- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 2-2144/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01283-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Kreditorius
- D. B., R. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių D. B. ir R. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-576-413/2013 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tobula santechnika“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ įgalioto asmens R. J. prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tobula santechnika“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“.
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. patvirtino BUAB „Tobula santechnika“ kreditorinius reikalavimus, kurie vėliau buvo tikslinami.
Šalies argumentai
BUAB „Tobula santechnika“ administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. R. V. 40 187,56 Lt sumai ir D. B. 188 011,44 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi prašymo dėl kreditorių D. B. ir R. V. kreditorinių reikalavimų patikslinimo netenkino. Teismas nurodė, kad pirmos eilės kreditorių D. B. ir R. V. finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi. Atsižvelgiant į 2011 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatytą 40 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, terminas baigėsi 2012 m. vasario 3 d. Įvertinęs tai, kad kreditoriai D. B. ir R. V. prašymą patvirtinti patikslintus kreditorinius reikalavimus pateikė tik 2013 m. gegužės 3 d., t. y. praleisdami įstatymo nustatytą terminą vienerius metus ir tris mėnesius ir šio termino neprašo atnaujinti bei nenurodo jo praleidimo svarbių priežasčių, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl patikslintų finansinių reikalavimų. Nurodė, kad iš administratoriaus pareiškimo galima spręsti, jog minėti kreditoriai prašo patvirtinti patikslintus jų pirmos eilės finansinius reikalavimus, padidinant juos suma, kylančia iš kredito sutarčių, nors toks reikalavimas gali būti tvirtinamas ir tenkinamas ne pirmąją, o trečiąją eile. Teismas pažymėjo, kad nutartis neužkerta kelio kreditoriams pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodant svarbias praleidimo priežastis.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Kreditorius D. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti jo patikslintą finansinį reikalavimą 188 011,44 Lt sumai. Nurodė, kad įmonei yra suteikęs beprocentinę paskolą 182 600,66 Lt sumai, todėl prašė patikslinti bendrą finansinį reikalavimą 188 011,44 Lt sumai. ĮBĮ 26 str. 1 d. numato, kad kreditorių ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kadangi į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas 2012-02-15 nutartimi, tai pagal ĮBĮ 26 str. 1 d. turi teisę tikslinti kreditorinį reikalavimą. ĮBĮ nenurodo, kad kreditorius negali tikslinti finansinio reikalavimo, padidinant jį suma, kylančia ne iš to paties reikalavimo. Taip pat įstatyme nenumatyta, kad negali būti tvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, kuris tenkinamas kita eile, nei pirminis reikalavimas.
Kreditorius R. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti jo patikslintą finansinį reikalavimą 40 187,56 Lt sumai. Nurodė, kad įmonei yra suteikęs beprocentinę paskolą 40 000 Lt sumai, todėl prašė patikslinti bendrą finansinį reikalavimą 40 187,56 Lt sumai. ĮBĮ 26 str. 1 d. numato, kad kreditorių ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kadangi į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas 2012-02-15 nutartimi, tai pagal ĮBĮ 26 str. 1 d. turi teisę tikslinti kreditorinį reikalavimą. ĮBĮ nenurodo, kad kreditorius negali tikslinti finansinio reikalavimo, padidinant jį suma, kylančia ne iš to paties reikalavimo. Taip pat įstatyme nenumatyta, kad negali būti tvirtinamas kreditoriaus reikalavimas, kuris tenkinamas kita eile, nei pirminis reikalavimas.
Atsiliepimas
BUAB „Tobula santechnika“ administratoriaus UAB „Baklis“ įgaliotas asmuo R. J. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog su D. B. ir R. V. atskiraisiais skundais sutinka. Administratoriaus nuomone, kreditorių prašymai pagrįsti ir teisėti ir nėra jokio pagrindo, kuris neleistų patvirtinti patikslintus jų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 4 d. 5 p. numato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas nustato terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Tobula santechnika“ bei nustatė 40 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Terminas baigėsi 2012 m. vasario 3 d. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtino BUAB „Tobula santechnika“ kreditorinius reikalavimus, tarp jų ir pirmosios eilės kreditorių D. B. ir R. V. reikalavimus, kilusius iš darbo teisinių santykių. Kreditoriai D. B. ir R. V. pateikė teismui prašymus patikslinti jų kreditorinius reikalavimus, t. y. D. B. 188 011,44 Lt sumai, R. V. 40 187,56 Lt sumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorių D. B. ir R. V. prašymai patikslinti jų kreditorinius reikalavimus yra kilę ne iš darbo teisinių santykių, o iš kredito sutarčių ir turėtų būti tenkinami nebe pirma, o trečia eile, tokius prašymus atmetė, konstatavęs, kad jie pateikti praleidus ĮBĮ nustatytą terminą bei pažymėjęs, kad kreditoriai neprašė atstatyti termino bei nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių.
Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar kreditorių pareikšti reikalavimai turėtų būti tikslinami, remiantis ĮBĮ 26 str. 1 d., ar tai yra naujai pareikšti reikalavimai, kuriuos jie turėjo pateikti laikydamiesi ĮBĮ 10 str. 9 d. nustatytos tvarkos.
ĮBĮ 26 str. 1 d. nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus (kreditorių) reikalavimus, susijusius su bankroto procesu. Pažymėtina, jog kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo tikrinimą, kuris dėl tam tikrų priežasčių bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakito (pvz., iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas).
Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi buvo patvirtinęs apeliantų kreditorinius reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, pirma eile. Tuo tarpu iš bylos dokumentų matyti, kad prašymai patikslinti kreditorių reikalavimus, t. y. padidinant juos D. B. atžvilgiu iki 188 011,44 Lt sumos bei R. V. atžvilgiu iki 40 187,56 Lt sumos, yra kilę iš kredito sutarčių ir šie reikalavimai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti tvirtinami ir tenkinami trečia eile. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimu, apeliantų pateikti prašymai nėra tikslinimas jau patvirtintų reikalavimų, o naujų kreditorinių reikalavimų, šiuo atveju kilusių iš kredito sutarčių, pateikimas.
ĮBĮ 10 str. 9 d. numato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriai prašymus pateikė praleidę nustatytą terminą daugiau nei metus, be to, prašymuose visiškai nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atstatyti, pagrįstai tokius prašymus atmetė. Be to, atskiruosiuose skunduose apeliantai taip pat neįvardijo termino praleidimo priežasčių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti apeliantų atskirųjų skundų ir naikinti skundžiamos nutarties. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditoriams nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymais dėl jų kreditorinių reikalavimų, kilusių iš kredito sutarčių, patvirtinimo, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis (ĮBĮ 10 str. 9 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.