Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-17 · Civilinė byla Nr. 2-5-874/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
2-5-874/2015
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00178-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
D. B.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5-874/2015Proceso Nr. 2-18-3-00178-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 99.9.; 116.4. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. vasario 14 d.Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovei E. B., ieškovės atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovui D. B., atsakovo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės E. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovui D. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovo D. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės E. B. kaltės ieškovei E. B., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė E. B. savo ieškinį (1 t., 1-5 b. l.) palaikė iš dalies ir nurodė, kad nepalaiko reikalavimų, susijusių su šalių nepilnamečiu vaiku, nes šie reikalavimai yra išspręsti Vokietijos teismo, bei prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti iki santuokos turėtą mergautinę pavardę ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalys santuoką sudarė 2011-03-26 Joniškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Jai tai buvo pirma santuoka, atsakovui – antra. Iki santuokos sudarymo jie kelis mėnesius gyveno Lietuvoje, po to 2,5 metų gyveno Švedijoje, vėliau Lietuvoje sudarė santuoką ir išvažiavo gyventi į Vokietiją, nes ten lengviau auginti vaiką. Kartu negyvena daugiau kaip pora metų, jokių ryšių su atsakovu nelikę. Prašo, kad sprendime nebūtų nurodyta konkreti šalių kaltė. Ginčą dėl šalių nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamosios vietos ir išlaikymo jau yra išsisprendęs Vokietijos teismas, liko tik reikalavimas dėl santuokos nutraukimo. Teismo nustatyta tvarka bendrauja su nepilnamete dukra. Dukrai išlaikymas mokamas iš valstybės, nes ji pajamų neturi. Nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jos kaltės, mano, kad yra abiejų sutuoktinių kaltė. Santuokoje pragyveno 1,5 metų, iš jų beveik visą laiką Vokietijoje. Iš pradžių gyveno pas atsakovo giminaičius, vėliau atvažiavo atsakovo mama ir kartu gyveno jų bute. Vokietijoje dviejų kambarių bute gyveno 4 asmenys – jie su vaiku ir atsakovo mama. Iš pradžių su sutuoktinio mama sutarė gerai, vėliau ginčo metu pastaroji palaikydavo atsakovo pusę, kišosi į jų gyvenimą. Nesutapo jos ir sutuoktinio požiūris į šeimą, nes ji šeimą įsivaizdavo be atsakovo motinos. Atsakovo mama su jais kartu buvo gyvenusi ir Švedijoje. Pusę metų iki jos išvykimo į Lietuvą jie su atsakovu labai daug ginčydavosi, aiškinosi santykius. Vokietijoje ji jautėsi vieniša, nes ten gyveno tik atsakovo giminės. Ieškovės nuomone santuoka – bendras dviejų žmonių kompromisas. Atsakovas labai principingas, nelinkęs eiti į kompromisus. Jau Vokietijoje buvo sutarę, kad jie galbūt kartu nebegyvens, ji paduos ieškinį dėl skyrybų Lietuvoje. Jai išvykus į Lietuvą, visas bendrai užgyventas turtas liko atsakovui. Viskas buvo įgyta už bendras lėšas, kurias abu uždirbo Švedijoje. Pretenzijų atsakovui dėl turto nereiškia. Grįžusi į Lietuvą, laikinai porą mėnesių gyveno pas savo mamą, po to, gavo namą Žagarėje, savininkas leido gyventi, nes pats gyveno Šiauliuose. Ten ji gyveno viena su vaiku. Šiuo metu nedirba, gyvena Vokietijoje su draugu, kuris yra dirbantis. Sudarydama santuoką nežinojo, kad atsakovas turi ir Vokietijos pilietybę, ji matė tik atsakovo lietuvišką pasą. Jei tai būtų žinojusi šią aplinkybę, būtų apgalvojusi, ar sudaryti santuoką. Šeimoje šalys kalbėdavo tik lietuviškai.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti alternatyviai, tenkinti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad abi šalys prašo nutraukti santuoką, termino susitaikyti neprašo, daugiau nei du metus kaip šeima negyvena, todėl yra visi įstatymo nustatyti pagrindai santuokai nutraukti. Ieškovė prašo teismo pripažinti santuoką nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnio pagrindu nenurodyti konkrečių priežasčių. Kadangi atsakovas su tuo nesutinka, todėl tenka nurodyti šalių kaltę. Atsakovas kaltina ieškovę neištikimybe, kaip įrodymą nurodydamas J. R. pranešimą internete apie tai, kad ieškovė gyvena su šios sutuoktiniu. Jokiais leistinais įrodymais nėra įrodytas neištikimybės faktas, nėra įrodyta, kas parašė žinutę. Atsakovas nekvietė J. R. į teismo posėdį, kad ši patvirtintų ar paneigtų atsakovo nurodytą aplinkybę. Taigi atsakovo teiginys nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Ieškovė nurodė, kad nesutapo šalių charakteriai, požiūris į šeimą, apibūdino atsakovą kaip kategorišką, nenorintį įsiklausyti, nelinkusį į jokius kompromisus. Šie teiginiai pasitvirtino teismo posėdžio metu, vertinant atsakovo elgesį viso proceso metu. Abi proceso šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios priklauso nuo patenkintų reikalavimų dydžio, rekomendacinių įkainių ir šalių turtinės padėties. Atsakovo reikalavimas pripažinti vien ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo turi būti atmestas ir ieškovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo. Atsakovo atstovo honoraras šioje byloje yra ženkliai didesnis už nustatytus rekomendacinius įkainius. Ieškovė siūlė atsakovui nutraukti santuoką bendru susitarimu dar 2013 m. spalio mėnesį. Atsakovo pozicija buvo kategoriška ir tai yra paties atsakovo prisiimta rizika dėl bylinėjimosi išlaidų didinimo. Ieškovė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu privalėjo išvykti į Vokietiją, yra priversta ten gyventi, neturi darbo, pajamų, turto.

