Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2962-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1-2962-1100/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
J. R.-K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2962-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30364-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

J. R.-K. (J. R.-K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas keturiolika kartų, iš kurių paskutinius du kartus:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 28 parų areštu.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. R.-K. 2019 m. liepos 15 d. apie 7.30 val. šalia UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos atvirai pagrobė A. B. (A. B.) priklausantį turtą – automobilio BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturias padangas su ratlankiais

J. R.-K. šiais savo veiksmas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

J. R.-K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. ryte važiavo į darbą (nelegaliai dirba statybose, atlieka vidaus apdailą). Jo objektas yra toje pačioje gatvėje, kurioje jis pavogė padangas. Tą naktį prieš įvykdant vagystę, jis lošė kazino, esančiame prie stoties, ir po to važiavo į darbą neseniai įsigytu sidabrinės spalvos automobiliu Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įvykio metu automobilis buvo su kitais valstybiniais numeriais, kurių jis neprisimena). Minėtus valstybinius numerius J. R.-K. buvo radęs maždaug prieš dieną, prie žiedo, iš kurio galima sukti į Naująją Vilnią arba stotį. Rastus numerius jis pasiėmė su savimi, niekam apie radybas nepranešė, tik pasisakė savo draugams, kurie jam patarė pasikeisti valstybinius numerius ant automobilio, kad jo nesusektų, jei jis ką nors blogo darys. Valstybinius numerius jis pasikeitė įvykio dieną prie kazino. Jis iš anksto buvo suplanavęs pavogti padangas, nes, kaskart važiuodamas dirbti, matydavo toje vietoje daug nenaudojamų ir apleistų automobilių su padangomis. Nebuvo konkrečiai numatęs, nuo kurio automobilio vogs padangas. Savo automobilį pasistatė stovėjimo aikštelėje, skersai kitų stovinčių automobilių, arčiau sidabrinės spalvos BMW markės automobilio, kuris buvo apleistas, akivaizdžiai ilgai stovintis. Jis buvo apdulkėjęs, vienas jo ratas buvo nuleistas (dešinės pusės priekinis ratas). Savo automobilyje J. R.-K. turėjo kėliklį ir raktą, kuriuo galima atsukti ratus. Nuėmė visas keturias BMW automobilio padangas ir ratlankius bei įsidėjo juos į savo automobilio bagažinę. Susidėjęs pavogtus daiktus į bagažinę, važiavo link namų, jau nebe į darbą. Jis gyvena toli nuo įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai nuiminėjo svetimam automobiliui padangas, jis nežiūrėjo, ar jį kas nors stebi, mano, apie tai net nesusimąstė. Pavažiavęs apie pusę kilometro, pastebėjo, kad yra sekamas automobilio galimai dėl vogtų padangų. Jis pradėjo „mėtyti pėdas“, bandė sukti tai į kairę, tai į dešinę, važiavo bet kur, kad tik pabėgtų nuo jį sekančio automobilio. Įsuko į kažkokį akligatvį, ir norėdamas greitai apsisukti sudaužė savo automobilio galinį žibintą. Apsisukęs akligatvyje J. R.-K. paliko automobilį, kuris jį sekė, o pats grįžo namo ir padėjo pavogtas padangas į garažą, esantį prie jo namų. Kadangi nusikalstama veika buvo išaiškinta, jis nusprendė geranoriškai grąžinti padangas su ratlankiais. Labai gailisi dėl to, kad pavogė svetimą turtą (b. l. 56).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju. Reisas, kuriame buvo nuo (duomenys neskelbtini) truko 8 savaites. Jis yra Baltarusijos pilietis, todėl laisvu nuo reisų laiku išvyksta į Baltarusiją. Tuo metu, kai būna reise, palieka savo automobilį BMW 320 D prie UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdamas į minėtą reisą, jis automobilį pastatė taip pat toje vietoje. Automobilis būna paliekamas ne pačioje įmonės teritorijoje, kuri yra saugoma, tačiau prie teritorijos tvoros. Minėtas automobilis priklauso jo motinai Z. A. B., kuri suteikusi įgaliojimą sūnui automobilį vairuoti, juo naudotis ir disponuoti. 2019 liepos mėn. 15 d. būnant reise, direktorius S. V. (S. V.) pranešė, kad nežinomi asmenys nuo jo automobilio nuėmė padangas. Į Lietuvą iš reiso jis sugrįžo (duomenys neskelbtini) ir, atvykęs į įmonę, iš karto apžiūrėjo savo automobilį. Nuo automobilio buvo nuimtos visos keturios padangos su ratlankiais, kuriuos vertina apie 400 Eur. Ant automobilio taip pat matėsi keli pabraižymai, tačiau jie nevertinami kaip padaryta žala. Kadangi padangos jam grąžintos, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23).

Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra autotransporto įmonės direktorius. 2019 m. liepos 15 d. apie 7.30 val. važiavo į savo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini). Šalia įmonės teritorijos, kelkraštyje, vilkikų vairuotojai palieka savo nuosavus automobilius ir įmonės vilkikais išvyksta dirbti į Europą. Įvykio dienos rytą šalia įmonėje dirbančio vairuotojo A. B. automobilio BMW 3 pamatė įtartiną vaikiną, kuris krovė padangas į šalia stovėjusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis BMW buvo ant žemės be ratų, todėl tapo aišku, kad vyksta vagystė. Jis sustojo šalia ir išlipęs iš automobilio artėjo link įtariamojo, tačiau vaikinas automobiliu Volvo išvažiavo. S. V. pradėjo jį vytis, signalizavo garsiniu signalu, mirksėjo ilgosiomis šviesomis, norėdamas jį sustabdyti, bet jis supratęs, kad jį persekioja, važiuodamas dideliu greičiu šalinosi iš nusikaltimo vietos. Įtariamasis buvo persekiojamas tol, kol galiausiai Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) įvažiavo į akligatvį, kur jam buvo užblokuotas išvažiavimas iš galo, tačiau nesustojo. Važiuodamas atbulomis, jis trenkėsi į nuosavo namo geležinius vartus. Matydamas, kad vairuotojas elgiasi neadekvačiai, S. V. patraukė savo automobilį ir jis išvažiavo iš akligatvio atgal į (duomenys neskelbtini). Automobilyje Volvo buvo vienas asmuo, maždaug 30–35 m. amžiaus, tamsių plaukų, apie 170 cm ūgio, apsirengęs purvinu darbiniu kombinezonu. Pasišalinus Volvo vairuotojui, jis grįžo prie automobilio BMW ir paskambino policijai, sulaukus pareigūnų jiems perdavė vagystę įvykdžiusio automobilio nuotraukas (b. l. 28).

Pagal 2019 m. liepos 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą nustatyta, kad, atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), matoma, kad prie teritorijos tvoros sustatyti automobiliai. Vienas iš automobilių yra sidabrinis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra be ratų, pasviręs į dešinę pusę. Kairėje automobilio pusėje matoma, kad po juo yra kėliklis bei pakišta padanga. Paklausus įtariamojo J. R.-K., kurioje vietoje jis buvo pasistatęs savo automobilį Volvo S40, jis parodė vietą šalia minėto BMW automobilio. Paklausus įtariamojo, nuo kurio automobilio jis pavogė padangas su ratlankiais, jis nurodė minėtą BMW automobilį. Įtariamasis J. R.-K. nurodė, kad kėliklis ir padėta padanga po BMW yra jo. Visa tai užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 59–61)

Šalies argumentai

A. B. pareiškime nurodyta, 2019 m. liepos 15 d. apie 13 val. jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. V. ir pranešė, kad pavogti jam priklausančio automobilio ratai (b. l. 9–10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. T. 2019 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, jog S. V. matė, kaip asmuo sidabrinės spalvos automobiliu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogė automobilio BMW ratus. Vėliau nustatyta, kad valstybiniai numeriai priklauso kitam automobiliui ir yra ieškomi (b. l. 1).

Pagal 2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolą nustatyta, kad apžiūrėtas sidabrinės spalvos lengvasis automobilis BMW, esantis (duomenys neskelbtini), šalia betoninės tvoros. Protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis yra be visų keturių ratų (b. l. 15–19)

2019 m. liepos 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojui S. V. atpažinti buvo pateiktos 5 asmenų nuotraukos. S. V. pareiškė, kad pagal veido bruožus atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 3, tai – J. R.-K. Jis matė, kaip šis asmuo krovė padangas į automobilį Volvo (b. l. 30–33).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, gauta informacija, kad 2019 m. liepos 15 d. asmuo su sidabriniu automobiliu Volvo (vogtais valstybiniais numeriais) pavogė automobilio BMW ratus (b. l. 11–14).

2019 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. R.-K. savanoriškai grąžino 4 pavogtas automobilio BMW padangas su ratlankiais (b. l. 49–52).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. R.-K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. keturias automobilio BMW padangas su ratlankiais.

Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009).

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad iš anksto buvo suplanavęs pavogti BMW ratus, šiam tikslui pasikeitė valstybinius automobilio numerius, atsivežė reikalingų įrankių. J. R.-K. tyčią pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina tiesioginio nagrinėjamo įvykio liudytojo S. V. parodymai, kuris matė, kaip kaltinamasis krovė automobilio BMW, stovinčio šalia UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos, ratus į savo automobilio bagažinę ir išvažiavo. Liudytojas nurodė, kad minėtą asmenį sekė, vėliau jį atpažino iš pateiktų fotonuotraukų parodymo atpažinti metu. Be to, įvykio aplinkybes įrodo 2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2019 m. liepos 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (užfiksuota, kad J. R.-K. grąžino savininkui pavogtus ratus), 2019 m. liepos 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, A. B. pareiškimas ir vyriausiosios tyrėjo E. T. tarnybiniame pareiškime nurodyti duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. R.-K. padarė nusikalstamą veiką viešoje vietoje, t. y. šalia įmonės teritorijos, kur bet kada galėjo atsirasti pašalinių asmenų. Jo neteisėtus veiksmus pamatė liudytojas S. V.. Pagal šio liudytojo parodymus, jis artėjo prie kaltinamojo, tačiau jis automobiliu išvažiavo iš nagrinėjamo įvykio vietos. S. V. pradėjo vytis J. R.-K., bandė atkreipti dėmesį automobilio garsiniu signalu, mirksėjo ilgosiomis šviesomis ir artėjo prie kaltinamojo, norėdamas jį sustabdyti. Kita vertus, J. R.-K. toliau šalinosi iš įvykio vietos. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojas S. V. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamąjį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog buvo pastebėtas pašalinio asmens darant nusikalstamą veiką, nes bandė bet kokiais būdais išvengti sulaikymo.

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad pašalinis asmuo pastebėjo ir suvokė kaltininko daromų neteisėtų veiksmų esmę, o pats kaltininkas tą suprato ir stengėsi atitrūkti nuo jį sekančio S. V.. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatytas vagystę kvalifikuojantis požymis – svetimo turto pagrobimas atvirai, o tai leidžia J. R.-K. veiką kvalifikuoti kaip atvirąją vagystę.

Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant bent vienam kvalifikuojančiam požymiui, asmens veika laikoma pavojingesne ir baudžiamoji atsakomybė taikoma, neatsižvelgiant į turto vertės kriterijų. (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 34- 334/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-616/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-380/2019). Todėl esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad J. R.-K. automobilio BMW ratus pavogė atvirai, nepriklausomai nuo jų vertės (400 Eur).

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. R.-K., darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimo automobilio BMW ratus. Minėtas asmuo pripažino, kad vagystę buvo suplanavęs iš anksto ir tam ruošėsi pasikeisdamas savo automobilio valstybinius numerius. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad J. R.-K. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos (atviros vagystės) sudėties požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. R.-K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 98 – 99).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – J. R.-K. padarė tyčinę baigtą kvalifikuotą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. J. R.-K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 86–92), daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto, smulkias vagystes (b. l. 75–85), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 73). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R.-K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų arešto bausmė, šiek tiek mažesnė nei vidurkis už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. R.-K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

J. R.-K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–64). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. R.-K. (J. R.-K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R.-K. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

J. R.-K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. R.-K., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2. J. R.-K. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis