- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-4132-1169/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00097-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. po sutuoktinės E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. G., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas L. G. Tėvai buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau L. G. po E. G. mirties nesikreipė į notarą oficialiai priimti palikimo. Mirus L. G., jo palikimą priėmė pareiškėjas. Pareiškėjo dukra atsisakė palikimo tiek po E. G., tiek po L. G. mirties. Vienintelis turtas, kurį turėjo E. G. ir L. G. buvo butas (duomenys neskelbtini), ir 225/363 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nors L. G. oficialiai nepriėmė palikimo po E. G. mirties, tačiau jis paveldimą turtą, t. y. butą ir žemės sklypą valdė ir juo naudojosi, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjas paaiškino, kad buto komunalinius mokesčius mokėjo jis pagal 2022 m. spalio 24 d. įgaliojimą. Kadangi L. G. buvo pensinio amžiaus, jis jokių mokesčių už žemės sklypą nemokėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad juridinio fakto nustatymas jam sukels teisines pasekmes, nes priimto teismo sprendimo pagrindu, pareiškėjui turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Atsiliepimas
3. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos E. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. G. palikto turto priėmimą jį valdant. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad L. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime taip pat nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos E. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei teismas įsitikins, kad L. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
8. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų, nustatyta, kad L. G. ir E. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas L. G. yra jų sūnus. E. G. mirė (duomenys neskelbtini), per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. L. G. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė pareiškėjas L. G.
9. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad L. G. iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Šis butas registruotas L. G. vardu, įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), L. G. ir E. G. esant santuokoje, todėl butas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis į bylą pateiktais dokumentais, L. G. rūpinosi butu ir po sutuoktinės mirties, t. y. mokėjo komunalinius mokesčius. Be to, iš medicininių mirties liudijimų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo tiek L. G., tiek E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta.
10. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, L. G. po sutuoktinės mirties toliau gyveno ir rūpinosi butu (duomenys neskelbtini). Tai rodo, jog L. G. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Be to, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame bute, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta ir kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėja šiai sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad L. G. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. G., miręs (duomenys neskelbtini), po E. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti L. G. įpėdinio pareiškėjo L. G. paveldėjimo teisę.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.