Kauno apylinkės teismo sprendimas

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Darnios šeimos sukurti nepavyko. Gyvenant santuokoje išryškėjo sutuoktinių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes. Ieškovė su atsakovu negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio daugiau kaip dvejus metus, tiek pat laiko nebendrauja, nesimato, jai net nežinoma atsakovo buvimo vieta. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalauja, prašo palikti santuokines pavardes. Santuokos metu transporto priemonių neįsigijo, įsigijo nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini), kurį prašo padalinti lygiomis dalimis. Tiek ji, tiek atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų. Kreditoriams apie bylos iškėlimą pranešta.

2015 m. rugsėjo 17 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas (ieškinio reikalavimų papildymas) dėl nustatymo, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio buto, būtino L. P. ir jos dukrai J. L. gyventi (4 t. 29-30 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad kito būsto ieškovė neturi, prašė nustatyti, kad jai galimai priteisti įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame ji ir jos duktė gyvena.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0137/12/03027 antstolis Valdas Zubinas, vykdydamas vykdymo veiksmus pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3000 Lt skolos, 2457 Lt nuostolių, 2400 Lt sutarties pratęsimo mokesčio, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 59 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš V. P. išieškotojui IĮ „Aujama-credit“, siekdamas užtikrinti nurodyto teismo sprendimo įvykdymą, 2012 m. rugsėjo 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 d. 1 p. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3. 117 str. l d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadovaudamasis CPK 667 str. 1 d. antstolis V. Zubinas, 2015 m. vasario 12 d. patvarkymu kreditoriui pasiūlė per 30 dienų nuo nurodyto patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, t. y. skolininkui ir jo sutuoktinei L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatymo, taip užtikrinant išieškojimo vykdymą iš skolininkui bendroje nuosavybėje priklausančios turto dalies.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovas advokato padėjėjas Virginijus Kaminskas (2 t. 11 b. l.).

Ieškovė dalyvavo 2015 m. spalio 28 d. teismo posėdyje, kuriame savo patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi ir prašė tenkinti; atsisakė reikalavimo dėl nustatymo, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio buto, būtino L. P. ir jos dukrai J. L. gyventi (4 t. 29-30 b. l.) ir šioje dalyje bylą prašė nutraukti. Nurodė, kad dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės jai žinomos ir suprantamos. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu gyveno iki 2012 m. sausio 13 d. Tą dieną atsakovas išėjo iš namų ir daugiau ji jo nematė. Dar yra kalbėjusi su juo telefonu. Tuo metu jis jai sakė, kad yra Čekijoje. Kiek žino, tai jis išvykęs į Prancūziją. Butą (duomenys neskelbtini) įsigijo 2010 metais. Yra daug skolų, todėl tikisi atsakovui priklausančią dalį kaip nors išsipirkti už jo skolas. Ji yra (duomenys neskelbtini), gavo darbą (duomenys neskelbtini), per mėnesį uždirbs apie 1000-2000 Eur. Važiuoja dirbti į Vokietiją, kad galėtų atiduoti skolas. Duktė turi notarinį įgaliojimą ir už jos atsiųstus pinigus grąžins skolas. Santuoką nutraukti prašo dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, išlaikymo nereikalauja. Dėl prievolių yra pasisakiusi patikslintame ieškinyje. Nesutinka, kad prievolė IĮ „Aujama-credit“ būtų pripažinta solidaria prievole. Skolos atsiradimo metu ieškovė su atsakovu jau negyveno, kur atsakovas panaudojo pinigus nežino, šeimos poreikiams tenkinti šie pinigai nebuvo panaudoti. Todėl mano, kad ši skola yra asmeninė V. P. prievolė.

Atsakovas į tesimo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškovės ir trečiojo asmens IĮ „Aujama-credit“ pareikštus reikalavimus nepateikė, jo buvimo vieta nežinoma, šalių procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai į posėdžius jam įteikti viešo paskelbimo būdu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes įteikti tiesiogiai. Gyventojų registro duomenimis atsakovas 2013 m. spalio 2 d. išvyko į Prancūziją, konkretus adresas užsienio valstybėje nenurodytas.

