokumentai neatitinka tikrovės ir įforminti imituojant pinigų įnešimą: pagal kasos pajamų orderį Nr. KP080 buvęs administracijos vadovas S. V. 2009-06-12 įnešė į kasą iš atsakovo N. N. neva gautus 5 000 Lt, o pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. K1089 S. V. iš kasos buvo išduota 5 000 Lt (61 b. l.). Ieškovas teigė, jog bankroto byla bendrovei buvo iškelta 2009-06-09 (12-13 b. l.), todėl nuo šios dienos niekas neturėjo teisės vykdyti jokių finansinių prievolių (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 str. 7 d. 3 p., 9 str. 3 d.).

Tvirtino, kad atsakovas N. N., sudarydamas sandorį, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neveikė pagal teisingumo, sąžiningumo reikalavimus, piktnaudžiaudamas teise įgijo reikalavimą į UAB „Beltranza“ 5 000 Lt skolą, tačiau neįvykdė priešpriešinės pareigos sumokėti ieškovui 5 000 Lt už įsigytą reikalavimą.

Nagrinėjant bylą, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl 2009-02-18 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (116 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu bylos dalį dėl 2009-02-18 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukė, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovas įvykdė prievolę sumokėti ieškovui pagal Sutarties 4 punktą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovas N. N. įrodė, kad sutartinę prievolę sumokėti ieškovui 5 000 Lt už perimtą reikalavimo teisę yra įvykdęs ir nėra atsakingas už tai, kad pinigus į bendrovės kasą įnešė ir kasos pajamų orderį netinkamai užpildė bendrovės administracijos vadovas S. V.. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, nes įstatymas nedraudžia bankrutuojančios įmonės skolininkams atsiskaityti su bendrove ir po bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad atsakovas N. N., sudarydamas Sutartį, nepažeidė ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nes Sutartis yra atlygintina ir atsakovas sumokėjo sutartą kainą. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovas N. N. praleido Sutarties įvykdymo terminą ieškovas turėjo teisę reikalauti palūkanų, bet ne pakartotinai įvykdyti prievolę (CK 6.210 str.). Teismo vertinimu, byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas N. N. sumokėjo ieškovui sutartą pinigų sumą, nepaneigia 5 000 Lt išmokėjimas iš kasos trečiajam asmeniui S. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Statybų garantija“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad atsakovas N. N. sumokėjo ieškovui 5 000 Lt, nes jis pats patvirtino, kad 2009-06-12 kasos pajamų orderio išrašymo metu pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Tariamas pinigų sumokėjimo faktas yra grindžiamas tik atsakovo ir trečiojo asmens S. V. žodiniais parodymais, o pagal kasos duomenis nuo 2009-01-15 iki 2009-05-29 pinigų judėjimo nebuvo (CPK 265, 270 str.). Teismas taip pat neįvertino to, kad minimas kasos pajamų orderis yra nepasirašytas atsakovo N. N., todėl neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., Vyriausybės 2000-02-17 nutarimas Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“). Teismas netinkamai įvertino liudytojos R. P. parodymus, kad 2009-02-18 reikalavimo perleidimo sutartį į apskaitą įvedė 2009-06-18, kad kasos pajamų orderį išrašė po žodinio S. V. nurodymo ir nematė pinigų perdavimo.Teismas be pagrindo apsiribojo tik ieškovo ir atsakovo teisinių santykiu kvalifikavimu bei nevertino bankroto proceso paskirties ir to, kad šia sutartimi atsakovas N. N. siekė patenkinti asmeninius interesus – Sutartimi įgijo reikalavimo teisę į 5 000 Lt, tačiau už ją neatsilygino (CK 1.5, 1.137, 6.38, 6.260, 6.356 str.).

Atsiliepimu į skundą atsakovas N. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, teigdamas, kad:

Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei teisingai nustatė, kad nors ir pavėluotai pagal Sutartį jis sumokėjo ieškovui 5 000 Lt ir bendrovė nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Teismas tinkamai įvertino liudytojos – buvusios ieškovo buhalterės – R. P. parodymus ir spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatų. Priešingai, minėti teisės aktai nenumato pareigos į kasą įnešančiam pinigus asmeniui pasirašyti pajamų kasos orderyje, o atsakingų asmenų parašai jame patvirtina, kad pinigai yra sumokėti.Teismas teisingai nurodė, kad pinigų įnešimas ir jų išmokėjimas yra dvi skirtingos ir viena su kita nesusijos kasos operacijos, jos turi būti vertinamos atskirai, todėl šiam ginčui neturi reikšmės pinigų išmokėjimas S. V..

