Kauno apygardos teismo nutarimas

2013-11-14 · Byla Nr. ATP-1173-175/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
ATP-1173-175/2013
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00981-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1173-175/2013Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00981-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimo J. P. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. rugsėjo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu J. P. N. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.–100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d.–3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskiriant galutinę nuobaudą–3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis 2013-08-24 apie 10.00 val., Alytaus mieste, Naujoji g. 17K esančioje prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „MAZDA 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 ir 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. P. N. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, jog teismas nagrinėdamas bylą neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais nutarimą. Apelianto nuomone, jo veikoje nebuvo tyčios, jis buvo įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, ir tik vėliau iškviestas į Kelių policijos skyrių buvo įtikintas policijos pareigūno, kad liudytojo parodymais ir vaizdo stebėjimo kameros įrašu yra užfiksuotas pažeidimas. Pagalvojęs, kad galbūt jis netyčia kliudė kitą automobilį, policijos skyriuje išreiškė savo apgailestavimą, o ir pareigūnas nurodė, jog pripažinus pažeidimą, teismas gali skirti mažesnę nuobaudą arba visai jos neskirti. Dėl įvykio jis paaiškino, jog gailisi, kad netyčia užkliudė automobilį ir to nepastebėjo, tačiau teismas jo paaiškinimą vertino kaip kaltės prisipažinimą ir visai netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino, kada jis sužinojo apie pažeidimą, kodėl pats nepranešė policijai ir kitų reikšmingų bylai klausimų.

Apeliantas pažymėjo, jog byloje išnagrinėtų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad jis tyčia ar netyčia padarė pažeidimą. Iš bylos medžiagos neaišku, kaip nustatyta, kad būtent jis padarė automobiliui Audi 80 nežymius apgadinimus. Policijos pareigūnas jo automobilio net neapžiūrėjo. Pažeidimo fakto nustatymui turėjo būti apžiūrėtos ir sulygintos abi transporto priemonės, kas būtų leidę nustatyti, ar ant abiejų automobilių yra apgadinimai, taip pat apgadinimų atitikimą, ar būtent apgadinimai AUDI 80 atsirado atsitrenkimo metu. Be to, neaiškus automobilio amžius, galbūt ant jo buvo ankstesnių apgadinimų. Protokolas surašytas vieno liudytojo G. M. parodymais, tačiau jis teisme nebuvo apklaustas, jo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, įvykio schemos nėra, nesiaiškinta, iš kokio atstumo liudytojas matė įvykį, ar jis girdėjo susidūrimo garsą, nesiaiškinta, ar jis pažįstamas su nukentėjusiąja, todėl jo parodymai kelia pagrįstų abejonių. Nei policijoje, nei teisme jam nebuvo parodytas kameros stebėjimo vaizdo įrašas, iš kurio galima būtų nustatyti, ar tikrai įvyko susidūrimas, gal būt jis tik prisilietė prie to automobilio arba labai priartėjo. Administracinės bylos nagrinėjime dalyvavo tik jis vienas, nei Kelių policijos skyriaus atstovas, nei liudytojas, nei nukentėjusioji, bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl jis negalėjo pateikti klausimų liudytojui ir nukentėjusiajai. Liko neišaiškintos reikšmingos bylos aplinkybės, todėl galima teigti, kad nenustatyta jo kaltė padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atsiliepimas

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir K. D. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. P. N. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 284 str. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliantas skunde ginčija kaltę padarius ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su skundo argumentais ir sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių J. P. N. kaltę padarius minėtus teisės pažeidimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas. Pažymėtina, jog teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, nenurodė jokių motyvų dėl subjektyviosios pažeidimo pusės, tik formaliai nurodė, jog pažeidėjo kaltę pagrindžia byloje esantys paaiškinimai, kiti bylos duomenys. Tačiau pažymėtina, jog nei policijos pareigūnas, nei K. D., nei G. M. teisme nebuvo apklausti. Todėl šie įrodymai teisme nebuvo patikrinti, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Apeliantas nurodė, jog teisme jis gailėjosi, kad netyčia kliudė kitą automobilį, paaiškino, jog pažeidimų nepastebėjo, tačiau tokių parodymų taip pat patikrinti neįmanoma, nes nėra teismo posėdžio protokolo.

Sprendžiant, ar asmens veika–pasitraukimas iš eismo įvykio vietos–pasireiškė tyčios forma, taip pat būtina įvertinti automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra žymūs, tai braukiamojo pobūdžio įbrėžimai, automobilio dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, todėl J. P. N., dar atsižvelgiant ir į jo amžių (77 metai), galėjo ir nejausti automobilių kontakto. Be to, iš minėtų fotonuotraukų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jose pavaizduotas būtent automobilis AUDI 80. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių, neginčytinų, patikimų duomenų, jog nuotraukose užfiksuoto automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent apelianto vairuojamu automobiliu. Byloje nepateikta duomenų, jog apelianto vairuotas automobilis Mazda 323 buvo apžiūrėtas, nėra šio automobilio fotonuotraukų, kas leistų nustatyti susidūrimo mechanizmą ir tuo pačiu patvirtintų G. M. paaiškinimą apie galimai iš apelianto vairuoto automobilio iškritusias stiklo šukes, įvykio schemos, kurioje atsispindėtų automobilių judėjimo trajektorija, policijos pareigūnai taip pat nenubraižė, ir tai leidžia pagrįstai abejoti jų pareigų tinkamu vykdymu.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, taip pat nesant objektyvių įrodymų, jog būtent J. P. N. vairuotas automobilis apgadino automobilį AUDI 80, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad J. P. N. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtis, jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal šiuos straipsnius, todėl administracinio teisės pažeidimo byla J. P. N. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

J. P. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, kuriuo J. P. N. pripažintas padaręs pažeidimus ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algerdas Urbšys