Atsiliepimas

Atsakovas D. B. prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, savo priešieškinį palaikė ir nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Jo mama visada jiems padėjo, pirma išvažiavo į Švediją, jiems surado darbą, tačiau ten nepavyko pakankamai uždirbti, todėl jie atsikraustė pas jo mamą. Gyvenant Švedijoje ieškovė tapo nėščia. Nutarė grįžti į Lietuvą, susituokti ir važiuoti gyventi į Vokietiją. Iš pradžių buvo normalus santuokinis gyvenimas. 2012 m. vasarą ieškovė apie mėnesį lankėsi Lietuvoje, o grįžo į Vokietiją, vėl norėjo atgal į Lietuvą, daug laiko praleisdavo prie kompiuterio, pradėjo slėpti pokalbius „skype“ programoje. Tada susirgo ieškovės mama, sutuoktinė sakė, kad mamai reikia pagalbos. Po to, rugsėjo mėnesį jie važiavo į Švediją, Kalėdas švęsti vyko pas jo draugus į Airiją. Po Naujų metų ieškovė išvažiavo į Lietuvą pasveikinti savo šeimos. Jam paskambinus, sutuoktinė būdavo neaiškiose vietose, grodavo muzika, aplinkybės kėlė jam įtarimus. Jis į facebook‘ą gavo A. Ž. žmonos žinutę, kad ieškovė daugiau nei mėnesį gyvena su šios vyru. Jis ieškovei skambino, aiškinosi. Pastaroji sakė, kad liks Lietuvoje, yra labai laiminga, į Vokietiją grįžti nebenori. Ieškovė, grįžusi į Lietuvą, porą savaičių gyveno pas savo mamą, po to, persikraustė pas A. Ž., į pastarojo namus. Tai parašyta ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje. Mano, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovės neištikimybės, melo. Nemato savo kaltės, nes visada stengėsi, dirbo dėl šeimos, ieškovei su vaiku išvykus į Lietuvą, siųsdavo kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui po 184 Eur iš savo atlyginimo, o iš valstybės gaunamus pinigus taupė, nes tikėjo, kad dukra grįš pas jį. Nelaiko savęs nelinkusiu į kompromisus. Jis yra klausęs ieškovės ar nesutarimai tarp jų dėl kartu gyvenančios jo motinos, tačiau ieškovė sakė, kad ne. Jis nežinojo, kad ieškovė buvo prieš, kad jo mama gyventų kartu. Dabar jo mama registruota kitu adresu, jam padeda rūpintis dukra, kol jis darbe. Jam įstatymas leidžia turėti dvi pilietybes. Apie jo turimą Vokietijos pilietybę ir pasą ieškovė žinojo nuo pat jų draugystės pradžios, nes jiems kartu gyvenant, iš Švedijos jis skrido į Vokietiją pasikeisti pasą, o ieškovė kartu su jo mama vežė jį į aerouostą. Atvykę su ieškove gyventi į Vokietiją, jie gavo pašalpą kaip naujakuriai, nes jis yra Vokietijos pilietis. Su lietuvišku pasu pašalpų nebūtų gavę, ieškovė visa tai matė ir žinojo. Be to, jie nebūtų galėję išimti dukrai „vokiško“ paso, jei abu būtų buvę Lietuvos piliečiai. Vaikas gavo Vokietijos pilietybę su ieškovės parašu. Jis ieškovei nuo draugystės pradžios sakė, kad negyvens Lietuvoje. Iš Švedijos į Lietuvą grįžo tik susituokti, nes Vokietijoje būtų reikėję ilgai laukti, o ieškovė buvo nėščia, būdama jo draugė, o ne žmona nebūtų gavusi Vokietijoje pašalpų. Kai gimė vaikas, ieškovė susikalbėti vokiškai jau mokėjo, registruojant vaiko pilietybę, suvokė po kuo pasirašo, be to, jis visada viską išversdavo. Jo pirmoji santuoka taip pat iširo dėl žmonos neištikimybės. Bendru sutikimu nesutinka nutraukti santuokos dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, be to, pati ieškovė padavė jį į teismą, ginčijo byloje visus procesinius veiksmus, šiame procese jį tik puolė. Vokietijoje nagrinėtoje byloje ieškovė sutiko, kad kol kas dukra gyventų pas jį. Gyvendami su ieškove santaupų neturėjo, tačiau įsigijo automobilį, baldus, buitinę techniką. Jis atidavė ieškovei automobilį ir pastarosios asmeninius daiktus. Jis stengiasi gražiai bendrauti su ieškove, kad vaikas nematytų jų konfliktų. Visus metus sutuoktinė nemokėjo išlaikymo vaikui, todėl dukrai mokamas 133 Eur išlaikymas iš valstybės.