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB ,,Statybų garantija“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pasisakęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo BUAB ,,Statybų garantija“ bei atsakovo N. N. ginčą dėl skolos priteisimo, nustatė visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, atmesdamas šį ieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą ieškovas atsisakė reikalavimo pripažinti negaliojančia pirmiau paminėtą 2009-02-18 reikalavimo teisės perleidimo sutartį į dalį UAB „Beltranza“ skolos, palaikydamas reikalavimą dėl 5 000 Lt skolos priteisimo, teismas šį atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, o ieškovas apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundžia (CPK 293 str. 4 p.).

Apeliantas ieškovas BUAB ,,Statybų garantija“, teigdamas, kad teismas netinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, neteisingai taikė ĮBĮ normas bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančias teisės normas, nurodo, jog atsakovas N. N. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsiskaitymo su ieškovu fakto pagal 2009-02-18 sutartį, kad ši aplinkybė grindžiama vien tik trečiojo asmens, buvusio ieškovo administracijos vadovo, S. V. paaiškinimu, tuo tarpu UAB ,,Statybų garantija“ 2009-06-12 kasos pajamų orderio Nr. KPO80 išrašymo metu pinigai į kasą faktiškai nebuvo įnešti, kad pagal liudytojos R. P. paaiškinimą šią 2009-02-18 sutartį į apskaitą įvedė ją gavusi iš S. V., jam nurodžius išrašė ir minimą kasos pajamų orderį, nors pinigų įnešimo ji nemačiusi, kad pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalį po bankroto bylos iškėlimo S. V. neteko teisės valdyti bendrovę, disponuoti jos pinigais, nes ši teisė perėjo bankroto administratoriaus dispozicijon, kad atsakovas N. N. iš ieškovo atlygintinai įsigijęs reikalavimo teisę, neįvykdė savo sutartinės prievolės už tai atsiskaityti. Nurodo, kad kasos pajamų orderis yra nepasirašytas N. N. ir neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės). Teigia, kad tokia teismo pozicija yra toleruojami įstatymų pažeidimai ir pateisinamas pinigų nemokėjimas.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kaip nepagrįstus. Visų pirma, iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo minimu laikotarpiu ėjo ieškovo UAB ,,Statybų garantija“ direktoriaus bei kasininko pareigas (112-118 b. l.). Dėl to trečiajam asmeniui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, S. V. pripažįstant faktą, jog atsakovas N. N. neužilgo po sutarties sudarymo, atsiskaitydamas pagal šią sutartį, jam asmeniškai perdavė bendrovei priklausančius pinigus, o taip pat esant neginčytai pačiai reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai, apelianto nurodomos aplinkybės, kad ši sutartis savo laiku nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, kad nurodytas kasos pajamų orderis nėra pasirašytas atsakovo N. N. ir neatitinka įstatymų reikalavimų, kad pinigai faktiškai nebuvo įnešti į kasą ir kt., priešingai nei teigia apeliantas, nepaneigia teismo išvados, jog ieškovo ieškininis reikalavimas šiam atsakovui dėl ginčo skolos priteisimo yra nepagrįstas (CK 6.35, 6.200 str., CPK 178 str.). Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog bankroto byla ieškovui BUAB ,,Statybų garantija“ buvo iškelta įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutarčiai, tai yra 2009-06-20 (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7, 13 d.).

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija netenkina ieškovo BUAB ,,Statybų garantija“ apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CK 6.260 str., CPK 329, 330 str.).

Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje paminėtus argumentus dėl byloje esančio viešojo intereso, atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas, laikydamas, kad dėl buvusio bendrovės vadovo S. V. veiksmų, susijusių su šios reikalavimo teisės perleidimo sutarties vykdymu, ar neteisėtu lėšų panaudojimu, pasisavinimu, etc., tai yra dėl šio asmens pareigas reglamentavusių Akcinių bendrovių įstatymo, Civilinio kodekso Antrosios knygos normų, bendrovės Įstatų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, bendrovė yra patyrusi žalą, – turi teisę reikalauti, kad šis asmuo tokią žalą atlygintų, ar kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.