- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-301-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27921-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Lipnickienė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- J. R. G.
- Atsakovas
- I. N. J.
- Trečiasis asmuo
- Ž. K.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. G. ir atsakovės I. N. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-970-155/2014 pagal ieškovo J. R. G. ieškinį dėl iškeldinimo iš buto, negautų pajamų ir neturtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovei I. N. J., trečiasis asmuo Ž. K., ir pagal atsakovės I. N. J. priešieškinį dėl iškeldinimo iš buto, buto pagerinimui skirtų lėšų priteisimo, pareikštą ieškovui J. R. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimais: 1. iškeldinti atsakovę I. N. J. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) su visais jai ar kitiems tretiesiems asmenims priklausančiais daiktais; 2. priteisti iš atsakovės negautas pajamas už 36 mėnesius, t. y. 32 400 Lt; 3. priteisti iš atsakovė 5% dydžio procesines palūkanas; 4. priteisti iš atsakovės 5 000 Lt neturtinę žalą; 5. priteisti iš atsakovės 1 064,80 Lt išlaidas už ekspertizės atlikimą; 6. priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad panaudos sutarties pagrindu savo turimu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovas leido naudotis dukrai I. N. J.. Panaudos gavėja įsipareigojo baigti remonto darbus, išlaikyti butą, mokėti mokesčius. Panaudos santykiai nutrūko tada, kai atsakovė persikėlė gyventi į gyvenamą namą, esantį Vilniaus raj. 2011-02-25 per Vilniaus m. 33 notarų biurą ieškovas persiuntė atsakovei pareiškimą, prašė per 3 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos atlaisvinti jam priklausantį butą. Atsakovė 2011-03-21 jį informavo, kad butą atlaisvins po to, kai bus sumokėti 75 000 Lt už buto pagerinimą. Ieškovo teigimu, jis nedavė leidimo kapitaliniams buto pagerinimams atlikti, todėl atsakovė negali reikalauti nurodytų pinigų. Be ieškovo žinios atsakovė išnuomavo ieškovo butą, kai persikraustė gyventi į namą. Nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, nes atsakovė be jo sutikimo išnuomavo butą ir gavo už tai pajamas, kurias ieškovas apskaičiavo pagal UAB „Ober-Haus“ informaciją, prašė priteisti 32 400 Lt. Dėl to, jog atsakovė užvaldė ieškovo butą, tarp jų nutrūko žmogiški santykiai, jie susvetimėjo, ieškovas nerimauja dėl savo sveikatos, turėjo ketinimą išvažiuoti iš Vilniaus, nori pakeisti gyvenamąją vietą, dėl neatlaisvinto buto junta nepatogumus, todėl prašė iš atsakovė priteisti 5 000 Lt patirtos neturtinės žalos (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, prašo priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausančiu butu ji naudojasi panaudos sutarties pagrindu, kuri buvo sudaryta 2005 metais, kai su ieškovu susitarė dėl panaudos vienas kitam suteikimo. Ji suteikė ieškovui savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas suteikė jai savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Toks susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad jai ir jos sūnui reikėjo didesnio ploto buto, o ieškovas norėjo apsigyventi mažesnio ploto, bet sutvarkytame, suremontuotame ir mažesnių komunalinių mokesčių reikalaujančiame bute. Ieškovas savo butą perdavė nesuremontuotą, butas buvo apleistas, reikalaujantis didelių investicijų. Ieškovė butą suremontavo, į kapitalinį remontą investavo ne mažiau kaip 75 000 Lt. Atsakovė gavo 2011-02-25 ieškovo reikalavimą per 3 mėnesius išsikelti. Į šį reikalavimą ji atsakė. Ieškovas suprato, kad jam teks išsikelti iš atsakovės buto ir grąžinti į jo butą investuotas lėšas, todėl per notarą siųsto reikalavimo atsisakė, panaudos sutarties nenutraukė, šie santykiai tebesitęsia iki šiol. Apie sutarties nutraukimą nebuvo įspėta, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovo butu ji naudojasi teisėtai, šios sutarties ieškovas neprašo nutraukti, todėl ji negali būti iškeldinama, be to, pagal ieškovo ieškinį ji bute negyvena, tai realiai jos iškeldinti irgi nėra pagrindo. Nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 32 400 Lt negautų pajamų, nes nėra tokiai turtinei prievolei taikyti reikiamų sąlygų. Nurodo, kad butą išnuomavo turėdama ieškovo leidimą. Nėra sąlygų neturtinei žalai priteisti. Neteisėtas ieškovo reikalavimas priteisti 1 064,80 Lt ekspertizės išlaidas, kadangi jos patirtos, norint pagrįsti 32 400 Lt negautų pajamų priteisimo reikalavimą (b. l. 28-32).
Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovą J. R. G. su visu jam priklausančiu turtu iš atsakovei I. N. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 79 944,15 Lt ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kurie nebekartojami, papildomai nurodė, kad ieškovas, pateikęs jai reikalavimą išsikelti iš ieškovo buto, pats nesutinka išsikelti iš atsakovei priklausančio buto. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad jos sudaryta panaudos sutartis ieškovo buto atžvilgiu yra nutraukta ir dėl to yra pagrindas atsakovę iškeldinti, tai turi būti laikoma nutraukta ir atsakovės buto panaudos sutartis ir ieškovas turi būti iš šio buto iškeldintas. Ieškovo buto remontas atsakovei kainavo ne mažiau kaip 56 214 Lt. Ji pasitikėjo ieškovu, nekaupė dokumentų, kurie patvirtintų turėtas remonto išlaidas, todėl kreipėsi į specialistą, kuris padarė atliktų remonto darbų vertės apskaičiavimą. Įmontuojami baldai pritaikyti tik ieškovo butui, jie negali būti kitur pritaikyti, todėl negali būti išmontuojami. Virtuvės balduose atsakovė įmontavo buitinę techniką už 4 050 Lt, įstiklino buto lodžijas (sumokėta 1 470 Lt), pakeitė visus buto langus (sumokėta 3 121,44 Lt), bute įrengė 2 kondicionierius (sumokėta 3 156 Lt), pakeitė visus radiatorius (sumokėta 1 120,90 Lt), už 2010 metais kaimynų sutarimu atliktą laiptinės remontą sumokėjo 892,89 Lt. Iš viso pagerino ieškovo butą 79944,15 Lt sumai 9b. l. 50-54).
Trečiasis asmuo Ž. K. teismui pateiktame prašyme nurodė, kad jis nuo 2014-03-03 negyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad apie tai jis informavo atsakovę I. N. J., prašė jo į bylos nagrinėjimą nekviesti, nes byloje nebeturi jokių interesų (b. l. 115).