Atsakovo atstovas advokatas G. Ž. teismo posėdyje prašė atsakovo priešieškinį tenkinti, nustatyti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ieškovės kaltė pasireiškė neištikimybe savo sutuoktiniui. Neištikimybė grindžiama pirmiausia rašytiniais įrodymais – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad 2013-03-13 apsilankę ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovė gyvena kartu su draugu A. Ž.. Jį matė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas. Ieškovės gyvenimas kartu su A. Ž. įrodo neištikimybės faktą. Jei yra neištikimybė – preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Be to, kitoje byloje nustatyta, kad ieškovė neteisėtai išsivežė vaiką. Tai taip pat yra pačios ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovės nurodytos priežastys dėl atsakovo kaltės nėra įrodytos. Bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių. Būtent ieškovė rašė apeliacinius skundus, tikslino ieškinį, atsakovas buvo priverstas rašyti atsiliepimus, byloje sukaupta begalė dokumentų. Atsakovas paruošė priešieškinį. Negalima kaltinti atsakovo dėl to, kad šis nori, jog būtų nustatyta ieškovės kaltė.

Liudytojas T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jo žmonos pusbrolis. 2013 m. prieš Velykas važiavo pas ieškovės mamą, vežė siuntinuką nuo atsakovo. Ieškovės mamos kieme per Velykas A. Ž. su ieškovės broliu kapojo malkas. Kitą kartą užėjus pas ieškovės mamą, ieškovė su mergaite miegojo, mergaitė atrodė neprausta. Apie šalių santykių iširimo priežastis su atsakovu jis nieko nežino.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį nekviestas, nes ieškinio reikalavimai, susiję nepilnamečio vaiko S. B., gim. 2011 m. liepos 14 d., gyvenamosios vietos nustatymu, išspręsti Offenbacho prie Maino pirmosios instancijos Šeimos teismo 2014-10-13 sprendimu. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu Vokietijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Ieškovės, atsakovo, jų atstovų paaiškinimais, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, nustatyta, kad D. B. ir E. B. 2011 m. kovo 26 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 8 b. l.). Šalims gyvenant Vokietijos Federacinėje Respublikoje Offenbacho prie Maino mieste, 2011 m. liepos 14 d. jiems gimė dukra S. B., kuri yra Vokietijos pilietė (1 t., 9, 20 b. l.). Ieškovė 2013 m. sausio 7 d. su nepilnamečiu vaiku S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išvyko iš Vokietijos į Lietuvą aplankyti savo tėvų ir pas atsakovą į Vokietiją nebegrįžo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-4070-653/2013 patenkino atsakovo D. B. prašymą išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą atsakovo nepilnametę dukrą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) (1 t., 105-108 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2144/2013 šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (1 t., 144-146 b. l.). Kaip nurodyta Joniškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-15 išvadoje, ieškovė E. B., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-4070-653/2013, perdavė nepilnametį vaiką S. B. atsakovui D. B. (2 t., 9-10 b. l.). Offenbacho prie Maino pirmosios instancijos teismo 2014-10-13 sprendimu S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, vaiko motina tam neprieštaravo (2 t., 75-76 b. l.). Šiuo metu ieškovė gyvena Vokietijoje kartu su draugu A. Ž.. Ieškovė prašo teismą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas yra pateikęs priešieškinį, kuriame prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, dėl to šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Šalys nepageidauja taikytis, nenori, kad teismas nustatytų tam terminą. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Kasacinis teismas savo praktikoje suformulavęs lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų vykdymo vertinimo taisykles, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykių pablogėjimo metu, ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006).