Tretieji asmenys: UAB „Kauno vandenys“, AB „Lesto“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, AB „Swedbank“, BIGBANK AS filialas, UAB „Moment credit“, ĮĮ „Aujama-credit“, UAB „Gelvora“, antstolio Sauliaus Užkuraičio kontora, antstolio Mariaus Lekečinsko kontora, antstolio Regimanto Budreikos kontora, antstolės Audronės Adomaitienės kontora, antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontora, antstolio Valdo Zubino kontora apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį informuoti (4 t. 140, 143-160 b. l.), jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byloje yra gauti prašymai nagrinėti bylą nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AB „LESTO“ atsiliepimo nepateikė.

Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pažymoje apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą nurodė, kad L. P. įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra įvykdžiusi (4 t. 139 b. l.).

Patikslintas ieškinys tenkintinas, byla dalyje dėl nustatymo, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio buto, nutrauktina.

2015 m. spalio 28 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsisako patikslinto ieškinio papildomo reikalavimo dėl nustatymo, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio buto, būtino L. P. ir jos dukrai J. L. gyventi (4 t. 29-30 b. l.) ir šioje dalyje bylą prašė nutraukti. Nurodė, kad dalies reikalavimų atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės jai žinomos ir suprantamos. 2015 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas šį ieškovės prašymą palaikė, nurodė, kad ieškovės pozicija šiuo klausimu nepasikeitusi.

Įstatymas numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Ieškovės atsisakymas patikslinto ieškinio papildomo reikalavimo nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas jį priima (CPK 140 str.). Priėmus atsisakymą nuo patikslinto ieškinio papildomo reikalavimo civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). dalies bylos nutraukimo pasekmės numatytos CPK 294 str. ieškovei išaiškintos ir žinomos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (2 t. 8 b. l.). Šalys nepilnamečių vaikų neturi (2 t. 30 b. l.), kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013 m. sausio mėnesio. Gyventojų registro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovas V. P. 2013 m. spalio 2 d. deklaravo išvykimą į Prancūziją (2 t. 14, 31 b. l.). Santuokoje registruoto kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo (2 t. 39-40 b. l.). 2010 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą - (duomenys neskelbtini), kuris registruotas L. P. ir V. P. vardu (2 t. 33-38 b. l.). Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų (2 t. 41-45 b. l.). Kreditoriai apie bylos iškėlimą informuoti. Pirminis ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme pareikštas 2015 m. sausio 9 d. (2 t. 3 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė byloje teigė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys nuo 2013 m. sausio mėnesio negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja. Kaip matyti, per šiuos metus nei viena iš šalių nesiekė atnaujinti santuokinių ryšių, tuo pačiu abi šalys nesikreipė ir į teismą dėl santuokos nutraukimo. Iki ieškinio padavimo teisme, šalys faktiškai gyveno atskirai jau dvejus metus ir juos tenkino esama situacija. Teismas neturėjo galimybės išklausyti atsakovo asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, jo pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Iš bylos duomenų nėra galimybių nustatyti, kuris iš sutuoktinių paliko šeimą. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas išėjo iš namų ir negrįžo, jos žiniomis išvyko į užsienį, tačiau dėl santuokos iširimo jo nekaltina, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka formali ir nėra galimybės ją išsaugoti, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – P., o atsakovui V. P. paliktina jo prigimtinė pavardė – P. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str., 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Byloje ginčo dėl turto teisinio režimo nekyla.

Ieškovė nurodė, kad ji yra skolinga kreditoriui BIGBANK AS filialui 741,42 Eur, išieškojimas vykdomas antstolio Valdo Zubino kontoroje, vyk. b. Nr. 0137/12/04188. Po santuokos nutraukimo šią skolą prašo pripažinti jos asmenine prievole. Taip pat nurodė, kad atsakovas V. P. turi 185,58 Eur įsiskolinimą UAB „Moment credit“, išieškojimas vykdomas antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje, vykd. b. Nr. 0022/12/21691. Po santuokos nutraukimo šią skolą prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole. Kreditoriai UAB „Moment credit“ ir BIGBANK AS filialas prieštaravimų nepareiškė. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Ieškovė nurodė, kad pirmiau nurodytos prievolės yra asmeninės prievolės, nes buvo skirtos kiekvieno jų asmeninių poreikių tenkinimui. Nesant kreditorių prieštaravimų teismas plačiau dėl šių prievolių nepasisako, po santuokos nutraukimo V. P. kreditorinis įsiskolinimas UAB „Moment credit“ pripažintinas jo asmenine prievole, o L. P. kreditorinis įsiskolinimas BIGBANK AS filialui pripažintinas jos asmenine prievole.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo UAB „Kauno švara“.