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad jis nesiekia užvaldyti atsakovės buto, kad jis nori atstatyti 2005 metais buvusią padėtį, kai su atsakove sudarė panaudos sutartį, t. y. faktiškai apsikeitė patalpomis. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas iškeldins atsakovę iš jo buto, tai jis nedelsiant išsikels iš atsakovės buto, nes niekada nepareiškė ketinimo toliau valdyti atsakovės butą. Nurodė, kad nesutinka atlyginti reikalaujamų 79 944,15 Lt pagerinimo išlaidų, pakartoja ieškinyje įvardytus argumentus, kad savo bute jis buvo bebaigiantis kapitalinio remonto darbus. Susitarimo ribos dėl buto pagerinimo apėmė tik remonto darbų pagerinimą, be to, jis perdavė atsakovei dalį statybinių medžiagų. Remonto darbų kaštus prisiėmė atsakovė kaip kompensaciją už tai, kad gauna didesnio ploto butą. Ieškovo nuomone, remonto užbaigimui atsakovė turėjo nupirkti medžiagų už 1 812,97 Lt, tačiau šios sumos kompensuoti nesutinka, nes atsakovė prisiėmė padengti remonto užbaigimo išlaidas. Apie lodžijos įstiklinimą su atsakove nesitarė, sutikimo šiems darbams nedavė. Laiptinės dažymo, pašto dėžučių remonto išlaidos priskiriamas prie einamojo remonto išlaidų, kurios įskaičiuojamos į buto eksploatacines išlaidas ir atitinkamai jas mokėti turėjo atsakovė. Atsakovė neturėjo teisės daryti pagerinimus, nes nebuvo ieškovo sutikimo. Pareikštą priešieškinį prašė atmesti (b. l. 116-119).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-21 priėmė sprendimą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. iškeldinti atsakovę iš ieškovo buto su visais jai ar kitiems asmenims priklausančiais daiktais, iškeldinti ieškovą su visu jam priklausančiu turtui iš atsakovės buto, priteisti iš ieškovo 3 282,97 Lt pagerinimo išlaidų dalį atsakovės naudai, leisti atsakovei išsimontuoti visus ieškovo bute integruotus baldus, spintas ir techniką. Teismas nustatė, kad ieškovo butas buvo perduotas trečiąjam asmeniui Ž. K. be buto savininko (ieškovo) raštiško sutikimo. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas apginti ieškovo nuosavybės teisę į jo turimą butą. Tokia teisė ieškovui užtikrinama iškeldinus atsakovę iš buto ir atitinkamai nutraukus ginčo šalių panaudos sutartį. Iškeldinimo reikalavimu nėra pažeidžiamos atsakovės teisės į būstą. Kadangi ieškovas neįrodė sąlygų, suteikiančių jam teisę į netiesioginių nuostolių atlyginimą, teismas atmetė reikalavimą priteisti 32 400 Lt netiesioginius nuostolius, bei išvestinį reikalavimą priteisti 1 064,80 Lt išlaidas už ekspertizės atlikimą. Taip pat teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovo sveikatos, būdo, nusiteikimo požymiai, dėl kurių buvimo kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, kilo dėl atsakovės veiksmų. Atsižvelgdamas į ginčo šalių lygiateisiškumo principą, siekdamas galutinai išspręsti ginčo šalių abipusės panaudos sutarties klausimą, teismas nusprendė iškeldinti ieškovą iš atsakovės buto. Nustatydamas atsakovei iš ieškovo priteistiną ieškovo buto pagerinimo išlaidų dalį, teismas priteisė 1 470 Lt balkono įstiklinimo išlaidų ir 1 812,97 Lt ieškovo pripažintas remonto išlaidas, viso 3 282,97 Lt. Dėl dalies atsakovės įvardytų pagerinimų teismas taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 2 dalį (b. l. 156-166).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas J. R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovės, teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tačiau iš ieškinio reikalavimų, faktinių bylos aplinkybių yra aišku, kad negautų pajamų reikalavimas yra grindžiamas ne kaip negautų pajamų atlyginimas pagal CK 6.249 straipsnį, o kaip reikalavimas atsakovei grąžinti tai, ką ji gavo kaip pajamas naudojant ieškovui priklausantį turtą (CK 4.18, 4.53 straipsniai).
2. Sprendimas iškeldinti ieškovą, kuris pats siekia atlaisvinti užimamas patalpas visomis teisinėmis priemonėmis, tačiau to negali padaryti dėl atsakovės kaltės, prieštarauja teisingumo principui. Teismas be pagrindo taikė šalių lygybės principą, nes ieškovo ir atsakovės veiksmai, nutraukiant abipuses butų panaudos sutartis, yra visiškai skirtingi.