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą, daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (LAT 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Byloje šalys nurodė skirtingas santuokos iširimo priežastis. Ieškovė nurodė, kad gyvendama su atsakovu Vokietijoje jautėsi vieniša, kartu gyvenusi atsakovo mama kišosi į jų šeimyninį gyvenimą, atsakovas yra principingas, nelinkęs į kompromisus, todėl mano, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas vertino galimą atsakovo lojalumo pareigos, savitarpio pagarbos pažeidimą, tačiau ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų atsakovo kaltei pagrįsti. Ieškovės atstovės nurodytą atsakovo tvirtą poziciją sprendžiant ginčus teismuose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos nutraukimo, pagrindžiančią atsakovo principingumą, teismas negali vertinti kaip lojalumo, savitarpio pagarbos pareigų pažeidimą, atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė paliko atsakovą, su vaiku išvyko gyventi į kitą valstybę, neparvežė šalių nepilnamečio vaiko į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, pati inicijavo skyrybų procesą. Taigi atsakovo emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (LAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-580/2004). Teismas nenustatė jokių esminių atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovą pripažinti kaltu kaip pažeidusį sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad atsakovo pateiktos facebook‘o pokalbių išklotinės su ieškovės sugyventinio žmona nepagrįstos jokiais kitais įrodymais, todėl teismas negali nustatyti, ar susirašinėjimas tikrai vyko su A. Ž. sutuoktine, informavusia atsakovą apie ieškovės neištikimybę. Tačiau ieškovės kaltei pagrįsti atsakovas taip pat remiasi kitu rašytiniu įrodymu – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-04-22 išvada Nr. (17.27)-SV-368, kurioje yra nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei 2013-03-13 apsilankius E. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ieškovė su dukra ir draugu A. Ž. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name. Šios aplinkybės konstatuotos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. N2-4070-653/2013. Liudytojas T. P. taip pat nurodė, kad 2013 m., per Velykas, ieškovės draugas A. Ž. buvo sutiktas pas ieškovės mamą, su ieškovės broliu dirbo namų ūkio darbus. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad su A. Ž. ir šiuo metu kartu gyvena Vokietijoje, yra pastarojo išlaikoma. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškovė informavusi atsakovą, kad 2013 m. sausio mėnesį į Lietuvą važiuoja tik aplankyti savo šeimos, sutartu laiku negrįžo, į nuolatinę gyvenamąją vietą negrąžino šalių dukters S. B.. Vilniaus apygardos teismas nutartimi tai pripažino neteisėtu vaiko laikymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Ieškovė, palikusi sutuoktinį, išvykdama į kitą valstybę ir, nenutraukus santuokos, pradėjusi gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, dėl to teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, todėl laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš ieškovės pareikštų reikalavimų tenkintinas tik reikalavimas dėl ikisantuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo, kuris yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo ir buvo pareikštas tik paskutinio posėdžio metu, todėl jo tenkinimas teismo nuomone neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Iš ieškovės atsakovo naudai priteisiamas atsakovo sumokėtas žyminis mokestis – 41,71 Eur (144 Lt) (2 t., 4 b. l.), dokumentų vertimo išlaidos – 59,37 Eur (205,00 Lt) (2 t., 39, 77 b. l.). Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 17,10 Eur išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas advokato pagalbai apmokėti patyrė 3500 Eur išlaidų (1 t., 136, 162-164 b. l. 2t., 80 b. l.). Teismui atsakovo atstovas pateikė keturias atsakovui išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas: 2013-03-15 sąskaitą už teisines paslaugas 6050,00 Lt sumai už procesinių dokumentų parengimą (1 t., 158 b. l.); 2013-08-02 sąskaitą už teisines paslaugas 1500 Lt sumai už procesinių dokumentų rengimą (1 t., 159 b. l.); 2013-11-25 sąskaitą už teisines paslaugas 1033,35 Lt sumai už kelionę ir atstovavimą teismo posėdyje Joniškyje (1 t., 160 b. l.); 2014-11-18 sąskaitą už teisines paslaugas 1000 Lt sumai už atstovavimą posėdyje Joniškyje (2 t., 82 b. l.). Pagal pateiktas sąskaitas teisinių paslaugų suteikta už 2775,53 Eur (9583,35 Lt). Šalis, sudarydama su advokatu sutartį, gali susitarti dėl bet kokio mokėtino honoraro advokatui, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokias išlaidas privalo priteisti iš kitos šalies.

