Kauno apygardos teismo nutarimas

2013-11-20 · Byla Nr. ATP-1216-114/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
ATP-1216-114/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-06146-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Smolskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1216-114/2013
Proceso Nr. 4-69-3-06146-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (duomenys neskelbtini), 17.41 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, vairavo automobilį su atidarytomis galinėmis dešinės pusės durimis ir kliudė stovintį šalia automobilį bei jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismas 2013-10-01 priėmė nutarimą, kuriuo V. P. nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. - 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda - 3000 baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, o skirdamas nuobaudas ir subendriną nuobaudą, apylinkės teismas vadovavosi ATPK 30 str., 33 str. nuostatomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde ji teigia, kad nėra duomenų, jog jos vairuojama transporto priemonė ir nukentėjusiojo transporto priemonė būtų susidūrę ir dėl to apgadintos. Be to, teismas nesivadovavo teismų praktika dėl kaltininko tyčios privalomumo tolio pobūdžio bylose. Ji teigia, kad važiuodama išgirdusi trinktelėjimą ji sustojo ir išlipo apžiūrėti, bet su ja kieme buvę vyrai apžiūrėję automobilį Škoda pasakė, kad nieko neatsitiko, o ji apžiūrėjusi automobilius taip pat jokių apgadinimų nenustatė. Skunde teigiama, kad teismas nutarime nenurodė pagrindinio liudytojo buvimo įvykio vietoje, o būtent dėl nukentėjusiojo tėvo, kuris, jei būtų matęs apgadinimus, būtų jai pasakęs, tačiau jis teisme neapklaustas, kaip ir pats nukentėjusysis L. N.. Nebuvo atlikta ir automobilių ekspertizė. Skunde teigiama, kad jos tyčia dėl ATPK 130 str. 1 d. nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyrius prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. toje dalyje, kur V. P. nepagrįstai nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. Skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Apeliantė skunde prašo ATP bylą jos atžvilgiu nutraukti visa apimtimi, todėl daroma išvada, kad ji ginčija kaltę padarius ir ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. nurodytus pažeidimus.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai V. P. pripažino kalta, padarius ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą, už ką jai paskirta atitinkama nuobauda.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pati V. P. parodė, kad nustatytu laiku ir vietoje automobiliu VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pradėjo važiuoti ir išgirdo kažkokį trinktelėjimą. Tuomet sustojo ir išlipo apžiūrėti kas atsitiko. Ji su buvusiais kieme vyrais apžiūrėjo šalia stovėjusį automobilį „Škoda“. Vyrai jai pasakė, kad jos automobilio dešinės pusės durelės buvo praviros, bet nieko neatsitiko. Ji apžiūrėjo automobilius, tačiau jokių apgadinimų nebuvo. L. V. Ž. parodė, kad automobiliu V. P. pradėjo važiuoti su atidarytomis keleivio pusės durelėmis ir trinktelėjo durelėmis šalia stovintį automobilį „Škoda“ į keleivio pusės dureles. V. P. sustojo apžiūrėti automobilio „Škoda“. Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose užfiksuoti automobilių apgadinimai, o iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: matoma mėlynų dažų liekana ant galinių dešinės pusės durelių, 77-79 cm aukštyje. Išvada: apgadinimo pobūdis ir aukštis atitinka automobilio S. Y. apgadinimo aukštį ir pobūdį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad dėl V. P. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, o tokiu būdu V. P. pažeidė KET 9, 133 str. reikalavimus.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pirmos instancijos teismas spendė, jog automobilių pažeidimai yra akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose, eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, pažeidimai atsirado prisilietimo būdu, menkai nubrauktas tik dažų sluoksnis. V. P. teisme nurodė, kad su buvusiais kieme vyrais apžiūrėjo šalia stovėjusį automobilį „Škoda“, o vyrai jai pasakė, kad jos automobilio dešinės pusės durelės buvo praviros, bet nieko neatsitiko. Ji apžiūrėjo automobilius, tačiau taip pat jokių apgadinimų nematė. Sprendžiant V. P. tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į jos elgesį po eismo įvykio. Ji po vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu nenuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o išlipo pasižiūrėti kas atsitiko ir tik šalia buvusiems vyrams apžiūrėjus automobilius ir patikinus, kad nieko neatsitiko, bei jai pačiai jokių apgadinimų ant automobilių nepastebėjus, ji iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Aptartos aplinkybės paneigia V. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantė suprato, jog ji apgadinimo kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. P. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai nubausta už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nutarimo dalis, kurioje V. P. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., naikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo dalį, kuria V. P. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubausta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį, kuria V. P. pripažinta kaltu padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubausta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algimantas Smolskas