Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-8051-845/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03706-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė: pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. G. santuokos su palikėja K. G. metu, (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas nekilnojamasis turtas buvo registruotas A. G. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokos su palikėja K. G. metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodytas žemės sklypas yra vienintelis turtas likęs po K. G. mirties, kito paveldimo turto nėra. Pareiškėjos teigimu, po palikėjos K. G. mirties, nei pati pareiškėja, nei palikėjos sutuoktinis A. G. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes nekilnojamąjį turtą laikė A. G. nuosavybe. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, tačiau pranešimo apie galimą palikėjos K. G. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškimas tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. G. sutuoktinė K. G., kuri turėjo vieną vaiką G. G. (pareiškėją); A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotas A. G. vardu, tačiau šį žemės sklypą jis įgijo gyvendamas santuokoje (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl šis nekilnojamasis turtas yra jo ir jo mirusiosios sutuoktinės K. G. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po (duomenys neskelbtini) sutuoktinės mirties A. G. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, rūpinosi juo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; pareiškėja pateikė sodininkų bendrijos „Elektronika – 1“ pranešimą, jog minėtu žemės sklypu A. G. rūpinosi, t. y. genėjo medžius, pjovė žolę, taip pat nebuvo/nėra susidariusių skolų bendrijai; pareiškėja taip pat pateikė žemės mokesčio deklaracijas apie sumokėtas įmokas už valdomą nekilnojamąjį turtą. Nurodyti duomenys liudija, kad A. G. aktyviais veiksmais išlaikė, rūpinosi nurodytu turtu. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos K. G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). A. G. yra mirusiosios įstatyminis įpėdinis – sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po K. G. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po K. G. mirties pareiškėjos tėvas A. G. mokėjo mokesčius už žemės sklypą, ji prižiūrėjo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) A. G. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos tėvas A. G. po sutuoktinės K. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas nutaria: pareiškėjos G. G. pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Juridinis faktas pareiškėjai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėja Lijana Le Huede