Teismui pateikta ataskaita (priėmimo-perdavimo aktas) apie klientui D. B. suteiktas paslaugas iki 2013-11-28 (1 t., 157 b. l.). Teismas patikrino, ar užmokestis už šioje ataskaitoje suteiktas teisines paslaugas neviršiją maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyta, kad už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 minimalių mėnesinių algų (toliau–MMA) koeficientas. Teismo sprendimo priėmimo metu MMA yra 300 Eur (1035 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014m. rugsėjo 24d. nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 972). Atsižvelgiant į Rekomendacijas, už atsiliepimą į ieškinį priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 900 Eur (3 105 Lt). Teismo vertinimu, atsakovo prašoma priteisti 2250 Lt (651,65 Eur) suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsižvelgiant į atsiliepimo į ieškinį apimtį, advokato laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą yra teisinga.

Atsakovas savo atstovui sumokėjo už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą (1200 Lt), atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo (1500 Lt) ir atsiliepimo į skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (1500 Lt) parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punkto, 8.15 punkto nuostatomis, maksimali priteistina suma už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 150 Eur (517 Lt). Teismo vertinimu, prašoma priteisti sumą už šių procesinių dokumentų parengimą yra pernelyg didelė, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Rekomendacijomis, mažina priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą iki 150 Eur už kiekvieną.

Teismas, įvertinęs užmokestį advokatui už teismui surašytus prašymus (2013-04-19 prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo – 250 Lt, 2013-05-07 prašymas nagrinėti prašymą dėl sustabdymo nedalyvaujant B. – 250 Lt), nustatė, kad jis viršija Rekomendacijų 8.16 punkte rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį – 36 Eur (124 Lt), todėl priteisiama suma taip pat mažintina iki rekomenduojamos sumos. Išlaidos už 2012-05-17 lydraštį dėl papildomų dokumentų prie skundo (50 Lt) neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio – 36 Eur (124 Lt), todėl priteistinos.

Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad atsakovo atstovas advokatas G. Ž. dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose: 2013-07-24 posėdis truko 40 min., 2013-10-14 posėdis truko 15 min., 2013-11-28 posėdis truko 15 min., 2014-11-20 posėdis truko 18 min., 2015-01-15 posėdis truko 2 val. 3 min. Iš viso: 3 val. 31 min. Už vieną atstovavimo valandą teisme apskaičiuotinoms bylinėjimosi išlaidoms taikytinas 0,15 MMA koeficientas, t. y. 45 Eur (155 Lt) už vieną atstovavimo valandą (Rekomendacijų 8.18 punktas). Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Už atstovavimą teisme atsakovas sumokėjo 900 Eur (1 t., 157 b. l.; 2 t. 82 b. l.). Remdamasis aukščiau įvardinta Rekomendacijų nuostata, teismas turi pagrindą mažinti atstovavimo teisme išlaidas iki 180 Eur (4 val. x 45 Eur). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo ir (arba) Šiaulių apygardos teismo vietovėje nėra (nebuvo) reikiamos specializacijos advokato ir kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, iš ieškovės atsakovui iš viso priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą sudarytų 1368,13 Eur (651,65 Eur +150 Eur x 3 + 36 Eur x 2 + 14,48 Eur + 45 Eur x 4). Vertindamas tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė tik dėl to, jog šalių nepilnamečio vaiko globos klausimas buvo sprendžiamas Vokietijoje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindų priteisti atsakovui daugiau teisinės pagalbos išlaidų, negu Rekomendacijose nustatyti maksimalūs šių išlaidų dydžiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-268 str., 271 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2011 m. kovo 26 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B. (iki santuokos – Niprikaitės), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės E. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą mergautinę pavardę – N., atsakovui – B.

Priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 71 ct) žyminio mokesčio, 59,37 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 37 ct) dokumentų vertimo išlaidų, 1368,13 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,10 EUR (septyniolika eurų 10 ct) valstybės naudai išlaidų procesiniams dokumentams įteikti, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė