- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-211-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01006-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- G. P.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams A. M. ir V. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalies, kuria, G. P. išteisinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 51 622,12 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis dėl G. P. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis:
G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, o pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, G. P. paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, G. P. į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. (dvi paros), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir G. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 146 MGL (5498 Eur) dydžio bauda.
Iš G. P. priteista atlyginti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą 51 622,12 Eur turtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. P. turtą, palikta galioti iki bus sumokėta bauda ir atlygintas civilinis ieškinys.
Šioje byloje G. P. taip pat išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dali nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo skundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria iš G. P. priteista atlyginti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą 51 622,12 Eur turtinę žalą ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, G. P. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į UAB „Z.“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:
G. P., nuo 2011 m. kovo 1 d. būdamas UAB „Z.“ direktorius ir atsakingas už įmonės veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir teisingų duomenų apie pajamas pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI), Kaune tyčia pažeisdamas: 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX- 2112 40 straipsnio 4 dalį, kad mokesčiai turi būti apskaičiuoti sąžiningai, vadovaujantis mokesčių įstatymais; 8 straipsnį, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos; 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX- 751 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kad PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; 122 straipsnio 1 dalį, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje; 14 straipsnio 1 dalį, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; to paties straipsnio 2 dalį, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 straipsnio 13 dalies reikalavimus, kad prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, kurias taikant apmokestinamoji vertė nustatoma prekių tiekimo šalies teritorijoje atveju; siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8285,01 Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio (toliau- PVM) mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už ne mažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) parduotos kiaulių skerdienos, įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės „P.“ be jokių apskaitos dokumentų ir šių prekių pardavimo operacijų, nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, nurodė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui UAB „F.“ (įmonės, pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., nieko nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8285,01 Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą ir ne mažesnę kaip 8285,01 Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „F.“ įgaliotajam asmeniui V. Š., nežinančiam ir nesuprantančiam G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją 8285,01 Eur (28 606,49 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir 2012 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu pateikus ją Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinantį V. Š., įrašė į 2011 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikėją valstybės įgaliotai institucijai;
G. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) PVM mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) parduotos kiaulių skerdienos, įgytos iš Lenkijos Respublikos įmonės „P.“ be jokių apskaitos dokumentų ir šių prekių pardavimo operacijų, nenurodant įmonės buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant kasos aparatu ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų, nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei - UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio- balandžio mėn. ir lapkričio-gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą ir ne mažesnę kaip 28 477,48Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nežinančiai ir nesuprantančiai G. P. nusikalstamų tikslų, kompiuteriu įrašius į 2012 metų sausio-balandžio mėn. ir lapkričio-gruodžio mėn. PVM deklaracijas 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) mažesnę UAB „Z.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą, 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 23 d. elektroniniu paštu pateikus jas Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, G. P., veikdamas per apie nusikalstamą veiką nieko nežinančią R. S., įrašė į 2012 metų sausio-balandžio mėn. ir lapkričio-gruodžio mėn. deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.
2. G. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą: G. P., nuo 2011 m. kovo 1 d. būdamas UAB „Z.“ direktorius ir laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. veikdamas kaip UAB „Z.“ vadovas bei atstovaudamas įmonei pagal: 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII- 1835 37 straipsnio 12 dalį, kad bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; 2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą; pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnį, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnį, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 2 dalį, kad PVM objektas yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, t, y. veikia kaip toks, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudarė vykdydamas ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks; 122 straipsnio 1 dalį, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje; 14 straipsnio 1 dalį, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; to paties straipsnio 2 dalį, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju, arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 straipsnio 13 dalį, kad prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atveju apmokestinamoji vertė apskaičiuojama laikantis tų pačių šiame straipsnyje nustatytų taisyklių, mokėtojas nedeklaravo iš ES valstybės narės PVM mokėtojo įsigytų prekių vertės bei nuo jų apskaičiuotos pardavimo bei pirkimo PVM sumos; 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalį, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti; to paties straipsnio 2 dalį, kad mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, iš Lenkijos Respublikos įmonės „P.“ be apskaitos dokumentų įgijo 92 263,10 kg kiaulių skerdienos už 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) ir šios kiaulių skerdienos įgijimo neapskaitė UAB „Z.“ buhalterinėje apskaitoje, tęsdamas iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, šią be apskaitos dokumentų įsigytą kiaulių skerdieną tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokių apskaitos dokumentų, t. y. pardavimo operacijų nerodė buhalterinėje apskaitoje, nefiksavo kasos aparatu ir neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, ir laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims parduotą kiaulių skerdieną ir kiaulienos subproduktus UAB „Z.“ apskaitos dokumentuose neapskaitė 175 059,47 Eur (604 445,34 Lt) pardavimo pajamų bei nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims - laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. sausio 4 d. vyriausiajam buhalteriui UAB „F.“ (įmonės, pagal sutartį tvarkiusios UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą) įgaliotajam asmeniui V. Š., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vyriausiajai buhalterei UAB „Z.“ įgaliotam asmeniui R. S., nieko nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką, žinomai melagingus duomenis įtraukti į UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas bei jas pateikti Kauno apskrities VMI Kauno skyriui. Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Z.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas apeliaciniame skunde prašo tenkinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 51 622,12 Eur civilinį ieškinį ir priteisti iš G. P..