Ieškovė nurodė, kad turi įsiskolinimą UAB „Kauno švara“ už mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymą, prašė šį įsiskolinimą pripažinti jos asmenine prievole. Kreditorius atsilipime nurodė, kad ieškovės nurodytas kreditoriui įsiskolinimas 191,51 Eur už atliekų tvarkymą buvo susidaręs adresu (duomenys neskelbtini), ir antstolio R. Budreikos jau pilnai išieškotas. Taip pat nurodė, kad yra susidaręs už atliekų tvarkymą adresu Skuodo g. 16-5, Kaune, pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškinys dėl šio įsiskolinimo teismui nepateiktas. Atsiliepime kreditorius nurodė, kad neprieštarauja dėl prievolės pagal atliekų tvarkymo sutartį prisiėmimo L. P.. Nesant ginčo teismas plačiau dėl šios prievolės nepasisako, po santuokos nutraukimo kreditorinis įsiskolinimas UAB „Kauno švara“ už mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymą pripažintinas asmenine L. P. prievole.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo UAB „Kauno vandenys“.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo AB „Lesto“.

Ieškovė nurodė, kad ji turi 107,42 Eur kreditorinį įsiskolinimą UAB „Kauno vandenys“, kurio išieškojimą vykdo antstolio Sauliaus Užkuraičio kontora, vykd. b. Nr. 0034/12/00957. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šią prievolę pripažinti jos asmenine prievole. Kreditorius atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimu pripažinti prievolę pagal vykd. bylą Nr. 0034/12/00957 asmenine ieškovės prievole sutinka, nes įsiskolinimas susidarė adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad ji turi įsiskolinimų AB „Lesto“, kurie vykdomi antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje (1142,28 Eur, vyk. byla Nr. 0022/12/21593 ir 760,66 Eur, vykd. byla Nr. 0022/12/21511). Po santuokos nutraukimo šias prievoles prašė pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis. Kreditorius AB „Lesto“ atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nereiškė. Nesant ginčo teismas plačiau dėl šių prievolių nepasisako, po santuokos nutraukimo kreditorinis įsiskolinimas UAB „Kauno vandenys“, kurio išieškojimas vykdomas antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje (vykd. byla Nr. 0034/12/00957) bei kreditoriniai įsipareigojimai AB „Lesto“, kurių išieškojimas vykdomas antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje (1142,28 Eur, vyk. byla Nr. 0022/12/21593 ir 760,66 Eur, vykd. byla Nr. 0022/12/21511), pripažintini asmenine L. P. prievole.

Kreditorius AB „Kauno vandenys“ nurodė, kad yra ne tik pirmiau nurodytas įsiskolinimas, bet ir įsiskolinimas už butą (duomenys neskelbtini), ir prašė šį įsiskolinimą pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Teismo posėdyje ieškovės atstovas su tokiu kreditoriaus reikalavimu sutiko, nes butas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad yra 170,99 Eur įsiskolinimas AB „Lesto“ už butą (duomenys neskelbtini), ir prašė šį įsiskolinimą, kurio išieškojimas vykdomas antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje (vykd. byla Nr. 0036/12/02645) pripažinti solidaria prievole.

Lietuvos Aukščiausias teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nustatyta, jog šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso butas Skuodo g. 16-5, Kaune. Įstatyme yra numatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai (CK 3.100 str.). Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 str. 6 p.). Nors šalys kartu faktiškai negyvena nuo 2013 m. sausio mėnesio, tačiau byloje nėra pareikšta reikalavimo teisines pasekmes taikyti nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Todėl teismas laiko, jog abiejų sutuoktinių pareiga yra išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir todėl įsiskolinimas kreditoriui UAB „Kauno vandenys“ už butą (duomenys neskelbtini), bei įsiskolinimas AB „Lesto“, kurio išieškojimas vykdomas antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje (vykd. byla Nr. 0036/12/02645), po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria L. P. ir V. P. prievole.