3. Atsakovei yra naudingiau nuomoti svetimą didesnį ieškovo butą ir gauti didesnes pajamas savo tėvo (ieškovo) gyvenimo sąlygų sąskaita. Dėl to, kad atsakovė ieškovui yra labai artimas žmogus, jos moralinė išdavystė žymiai labiau skaudina. Atsakovei žinoma, kad nuo 2011 m. vasario mėn. ieškovo sveikata žymiai pablogėjo, o atsakovė ir toliau elgiasi taip, kad dar labiau įskaudintų ieškovą. Ieškovo prašoma priteisti 5 000 Lt kompensacija yra tik simbolinė, priminsianti atsakovei, kad neturintį užtarėjų bei niekinamą tėvą gali ginti valstybė ir teismas.
4. Viena iš keitimosi butais sąlygų buvo ta, kad atsakovė savo lėšomis pabaigs ieškovo buto remontą. Ieškovas davė sutikimą pagerinti jo butą tiek, kiek buvo reikalinga remonto darbų užbaigimui. Pagal O. S. parengtą lokalinę sąmatą būtinų remonto darbų užbaigimui reikėjo 1 812,97 Lt, o šie darbai priskiriami prie einamojo remonto, kurį pagal įstatymą privalo atlikti pats nuomininkas (panaudos gavėjas). Visas kitas buto pagerinimo išlaidas atsakovė atliko savo nuožiūra, iniciatyva ir rizika, neprašydama ieškovo leidimo. Teismas turėjo taikyti CK 6.501 straipsnio 3 dalį (b. l. 170-173).
Atsakovė I. N. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl atsakovės iškeldinimo arba nustačius, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje pagrįstas ir teisėtas, patenkinti atsakovės priešieškinį ir ieškovo atsakovei priteisti 76 661,18 Lt bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai iškeldino atsakovę iš ieškovo buto, nes panaudos sutartis CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo nutraukta ar pripažinta negaliojančia, todėl ji yra galiojanti ir atsakovė tebeturi teisę naudoti ieškovui priklausančiu turtu. 2011-02-25 ieškovas atsiuntė atsakovei reikalavimą išsikelti iš buto, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė ir į teismą dėl atsakovės iškeldinimo kreipėsi tik 2013 metų pabaigoje.
2. Jei sprendimo dalis dėl atsakovės iškeldinimo bus laikoma pagrįsta, tai tokiu pačia negali būti laikoma sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinys. Byloje nustatyta, kad atsakovė ženkliai pagerino ieškovo butą, atlikdama remontą, taip pat nustatyta, kad darbai atlikti turinti ieškovo sutikimą. Teismas, nustatinėdamas atsakovė turėtų išlaidų dydį, nepagrįstai nesivadovavo O. S. sudaryta sąmata. Tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta suma atitinka atsakovės realiai turėtas išlaidas bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovė ir liudytoja apklausta N. Ž.. Teismas nustatė, kad atsakovei buvo perduotas naudoti visiškai apleistas butas. Akivaizdu, kad buto remontas negalėjo būti atliktas už teismo priteistą atsakovei sumą. Teismas neteisėtai, nesivadovaudamas CK 6.501 straipsnio nuostata, vietoj piniginės kompensacijos priteisimo leido atsakovei išsimontuoti visus ieškovo bute esančius daiktus (integruotus baldus, spintas ir techniką) (b. l. 176-179).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Teisine prasme šalių sudaryta panaudos sutartis yra negaliojanti, nes ji buvo ne rašytinė, o žodinė. Jeigu sutartis buvo žodinė, tai ir nutraukti ją abi šalys turi teisę žodine tvarka.
2. Ieškovas davė sutikimą atsakovei pagerinti jam priklausantį butą tik tiek, kiek buvo reikalinga remonto darbų užbaigimui. Visus kitus buto pagerinimus atsakovė atliko savo rizika.
3. Teismas pagrįstai nesivadovavo pateikta sąmata, nes O. S. neturėjo teisės tokios sąmatos sudaryti, be to, sąmatoje nurodyta dalis darbų ir medžiagų, kurie buvo atlikti ieškovo ir įgyti jo lėšomis. Sąmatoje nenurodytas darbų ir medžiagų vertės sumažėjimas dėl nusidėvėjimo. Atsakovė prašo atlyginti išlaidas remonto, kuris buvo atliktas 2005 m. Butas nuo 2011 m. buvo nuomojamas studentams.
4. Tiesa, kad buto vertė sumažės, iš jo atsakovei pasiėmus savo baldus bei techniką, tačiau pačiam turtui jokia žala nebus padaryta. Buto vertės sumažėjimas ne atsakovės problema (b. l. 184-186).
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad šis skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Pažymi, kad:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašė priteisti negautas pajamas kaip civilinės atsakomybės taikymo formą, tačiau neįrodė visų būtinų sąlygų atsakomybės taikymui.
2. Bylos faktinės aplinkybės suteikė teismui neabejotiną pagrindą tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo iškeldinimo iš atsakovės buto.
Motyvuojamoji dalis
3. Ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl neturtinės žalos negali būti tenkinamas, nes tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
4. Teismas be 3 282,97 Lt taip pat turėjo priteisti ir likusias priešieškinyje nurodytas bei visiškai įrodytas ieškovui priklausančio buto pagerinimo išlaidas (b. l. 190-191).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atsakovę iškeldinti iš ieškovo buto, ieškovą – iš atsakovės buto, taip pat priteisti atsakovei tik dalį jos prašomų atlyginti ieškovo buto pagerinimo išlaidų, atmetant ieškovo reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsakovė iškeldinta iš ieškovui priklausančio buto, o ieškovas – iš atsakovei priklausančio buto yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovas prašė grąžinti jam atsakovei panaudai suteiktą jo butą iškeldinant atsakovę dviem pagrindais, nes butas be jo sutikimo buvo išnuomotas trečiajam asmeniui ir dėl to, kad butas yra jam reikalingas, nes jis nori šį butą parduoti, išsikelti iš Vilniaus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė neįrodė fakto, kad gavo iš ieškovo rašytinį sutikimą išnuomoti trečiajam asmeniui Ž. K. ieškovui priklausantį butą, kuriuo nuo 2005 m. naudojosi atsakovė kaip panaudos gavėja. Ginčo šalių žodiniai paaiškinimai šiuo klausimu buvo prieštaringi (ieškovas teigė tokio leidimo nedavęs, o atsakovė – ieškovo leidimą gavusi), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.637 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, įpareigojančių šalis tokį leidimą (susitarimą) įforminti raštu. Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalies 4 punktą panaudos davėjas (šiuo atveju ieškovas savo buto atžvilgiu) turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas (šiuo atveju atsakovė ieškovo buto atžvilgiu) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. Ginčo šalių 2005 m. žodžiu sudaryta panaudos sutartis yra neterminuota. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Byloje esantys įrodymai (b. l. 8, 9) patvirtina, kad iki šios bylos iškėlimo momento ieškovas raštu įspėjo atsakovę išsikelti iš jam priklausančio buto. Apeliacinio skundo argumentas, kad 2011-02-25 ieškovas atsiuntė atsakovei reikalavimą išsikelti iš buto, tačiau vėliau šio reikalavimo atsisakė ir į teismą dėl atsakovės iškeldinimo kreipėsi tik 2013 metų pabaigoje, nepaneigia fakto, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies sąlygą ieškovas įgyvendino tinkamai. 2012-08-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis (b. l. 10-12) patvirtina tęstinio pobūdžio (nuo 2011-02-25 reikalavimo išsikelti atsakovei išsiuntimo iki 2013-08-19 ieškinio dėl atsakovės iškeldinimo pareiškimo 2013-08-23 teisme) ieškovo siekį susigrąžinti savo butą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, egzistuojant CK 6.642 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai sąlygai dėl ginčo šalių panaudos sutarties nutraukimo, iškeldinti atsakovę iš ieškovo buto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovės butų panaudos santykiai yra glaudžiai susiję, abiejų butų atžvilgiu panaudos sutartis sudaryta tuo pačiu laiku (2005 metais), kad panaudos sutarties šalys abiejų butų atžvilgiu yra tapačios, kad vieno buto panaudos davėjas yra kito buto panaudos gavėju ir atvirkščiai, todėl iškeldinus atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, nutrūksta abipusės panaudos santykiai ir pagrindas ieškovui suteiktai atsakovės buto panaudai. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas iškeldinti ieškovą, kuris pats siekia atlaisvinti užimamas patalpas visomis teisinėmis priemonėmis, tačiau to negali padaryti dėl atsakovės kaltės, prieštarauja teisingumo principui ir pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė šalių lygybės principą, nes ieškovo ir atsakovės veiksmai, nutraukiant abipuses butų panaudos sutartis, yra visiškai skirtingi. Teisėjų kolegija minėtus ieškovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo(CPK 178 straipsnis), kuris pagrįstų jo teiginį, kad ieškovo ir atsakovės veiksmai, nutraukiant abipuses butų panaudos sutartis, yra visiškai skirtingi. Ginčijamu sprendimu ieškovas ir atsakovė įpareigojami atlikti iš esmės vienodus veiksmus, t. y. išsikelti iš vienas kito butų su visais jiems priklausančiais daiktais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas siekia skirtingo iškeldinimo laiko (t. y. kad pirmiausia būtų iškeldinta atsakovė ir tik vėliau jis prisižada išsikelti iš atsakovei priklausančio buto), o tokia forma vykdomas iškeldinimas rodo abipusės panaudos sutarties nutraukimą skirtingu laiku ir suteikia ieškovui prioritetinę teisę įsikelti į savo butą anksčiau už laiką, kuris būtų suteiktas atsakovei įsikelti į jos turimą butą. Todėl šiuo atveju, nenustačius objektyvių pagrindų nukrypti nuo ginčo šalių lygiateisiškumo principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), bei siekiant galutinai išspręsti abipusės panaudos sutarties nutraukimo klausimą, skundžiamu sprendimu pagrįstai nuspręsta taip pat iškeldinti ieškovą iš atsakovės buto.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tačiau iš ieškinio reikalavimų, faktinių bylos aplinkybių yra aišku, kad negautų pajamų reikalavimas yra grindžiamas ne kaip negautų pajamų atlyginimas pagal CK 6.249 straipsnį, o kaip reikalavimas atsakovei grąžinti tai, ką ji gavo kaip pajamas naudojant ieškovui priklausantį turtą (CK 4.18, 4.53 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei viename į bylą pateiktame procesiniame dokumente ieškovas neužsimena apie tai, kad 32 400 Lt negautų pajamų priteisimo jis prašo vadovaudamasis ne CK 6.249 straipsnio 1 dalimi (būtent šią teisės normą ieškovas nurodo ieškinyje (b. l. 4)), o CK 4.18, 4.53 straipsniais. Be to, savo reikalavimą priteisti 32 400 Lt negautų pajamų ieškovas grindžia ne įrodymais, kurie patvirtintų, kokias konkrečias pajamas atsakovė gavo už ieškovo buto nuomą tretiesiems asmenims, o 2013-04-08 UAB „OBER-HAUS“ parengta konsultacija dėl galimos turto (ieškovo buto) nuomos kainos rinkoje laikotarpiu nuo 2010-08-30 iki 2013-03-01 (b. l. 18), t. y. tuo metu, kai, ieškovo spėjimu, jo butą atsakovė nuomojo studentams, bei UAB „In Real“ informacija dėl didmiesčiuose paklausių butų nuomos kainų (b. l. 21). Tokiu būdu darytina išvada, jog dėl ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir šios teisės normos taikymą išaiškinančia kasacinio teismo praktika. Be to, ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad jis reikalauja atsakovės grąžinti tai, ką ji gavo kaip pajamas naudojant ieškovui priklausantį turtą (CK 4.18, 4.53 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas atmeta vadovaudamasis CPK 314 straipsniu.