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė iš nuteistojo G. P. priteisti ne apeliaciniame skunde nurodytą turtinę žalą, kokia buvo nurodyta ir civiliniame ieškinyje, o pagal faktines bylos aplinkybes nustatytą nesumokėtų mokesčių sumą, kuri sudaro 36 762,48 eurus. Civilinio ieškovo atstovas sutiko, kad civilinis ieškinys turi būti sumažintas ir prašė iš nuteistojo valstybės naudai priteisti 36 762,48 Eur. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei skundžiamą nuosprendį ir atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškovo ieškinyje nurodyta G. P. veiksmais valstybei padaryta turtinė žala neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
7. Pagal suformuotą teismų praktiką žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taigi, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).
8. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 , 33 punkte nurodyta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 219, 220, 221, 222 ir 223 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Pagal esantį teisinį reglamentavimą galima daryti išvadą, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo (šiuo atveju UAB „ Z.“), o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms, o juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės juridinis asmuo išnyksta arba tampa faktiškai nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Zanavykas LT“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jokio turto neturi. Taigi, išieškoti valstybei padarytos žalos iš šios bendrovės Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės (11 t., b. l. 197 - 200). Šios aplinkybės patvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, kurioje spendžiamas G. P. atsakomybės klausimas pareikštas pagrįstai.
10. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistojo G. P. veiksmai nulėmė dalies įplaukų nepatekimą į valstybės biudžetą ir tai buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė priežastis, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais valstybei padarytą žalą. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Taigi, siekiant kad civilinis ieškinys būtų tinkamai išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, būtina nustatyti tikslų turtinės žalos, atsiradusios kaip nusikalstamos veikos pasekmė, dydį. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą, priimamame sprendime privalo pateikti išsamius ir abejonių nekeliančius argumentus dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio apskaičiavimo.
11. Iš Kauno apskrities VMI civilinio ieškinio, pateikto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad civilini ieškovo vertinimu, dėl nusikalstamų veikų valstybės biudžetui buvo padaryta 51 622,12 Eur (178 240,87 Lt) turtinė žala, nes būtent tokio dydžio PVM į biudžetą UAB „Z.“ nesumokėjo. (1 t., b. 1. 51-52).
12. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones, buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklausti civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas V. J. ir specialisto išvadas byloje teikusi specialistė Ž. L..
Žemesnės instancijos teismas
13. Civilinio ieškovo atstovas V. J., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio sumą dėl 51 622,12 Eur žalos pateikė pagal specialisto išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad UAB „Z.“ nesumokėjo PVM, kuris sudaro būtent šią sumą –51 622,12 Eur. Ši žala, buvo padaryta dėl to, kad laikotarpiu nuo 2011-12-07 iki 2012-04-05 į apskaitą neįtraukė iš Lenkijos Respublikos įsigytų produktų ir neišrašė sąskaitų faktūrų. Civilinio ieškovo atstovas sutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad G. P. UAB „Z.“ naudai išvengė 36 762,48 eurų ir civilinį ieškinį mažina iki šios sumos. Sutinka, kad remiantis specialisto išvada, buvo nustatyta, kad UAB „Z.“ nedeklaravo būtent tokios sumos ir neįtraukė į apskaitą 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir lapkričio mėnesiais, būtent tokiais veiksmais buvo nesumokėtas - 36 762,48 eurų PVM į valstybės biudžetą.
14. Specialistė Ž. L., apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad savo pasirašytą išvadą tvirtina (10 t. b. l. 129 - 149). Specialistė nurodė, kad bendra priskaičiuoto PVM suma – 178 240,87 litų suma susidarė iš dviejų pažeidimų. Parodė, kad kratos metu buvo nerasta 40 688,59 kg. skerdienos, kurie buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, todėl buvo padaryta išvada, kad skerdiena ir subproduktai buvo parduoti. Išvedus kainų vidurkį, nustatyta, kad buvo realizuota prekių už 244 320,76 litų, nuo ko buvo paskaičiuotas 51 307,35 litų PVM mokestis. Be to, buvo neapskaityti kratos metu rasti iš Lenkijos Respublikos tiekėjo skerdienos pirkimo dokumentai. Neapskaityta suma nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. gruodžio 1 d. sudarė 604 445,34 litus. PVM deklaracijose jos nebuvo pateiktos kaip įsigytos prekės ir nuo šios neapskaitytos sumos buvo priskaičiuoti 126 933,52 litai pardavimo PVM iš Europos Sąjungos PVM mokėtojų įsigytų prekių. Iš viso buvo paskaičiuota bendra dviejų pažeidimų suma – 178 240,86 litų (eurais – 51 622,13).
15. 2014 m. liepos 31 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomoje specialisto išvadoje UAB „Z.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/121, nurodyta, kad „...Bendrovė „Z.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo prekių įsigijimo iš Lenkijos tiekėjo P. „S.“ už 604445,34Lt ir jų realizacijos. Įvertinus šiuos pažeidimus, bendrovė „Z.“ pateikė neteisingus duomenis finansinėje atskaitomybėje ir mokestinėse deklaracijose. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „Z.“ 2011 metų gruodžio mėn., 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, lapkričio mėn. įsigijo prekių iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės „STAN“ už 604445,34Lt, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo ir neskaičiavo 126933,52Lt (36 762,49 Eur) (604445,34x21%) pardavimo PVM nuo iš ES PVM mokėtojų įsigytų prekių. Atsakant į klausimą, ar vykdant UAB „Z.“ buhalterinę apskaitą, buvo nustatyta norminių aktų pažeidimų ir jei taip, kokie jie, buvo nustatyta, kad įmonė nedeklaravo pardavimo pajamų 244 320,76 Lt ir nepriskaičiavo PVM 51 307,35 Lt bei nedeklaravo įsigytos iš ES PVMM mokėtojo ir neapskaitė prekių už 604 445,34 Lt ir nepriskaičiavo PVM 126 933,52 Lt (36 762,49 Eur). Visa nedeklaruota PVM suma – 178 240, 87 Lt (51 622,12 Eur) buvo paskaičiuotas vertinant bendrai nustatytus du bendrovės padarytus pažeidimus.
16. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo konstatuota, kad G. P., siekdamas išvengti mokesčių, į UAB „Z.“ deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas įrašė ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai per du kartus. Pirmą kartą, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31, parduotos iš Lenkijos Respublikos įmonės be jokių dokumentų įsigytos kiaulių skerdienos, vyriausiajam bendrovės buhalteriui nurodė užpildyti 2011 metų gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2011-12-01 iki 2011-12-31 ne mažiau kaip 39 452,43 Eur (136 221,36 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 8 285,01Eur (28 606,49 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 8 285,01 Eur (28 606,49 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. Antrą kartą tuo pačiu tikslu, siekdamas išvengti ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo į biudžetą, priklausančio sumokėti dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, parduotos kiaulių skerdienos įgytos iš Lenkijos įmonės be jokių apskaitos dokumentų, jis nurodė bendrovės buhalteriui kompiuteriu užpildyti 2012 metų sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., lapkričio mėn., gruodžio mėn. UAB „Z.“ PVM deklaracijas, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „Z.“ pajamas, t. y. nefiksuojant laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ne mažiau kaip 135 607,04 Eur (468 223,98 Lt) pardavimo pajamų, nurodant ne mažiau kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) pardavimo PVM sumą bei ne mažesnę kaip 28 477,48 Eur (98 327,03 Lt) bendrovės mokėtino į biudžetą PVM sumą. Taigi, G. P. buvo pripažintas kaltu tik dėl iš ES PVMM mokėtojo Lenkijos įmonės „S.“ įsigytų prekių už 604 445,34 Lt, neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje ir šių prekių nedeklaravimo bei nuo šios sumos 126 933, 52 Lt dydžio PVM nesumokėjimo. Taigi, neginčijamai įrodyta, kad tokiais neteisėtais nuteistojo G. P. veiksmais, siekiant išvengti didelės vertės prievolės (PVM) sumokėjimo, valstybės biudžetui buvo padaryta 36 762,49 Eur (8 285,01 Eur + 28 477,48 Eur) turtinė žala.
17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išteisinęs G. P. iš visų pareikštų kaltinimų, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepriėmė sprendimo dėl civilinio ieškinio, tačiau apie tai pasisakė motyvuojamojoje dalyje. Teismas sprendė, kad išteisinus G. P. nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, žala Lietuvos Respublikai nepadaryta, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad, priimant nuosprendį, civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas.
18. Pripažinus G. P. kaltu ir nustačius, kad jo nusikalstamais veiksmais žala valstybei buvo padaryta mažesnė nei nurodyta Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniame ieškinyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir BPK 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. P. valstybės naudai 36 762,49 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 49 centus) nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.