Ieškovė nurodė, kad ji turi kreditorinį įsiskolinimą AB Swedbank, kurio išieškojimas vykdomas antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje. Po santuokos nutraukimo prašė šį įsiskolinimą pripažinti jos asmenine prievole. AB „Swedbank“ atsiliepime nurodė, kad 2008 m. gegužės 8 d. bankas ir L. P. sudarė vartojimo/kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria bankas suteikė 5 000 Lt dydžio kreditą. Įsipareigojimai pagal minėtą sutartį nebuvo vykdomi tinkamai, todėl bankas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį aukščiau minėtas skolinis įsipareigojimas buvo parduotas UAB „Gelvora“. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad L. P. įsiskolinimo AB „Swedbank“ neturi.

Dėl kreditorinio įsiskolinimo UAB „Gelvora“.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. sausio 21 d. UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-04, kuria AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į L. P. įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t. 157-158, 159 b. l.). Minėtas vykdomasis dokumentas perduotas antstolės S. Vaicekauskienės kontorai vykdymui. Ieškovė prašo šį įskolinimą pripažinti jos asmenine prievole, UAB „Gelvora“ neprieštarauja, kad įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) liktų asmeniniu ieškovės įsiskolinimu (3 t. 153 b. l.). Nesant ginčo teismas plačiau dėl šios prievolės nepasisako, po santuokos nutraukimo kreditorinis įsiskolinimas UAB „Gelvora“, pagal ieškovės ir AB „Swedbank“ sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išieškojimas vykdomas antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje pripažintinas asmenine L. P. prievole.

Nors kreditorius AB „Swedbank“ atsiliepime nenurodė, tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2014 m. liepos 29 d. UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, kuria AB „Swedbank“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į V. P. įsiskolinimą pagal Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorius UAB „Gelvora“ prašo šį kreditorinį įsipareigojimą pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, kadangi minėta sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 20 d., t. y. po ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo (2009 m. balandžio 18 d.), ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu. Pažymėjo, kad sudarydamas Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. užtikrino, kad ji yra sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja jo šeimos interesams bei yra sudarytos sutinkant sutuoktiniui (Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties Nr. 10-001821-RK 18.1 p.) (3 t. 153-154 b. l.).

Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ši skola atsirado be ieškovės žinios. Pinigų pagal šiuos įsipareigojimus ieškovė negavo, nieko už juos neįsigijo, ji net nežinojo apie tokios sutarties sudarymą. Atsakovo pozicija teismui nežinoma, kadangi nebuvo galimybės jį išklausyti.

Kreditorius UAB „Gelvora“ savo reikalavimą pripažinti skolą pagal 2010 m. sausio 20 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su atsakovu V. P., solidaria sutuoktinių prievole iš esmės grindžia tik viena aplinkybe, jog sandoriai buvo sudaryti santuokos metu.

Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams, taip pat ir skolos išieškojimui. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 str.), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 str.). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos A. T. 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą (šiuo atveju kredito limitas), kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kaip byloje nurodė ieškovės atstovas, kredito limito kortelės pagrindu gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams. Tai, kad V. P. pasirašydamas sutartį buvo santuokoje su ieškove bei užtikrino, kad ji yra sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja jo šeimos interesams bei yra sudarytos sutinkant sutuoktiniui (Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 18.1 p.), savaime nereiškia, jog pagal šią sutartį gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad paprastai kreditinės kortelės yra išduodamos asmeniui, o ne šeimai. Lietuvos A. T. plenarinė sesija savo 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad CK 3.92 str. 2 d. numatyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Todėl nagrinėjamu atveju ne ieškovė, o kreditorius, teigdamas, jog tai sutuoktinių prievolė solidari, privalėjo įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesams tenkinti. Byloje kreditorius nenuneigė ieškovės argumentų, jog pinigai esantys atsakovo kortelėje buvo panaudoti jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog kreditorius neįrodė, kad 2010 m. sausio 20 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta atsakovo V. P. vardu, buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 str.), todėl po santuokos nutraukimo ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo prievole (CK 3.112 str.).