Reikalavimas priteisti neturtinę žalą ieškovo naudai nepagrįstas. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodyti jo neturtinės žalos pažymiai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau ieškovas neįrodė nei vieno tokio įstatyminio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės moralinę išdavystę, apie tai, kad nuo 2011 m. vasario mėn. ieškovo sveikata žymiai pablogėjo, o atsakovė ir toliau elgiasi taip, kad dar labiau įskaudintų ieškovą, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo jo buto pagerinimui skirtų lėšų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovo buto remontas negalėjo būti atliktas už pirmosios instancijos teismo priteistą atsakovei 3 282,97 Lt sumą, tačiau atsakovė turi teisę tik į tas išlaidas, kurias pagrindė tinkamais įrodymais, t. y. prekės ar paslaugos buvo pirktos su tikslu pagerinti būtent ieškovo butą ir atsakovė įrodė šių prekių, paslaugų apmokėjimo faktą, pateikdama į bylą PVM sąskaitų faktūrų, čekių, pinigų priėmimo kvitų, mokėjimo pavedimų per banką kopijas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovės patirtų ieškovo buto remonto išlaidų dydį, pagrįstai nesivadovavo O. S. 2013-11-29 sudaryta sąmata (b. l. 56-61) dėl to, kiek kainavo ieškovo buto vidaus apdailos ir remonto darbai pagal 2005 m. kainas, ir atmetė atsakovės reikalavimą priteisti 56 214 Lt išlaidų už ieškovo buto remonto darbus. Taip pat pagrįstai (atsakovei neįrodžius fakto, kad prekės, paslaugos buvo pirktos su tikslu pagerinti būtent ieškovo butą, ir/ar nepateikus šių prekių, paslaugų apmokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų) buvo atmesti atsakovės reikalavimai priteisti išlaidas už radiatorių pakeitimą (b. l. 66-67). Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės prašomų priteisti išlaidų už ieškovo buto langų pakeitimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad langai buvo pakeisti būtent ieškovo bute (b. l. 72), ir nors visa atsakovės prašoma už langų pakeitimą priteisti suma yra 3 121,44 Lt (b. l. 63), tačiau atsakovė įrodė tik 166, 40 Lt apmokėjimą (b. l. 73-74), todėl minėta suma didinama atsakovei iš ieškovo priteista 3 282,97 Lt ieškovo buto pagerinimo išlaidų dalis, t. y. viso atsakovės naudai priteisiama 3 287,84 Lt (952,22 EUR). Pagrįstai netenkintas atsakovės reikalavimas priteisti išlaidas už daugiabučio namo, kuriame yra ieškovo butas, laiptinės remontą (viso 892,89 Lt), nes šios išlaidos priskiriamos prie komunalinių patarnavimo mokesčių, kuriuos kiekviena iš ginčo šalių sutarė apmokėti atskirai (dėl to ginčo byloje nėra). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kitų atsakovės įvardintų ieškovo buto pagerinimo išlaidų atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.501 straipsnio 2 dalis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis), suteikiant atsakovei teisę išmontuoti įntegruotus virtuvės, koridoriaus, svetainės baldus, kondicionierius, gartraukį, kitą įmontuotą techniką (atsakovės įvertiną bendrai 13 968,92 Lt suma), nes ieškovas nesutinka atlyginti šių išlaidų, o baldų ir technikos išmontavimas nepadarys butui tokios žalos, kad jo būklė taptų blogesnė už tą, kuri buvo panaudos perdavimo metu.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Iš esmės netenkinus abiejų apeliacinių skundų, nesprendžiamas ieškovo ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-21 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad atsakovei I. N. J. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. R. G. (duomenys neskelbtini) priteisiama 952,22 EUR (devyni šimtai penkiasdešimt du eurai ir 22 euro centai) ieškovo buto pagerinimo išlaidų suma.