- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-79-380/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55609-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- J. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Zigmas Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
2018 m. lapkričio 19 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val., (duomenys neskelbtini), J. A., pasinaudodamas prie garažo pastato buvusiu raktu, atrakino S. J. priklausančio garažo pastato duris ir pro jas įsibrovęs į patalpos vidų pagrobė 200 Eur vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 230“, 150 Eur vertės benzininį motorinį pjūklą „STEEL“, 150 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „MAKITA“, 10 Eur vertės elektrinį pjūklą „EINHELL“, taip padarydamas S. J. 510 Eur dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis J. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, skirti areštą, baudą ar viešuosius darbus. Nurodo, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, jis visus daiktus grąžino. Prašo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą, pobūdį. Teismas skirdamas jam bausmę netinkamai pritaikė įstatymą. Apeliantas mano, kad jo veika turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo J. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, būtent šiais klausimai apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. A. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.
4. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. teigia, kad jo padaryta veika turėtų būti vertinama kaip administracinis nusižengimas. Pagal ANK 108 straipsnį, administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą tuo atveju, jei padaryta žala neviršija 3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Jei pavogto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio, kaltininkas atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip už baudžiamąjį nusižengimą. Tuo atveju, jei pavogto svetimo turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau kai pagrobiamas turtas įsibrovus į patalpą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės. J. A. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė 510 Eur. Todėl nuteistajam J. A. teisėtai ir pagrįstai buvo iškelta baudžiamoji, o ne administracinė byla ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
5. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių jis padarė šią veiką. Nors apeliaciniame skunde šios priežastys nėra aiškiai nurodytos, tačiau iš nuteistojo parodymų teisme galima suprasti, kad daiktus jis paėmė kerštaudamas buvusios draugės tėvui. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę J. A. į šią aplinkybę atsižvelgė ir pagrįstai jos nevertino kaip atsakomybę šalinančios aplinkybės. Dėl to, kad J. A. pagrobė svetimą turtą iš savo pažįstamo, jam buvo tik lengviau padaryti šį nusikaltimą. Nuteistasis žinojo ne tik apie garaže esantį turtą, bet ir laikomo rakto vietą. Nukentėjusysis suprato, kad jo turtą galėjo pavogti J. A., tai padėjo pareigūnams surasti pavogtus daiktus. Nors nuteistasis teigia, kad pavogtų daiktų parduoti neketino, tačiau tai jo atsakomybės nešalina. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginį, kuris neturi objektyviosios savo išraiškos, neatsispindi realiuose veiksmuose, kuriuos būtų galima pamatyti ir įvertinti.
6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė J. A. paskirta teisingai.
7. Paskirdamas bausmę nuteistajam J. A., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė, kai teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę įvertino kiekvieną atskirai, įvertino jų santykį bei reikšmingumą ir, skirdamas bausmę, į jas atsižvelgė. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir teisinga bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas J. A. už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir J. A. asmenybę t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, nevedęs, nedirba, be to, anksčiau daug kartų baustas už administracinius nusižengimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. A. už nusikaltimus nuosavybei ir kitus nusikaltimus jau buvo ne kartą skirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai ir areštas. Naują nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, padarė po kelių mėnesių, kai 2018-05-18 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (t. 1, b. l. 72–83). Akivaizdu, jog J. A. elgesiui anksčiau skirtos bausmės jokios įtakos nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl jam pagrįstai skirta BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra daug mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas J. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgdamas į tai, kad J. A. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytoms bausmės individualizavimo aplinkybėms, sutinka su nuteistajam J. A. nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu.
9. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusysis S. J. civilinio ieškinio nereiškė, kad daiktai, kuriuos jis paėmė, buvo grąžinti, nesudaro pagrindo švelninti bausmę, kuri savo dyžiu yra mažesnė nei straipsnio, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
10. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.