Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-10 · Byla Nr. ATP-112-397/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-7220-660/2013Nutarimas · 2013-11-08Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1392-238/2013Nutartis · 2013-12-10Kauno apygardos teismas
  3. ATP-112-397/2014Nutartis · 2014-02-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
ATP-112-397/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06239-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gytis Večerskas
Pažeidėjas
D. R.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-112-397/2014;Teisminio proceso Nr.4-69-3-06239-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.4.; 45.4.5.;79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu D. R. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto) litų dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 LT (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir skirta galutinė subendrinta 3 000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams už tai, kad ji 2013-09-17, 17.44 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį nebuvo atidi ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant įvykio vietoje apgadinto turto valdytojui, nepranešus policijai, perstačiusi automobilį į kitą parkavimo vietą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 231.2., 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., ir bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai, rėmėsi išimtinai liudytojos A. G. parodymais ir nevertino kitų liudytojų parodymų. Liudytojų S. V., S. P. ir D. R. parodymai priešingi A. G. parodymams, tačiau pirmosios instancijos tesimas šių prieštaravimų nepašalino, D. R. parodymus atmetė jų net neįvertinęs. Liudytojos S. V., S. P. kategoriškai patvirtino, jog matė vsią laikotarpį kaip D. R. įvažiavo į kiemą, pravažiavo pro automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) Šios liudytojos patvirtino, jog apeliantė nebuvo sugrįžusi prie automobilio BMW, o išlipusi iš savo automobilio ir atidavusi daiktą S. P. nuėjo į pastatą tiesiai link jos laukiančios liudytojos S. V.. D. R. aiškino, jog nejautė ir jos nuomone nekliudė gatvėje stovinčio automobilio BMW. Tai, kad ji nesuvokė kliudžius kitą automobilį, patvirtina ir jos elgesys po įvykio – išlipusi perdavė daiktą ir nuėjo į pastatą. Nei vienai minėtų liudytojų apeliantė neužsiminė apie galimą kontaktą. Liudytoja A. G. parodė mačiusi kaip apeliantė pastačiusi savo automobilį grįžo ir apžiūrėjo prie įvažiavimo stovintį BMW automobilį, pati vairavo automobilį ir nebuvo įsitikinus, kad apeliantė jį kliudė, o išvadą apie tai, kad buvo kliudytas automobilis, padarė savarankiškai po to, kai pati apžiūrėjo automobilį BMW ir apeliantės automobilį. Be to, ši liudytoja parodė, jog automobilio FORD vairuotoja, kuri vėliau apžiūrėjo BMW automobilį, buvo šviesi moteris raudona striuke, tačiau apeliantė teigia tokios striukės neturėjusi ir tuo metu nevilkėjusi. Šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teismas negalėjo padaryti išvados, kad būtent apeliantė grįžo prie BMW automobilio. Liudytoja A. G. galėjo sąžiningai klysti. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog apeliantė nesuvokė, nesuprato ir nepastebėjo, jog pravažiuodama BMW automobilį jį kliudė. Apie apeliantės nuoširdumą byloja eilė aplinkybių: automobilį ji vairuoja 16 metų ir supranta pasišalinimo iš eismo įvykio pasekmės, nebausta, automobilis draustas, ji dirba draudimo srityje, todėl jai žinomos piktybinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pasekmės; savo automobilį pastatė netoliese, tame pačiame kieme, todėl vien iš liudytojos A. G. parodymų apie tai, kad apeliantė suvokė kliudžiusi automobilį, teismas negalėjo spręsti. Byloje nustatyta, kad apeliantė nepastebėjo, kaip jos vairuojamas automobilis apgadino automobilį BMW, todėl nesuvokdama, kad įvyko eismo įvykis, negalėjo objektyviai pasielgti taip, kaip reikalauja KET 232 p. Apeliantės kaltė – tiesioginė tyčia nenustatyta, todėl ji negali būti pripažinta kalta padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir byla, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 punktu, turi būti nutraukta. Skunde taip pat teigiama, jog protokole nenurodyta ir nepateikta teismui jokių įrodymų, kad apeliantė padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Nurodoma, jog teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1216-114/2013, ATP-1173-175/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-3-2013) patvirtina minėtus skundo argumentus. Vadovaujantis proporcingumo principu taip pat principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, liudytojų parodymais, paaiškinimais. Nuobauda skirta teisingai. Teiginiai, jog apeliantė nejuto, kad įvyko eismo įvykis, nepagrįsti ir paneigti liudytojos A. G. parodymais. Be to, pagal automobilių apgadinimo pobūdį matyti, jog apeliantė įvykusio kontakto nejusti negalėjo, nes ant FORD FOCUS automobilio užfiksuota braukimo žymė su įlenkimu.

Motyvuojamoji dalis

D. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliantė teigia, jog ji nepagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nes ji nesuprato padarius įvykį, t.y. jos veikoje nėra būtinojo požymio – tyčios.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog anksčiau minėtos normos pripažįstant D. R. kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismų praktikoje eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

D. R. inkriminuota tai, jog ji pažeidė KET reikalavimus, reglamentuojančius eismo įvykio dalyvių pareigas, o būtent – pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesant įvykio vietoje apgadinto turto valdytojui ir nepranešus apie įvykį policijai. KET 234 p. numatyta: jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Apeliantė teigia nesuvokusi, jog dėl jos veiksmų buvo padaryta žala, todėl apie įvykį policijai nepranešusi ir iš eismo įvykio nuvažiavusi, t.y. jos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau šiuos apeliantės aiškinimus paneigia visuma teismo išsamiai ištirtų ir visapusiškai įvertintų įrodymų – liudytojos A. G. parodymai, liudytojos raštelis, pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojos I. Š. parodymai. A. G. nuosekliai tiek ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, tiek ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, jog ji matė kaip automobilį FORD vairavusi ir BMW automobilį apgadinusi moteris sugrįžo ir kelių metrų atstumu apžiūrėjo BMW automobilį ir greitai pasišalino. Šios liudytojos parodymus teismas pagrįstai laikė patikimais, nes ji ne tik buvo tiesioginė įvykio liudytoja, tačiau ji taip pat nėra suinteresuota bylos baigtimi, nenustatyta, kad būtų pažįstama su pažeidėja, turėtų kokių nors su ja priešiškumų, ar būtų asmeniškai pažįstama su nukentėjusiąja šalimi. Be to, analogiškas aplinkybes ji nurodė tiek savo paaiškinime, tiek į įvykį atvykusiems pareigūnams, ką patvirtina ir pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8) bei I. Š. paaiškinimai ir jos parodymai teisme, jog jai atėjus prie automobilio pareigūnai pasakojo, kad į policiją paskambinusi moteris, kuri pranešė mačiusi kaip BMW automobilį apgadinusi moteris buvo išlipusi iš savo automobilio, apžiūrėjo BMW automobilį ir greitai pasišalino. Esant šioms aplinkybėms, netikėti A. G. parodymai teismas neturėjo pagrindo. Liudytojų S. V., S. P. parodymais nepakankami paneigti šios tiesioginės įvykio liudytojos parodymų. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes šios moterys yra apeliantės pažįstamos, be to, liudytoja S. P. parodė, jog ji paėmė iš D. R. prekes ir jos išsiskyrė, ji nenurodė jokių aplinkybių apie tai, ką D. R. veikė po to, kur ji nuėjo. Ar tiesiai į pastatą, ar dar buvo grįžusi iki gatvės. Nenurodė, kad D. R. būtų laukusi dar kokia moteris. Liudytoja S. V. nurodė mačiusi kaip apeliantė aikštelėje pastačiusi automobilį linksmai pasišnekėjusi su kita moterimi atėjo link jos ir jos abi nuėjo į seminarą, tačiau ši liudytoja neparodė, kad D. R. būtų ką nors perdavusi kitai moteriai, o liudytoja S. P. nenurodė, kad D. R. būtų nuėjusi prie kitos jos laukusios moters. Be to, pažymėtina, jog savo paaiškinime policijos pareigūnams D. R. tokių aplinkybių apie dar dvi sutiktas moteris ir ką su jomis veikė, nenurodė. Ji paaiškino, jog iš karto pastačiusi automobilį nuskubėjo į seminarą (b. l. 9). Toks apeliantės paaiškinimų nenuoseklumas, minėtų liudytojų parodymų nesutapimas suteikė pagrindą teismui abejoti D. R. ir liudytojų S. P. bei S. V. parodymų patikimumu ir teisingumu, ir suteikė pagrindą D. R. paaiškinimus bei parodymus laikyti jos gynybine versija, o liudytojų S. P. bei S. V. parodymų nelaikyti patikimais bei jais nesivadovauti. Be to, byloje esantys duomenys – fotonuotraukose užfiksuoti automobilio FORD apgadinimai, jų pobūdis – įbrėžimas su įlenkimu, leidžia pagrįstai manyti, jog kontaktas nebuvo nežymus, nejuntamas ir tai tik dar kartą suteikia pagrindą tikėti liudytoja A. G., jog ji matė kaip FORD automobilį vairavusi moteris buvo sugrįžusi ir apžiūrėjusi BMW automobilį greitai pasišalino. Liudytojos A. G., I. Š. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, fotolentelės paneigia D. R. parodymus, jog ji nesuprato apgadinusi kitą automobilį ir nepranešusi apie tai policija pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, todėl skundo argumentai dėl netinkamo liudytojų, pačios apeliantės parodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog D. R. suprato, kad apgadino svetimą turtą – BMW automobilį, suprato, jog nepranešdama policijai apie įvykį pažeidžia KET reikalavimus, ir suvokė, jog taip ji neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Tai patvirtina, jog apeliantė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, D. R. paskirta administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą ir sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad D. R. sukeltas eismo įvykis nesukėlė žymių, ryškių pasekmių. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Galiojančių nuobaudų pareiškėja neturi ir apskritai nėra nė karto bausta administracine tvarka už jokius teisės pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja rūpinasi neįgaliu, senyvo amžiaus tėvu, kuriam nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir jis gyvena kitame rajone.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtoji papildoma nuobauda - ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Įvertinus visumą aptartų duomenų darytina pagrįsta išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam, t. y. 2 mėnesių, laikotarpiui.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimas keistinas, sutrumpinant D. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrimo ir galutinės, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrintos nuobaudos skyrimo pakeisti.

Pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti D. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 2 mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, D. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 000 Lt baudą ir šia nutartimi paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams bei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą 100 Lt baudą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas