Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-28 · Administracinė byla Nr. I1-1022-1066/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-28
Bylos Nr.
I1-1022-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02760-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
M. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1022-1066/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02760-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 21–27), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1. Paaiškina, kad nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, 2SVS korpuse esančiose kamerose. Teigia, kad minėtu laikotarpiu patyrė fizinius sunkumus, dvasinius sukrėtimus, orumo pažeminimą, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą.

1.2. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, akivaizdžiai trūko gyvenamojo ploto. Kameroje būnant su kitais nuteistaisiais būdavo slogi emocinė būsena, kadangi dėl vietos trūkumo prie stalo nepavykdavo susėsti ir valgyti visiems kartu, todėl tekdavo valgyti šaltą maistą. Dėl šių priežasčių pareiškėjas jautė įtampą, dažnai būdavo piktas, jautė stresą, patyrė nepatogumų, papildomą diskomfortą.

1.3. Teigia, kad kamerose, kuriose buvo apgyvendintas, jam skirta miegamoji vieta buvo antrame aukšte dviaukštėje lovoje, tačiau nebuvo kopetėlių į ją užlipti, todėl tekdavo lipti kitiems nuteistiesiems, miegantiems pirmame aukšte, per galvą. Pažymi, kad dėl šių priežasčių kildavo konfliktų. Kadangi pareiškėjas yra stambaus sudėjimo, jam būdavo labai sunku užlipti. Laisvalaikiu norėdavo atsigulti, tačiau to nedarydavo, kadangi bijojo, nes anksčiau buvo ne kartą nukritęs, nusibrozdinęs, o du kartus krisdamas labai stipriai susimušė koją, dėl to teko gerti vaistus nuo skausmo. Pažymi, kad jautėsi išskirtinis, nes kiti nuteistieji galėjo miegoti pirmame lovos aukšte ir nepatirti jokių nepatogumų. Pareiškėjas dėl šių priežasčių jautė įtampą, kančią, baimę, nevisavertiškumo kompleksą, pažeminimą, taip pat mano, kad buvo pažeistas jo privatumas.

1.4. Pažymi, kad buvo ypatingai sunku išgyventi tokioje aplinkoje, dėl to tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, sumažėjo bendravimo galimybės.

1.5. Akcentuoja, kad Vilniaus PN kamerose buvo labai šalta.

1.6. Taip pat, pareiškėjo teigimu, kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

1.7. Pažymi, kad kameroje kasdien juntama drėgmė ir neveikia ventiliacijos sistema.

1.8. Pareiškėjas teigia, kad dėl blogų laikymo sąlygų kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, taip pat į Kalėjimų departamentą bei į Vilniaus PN direktorių, tačiau atsakymai neatitiko realybės arba būdavo pateikiama melaginga informacija. Pabrėžia, kad Kalėjimų departamento administracija į skundus reaguoja atsainiai, palaikydama sau pavaldžios įstaigos, t. y. Vilniaus PN, poziciją.

1.9. Nurodo, kad Vilniaus PN kamerose buvo įrengti, tačiau neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, todėl pajutus ausies, danties ar kitokio pobūdžio skausmą nebuvo galimybės pakviesti pareigūno, taip pat patekti pas medicinos darbuotoją, tad tekdavo kęsti skausmą. Be to, jis atlikinėjo bausmę su ūmaus charakterio nuteistaisiais, su kuriais kildavo konfliktų, dėl kurių jausdavo pastovią įtampą, baimę, kad nekiltų muštynės, nes nebūtų įmanoma prisikviesti pagalbos.

1.10. Atkreipia dėmesį, jog kamerose langai uždengti grotomis, lauke virš langų dengti skarda ir papildomomis sietinėmis grotomis, o tai, pasak pareiškėjo, neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi kameroje ir taip prastas apšvietimas, nepatenka dienos šviesa. Teigia, kad dėl prasto apšvietimo pareiškėjui pablogėjo rega, kadangi tekdavo skaityti knygas esant netinkamam dirbtiniam apšvietimui.

1.11. Skunde nurodoma, kad dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ir netinkamos temperatūros, taip pat grotų kamerose Visuomenės sveikatos centras nuolatos fiksuoja pažeidimus.

1.12. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti netinkamai, juose labai mažai vietos, sienos nelygaus paviršiaus ir nėra pareigūno posto. Taip pat neveikia arba apskritai nėra įrengta pareigūno iškvietimo mygtuko, todėl norint nueiti į tualetą pareiškėjui tekdavo kentėti, patiriant šlapimo pūslės skausmą.

1.13. Pareiškėjo teigimu, visą skundžiamą laikotarpį buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi du kartus per savaitę, įskaitant ir po sporto, buvo vedamas į bendro naudojimo dušą su kitais nuteistaisiais. Dušai įrengti be dušo užuolaidų, todėl kiti asmenys galėdavo matyti pareiškėją nuogą. Būdamas duše pareiškėjas jausdavo nerimą, stresą, matydavo, kaip jį stebi, o kiti nuteistieji, pamatę pareiškėjo lytinius organus, iš jo šaipydavosi. Duše nebuvo atskiros persirengimui skirtos vietos, todėl nusirengus koridoriuje pareiškėją matydavo kiti nuteistieji, o praeidami vienas pro kitą jie susiliesdavo, tad ši patirtis pareiškėjui šlykšti ir nemaloni.

1.14. Skunde akcentuoja, kad dėl paminėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) pareiškėjo psichologinė būsena blogėjo, taip pat sumenko požiūris į Lietuvos valstybę, kadangi buvo pažeidžiamos visos jo teisės. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, orumo pažeminimą, stresą ir depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančias, kuriuos vertina 5 000 Eur neturtine žala.

Atsiliepimas

2. Atsakovės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 33–41), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir remiasi šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., Vilniaus PN gyveno ir bausmę atliko kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 5, 20, 9, 19, 16.

2.1.1. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 5 plotas – 12,41 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), sanitarinio mazgo plotas – 1,67 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Taigi vienam nuteistajam tenka apie 4,13 kv. m ploto.

2.1.2. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 20 plotas – 12,15 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 4,05 kv. m ploto.

2.1.3. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9 plotas – 10,06 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), sanitarinio mazgo plotas – 1,54 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 5,03 kv. m ploto.

2.1.4. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 19 plotas – 12,66 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), sanitarinio mazgo plotas – 1,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 4,22 kv. m ploto.

2.1.5. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 16 plotas – 12,72 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo ploto), sanitarinio mazgo plotas – 1,74 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 4,24 kv. m ploto.

2.1.6. Paaiškina, kad nuo 2020 m. vasario 5 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas buvo nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo pakeitimas Nr. V-249) 2.1 ir 2.2 punktuose, kuriuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nuo 2021 m. spalio 1 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 ir 2.2 punktuose, kuriuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Atkreipia dėmesį, kad net ir esant užimtoms visoms kamerų tipo patalpoms, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kadangi visiems nuteistiesiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, todėl kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

2.1.7. Pažymi, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, t. y. jokių išimčių, kurios pablogintų jo laikymą, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti ar žeminti jo orumą bei nežmoniškai elgtis.

2.2. Kamerų tipo patalpos, kuriose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Be to, kamerose sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas.

2.3. Grotų įrengimas yra numatytas teisės aktuose, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Be to, grotos sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais ir draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.

2.4. Šaltuoju metų laiku visose gyvenamosiose patalpose veikia šildymo sistema, todėl gyvenamosiose patalpose yra užtikrinamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punkto nuostatų laikymasis, pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių Celsijaus ir ne aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą. Tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų kamerų tipo patalpų radiatorius, o patalpų šildymo sistema visada veikia, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

2.5. Pažymi, kad Vilniaus PN, atsižvelgdami į turimas finansines galimybes, nuolatos stengiasi gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, atlieka remonto darbus. Dėl objektyvių priežasčių nėra įmanoma užtikrinti, jog gyvenamosios patalpos visuomet būtų idealios būklės, kadangi vyksta natūralus patalpų nusidėvėjimas, o dažnu atveju patalpos ar jose esantis inventorius yra netausojamas ar tyčia bei sistemingai niokojamas pačių nuteistųjų, kurie nuolatos gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, laužo lovas, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija, pastebėjusi vienokius ar kitokius patalpų trūkumus, taip pat gavusi nusiskundimų ar prašymų iš nuteistųjų visuomet pagal galimybes stengiasi pašalinti atsiradusius trūkumus.

Atsiliepimas

2.6. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas, būdamas nepatenkintas jam skirta miegojimo vieta antrame dviaukštės lovos aukšte, turėjo galimybę kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus su prašymu išrašyti pažymą, kuri patvirtintų, jog dėl tam tikros būklės pareiškėjui tinkamesnė miegamoji vieta yra pirmame lovos aukšte, o vėliau su minėta pažyma galėjo kreiptis į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris būtų ėmęsis veiksmų pakeičiant miegamąją vietą, tačiau pareiškėjas to nepadarė bei pretenzijų nereiškė.

2.7. Nurodo, kad Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, į kuriuos vedami nuteistieji. Kamerų tipo patalpoms priklausančių pasivaikščiojimo kiemelių sienos yra sudarytos iš profiliuotų lakštų, kurių danga lygi, pasivaikščiojimo kiemelių grindys taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta kritulių šalinimo sistema. Pažymi, kad kiekvieną dieną Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus budinčių pamainų pareigūnai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi pasivaikščiojimų kiemai. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, teisės aktuose nėra reglamentuotas.

2.8. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punktą kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniškai gadina šias sistemas. Pažymi, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose yra įrengtos priežiūrą vykdančių pareigūnų iškvietimo sistemos, administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad iškvietimo mygtukai funkcionuotų nuolatos. Taip pat, kamerų tipo patalpų ar bendrabučio tipo patalpų lokaliniame sektoriuje, įskaitant ir pasivaikščiojimų kiemeliuose, visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie atlieka kamerų tipo patalpų ar bendrabučio tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją.

2.9. Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dušo patalpos visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas Vilniaus PN dušų patalpoms niekada neturėjo pastabų. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo ar galimų pažeidimų, o jo teiginiai dėl neva patirtų stiprių neigiamų emocijų, naudojantis dušu, suponuojančių neturtinės žalos kilimą, vertintini kaip bandymas pasipelnyti iš valstybės. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog nuteistiesiems užtikrinamas ir privatumas naudojantis dušais.

2.10. Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, kadangi nėra visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą.

3. Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimus (b. l. 58–59).

3.1. Pažymi, kad skaičiuojant kameros gyvenamąjį plotą, neįtraukiant baldų, lieka 4 kv. m, todėl visi trys nuteistieji, esantys kameroje, vienu metu atsistoję gali tik apsisukti, tačiau negali laisvai judėti.

3.2. Kameroje Nr. 5 buvo neįmanoma nusivalyti langų, kadangi trukdė grotos, langas atsidarydavo tik 5 cm, ventiliacija kameroje neveikė. Nuo 2021 m. gegužės mėn., kai pareiškėjas buvo perkeltas iš kameros Nr. 5 į Nr. 9, kamera Nr. 5 buvo pradėta remontuoti. Akcentuoja, kad atsakovės atstovas pateikė teismui suremontuotos kameros fotonuotraukas, tačiau nepateikė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas kameros įrengimas iki remonto.

3.3. Pabrėžia, kad iš nuteistųjų, kurie sugadina pataisos namų inventorių, išskaičiuojami pinigai, taip pat pataisos namų administracija skiria nuobaudas, o pareiškėjas nėra baustas už inventoriaus gadinimą, todėl Vilniaus PN neturi teisės jo laikyti teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

3.4. Nurodo, kad tik 2021 m. gegužės mėn. pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo įrengtas kritulių nuotekų drenažas.

Šalies argumentai

3.5. Pareiškėjas nurodo, kad, jeigu beldžia į duris ir šaukiasi pareigūnų, darbuotojai grasina tarnybiniais pranešimais, kartais apskritai nereaguoja į beldimą, todėl pagalbos mygtukų neveikimas, pasak jo, yra naudingas pareigūnams.

3.6. Dušuose įrengtos tvorelės, tačiau nėra užuolaidų, todėl nuteistųjų privatumas neužtikrinamas. Be to, persirengimo patalpa yra tik 2 kv. m ploto.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovas papildomai raštu paaiškino, kad Vilniaus PN 2-ojo nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamojo korpuso 1-ojo aukšto dušo, kuriuo pareiškėjas naudojosi, persirengimo patalpos plotas yra 3,20 kv. m, o dėl izoliacijos reikalavimų užtikrinimo Vilniaus PN 2-ajame gyvenamajame korpuse vienu metu į dušą vedami tik toje pačioje kameroje esantys nuteistieji, todėl konkretus skaičius priklauso nuo konkrečios kameros apgyvendinimo. Pažymi, kad minėtoje dušo patalpoje yra įrengtos trys dušo kabinos, o tai nurodo maksimalų į dušą vienu metu vedamų asmenų skaičių (b. l. 73–74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas M. Ž. kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., atlyginimo.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

7. Kaip pareiškėjas nurodo, jis buvo laikomas ankštomis sąlygomis, kamerose gyvendavo su kitais nuteistaisiais, kiekvienam asmeniui praktiškai nebelikdavo galimybės laisvai judėti, kadangi didžioji dalis kameros būdavo užstatyta baldais, daiktais.

7.1. Remiantis atsiliepime nurodyta informacija pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN gyveno ir bausmę atliko kamerų tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 5, 20, 9, 19, 16.

7.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (2020 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo pakeitimas Nr. V-249) 2.1 ir 2.2 punktuose buvo nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 ir 2.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

7.3. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalijant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

7.4. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (b. l. 43) matyti, kad kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 5 plotas yra 12,41 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,67 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 4,13 kv. m ploto. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 20 plotas yra 12,15 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,68 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,05 kv. m ploto. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9 plotas yra 10,06 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,54 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 5,03 kv. m ploto. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 19 plotas yra 12,66 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,64 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,22 kv. m ploto. Kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 16 plotas yra 12,72 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,74 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,24 kv. m ploto.

7.5. Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir daro išvadą, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentas, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, kadangi nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-502/2016). Apibendrinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam teko miegoti antrame lovos aukšte, o prie lovos nebuvo kopėtėlių, teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.1. punkte nustatyta, jog kamerų tipo patalpoje turi būti metalinė lova kiekvienam asmeniui. Jokiais teisės aktais nedetalizuoti kiti lovų parametrai. Be to, teisės aktai nedraudžia nuteistiesiems patalpose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles prie lovų. LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas nuteistųjų teisių pažeidimu (2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016 ir kt.). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundais, prašydamas pakeisti jo miegamąją vietą, t. y. leisti jam miegoti lovos pirmame aukšte, todėl atsakovės atstovas negalėjo apie tai žinoti ir jam nekilo pareiga tokią situaciją spręsti. Be to, įvertinus į bylą pateiktus pareiškėjo sveikatos duomenis (b. l. 80–97) nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į medicinos punktą su nusiskundimais ar skausmais būtent dėl iškritimo iš lovos. Todėl pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN kamerose buvo labai šalta, juntama drėgmė ir neveikė ventiliacijos sistema. Kadangi ant langų įrengtos grotos, nebuvo galimybės atidaryti langų ir vėdinti patalpų, dėl to į kamerą patekdavo mažai dienos šviesos ir pareiškėjui pablogėjo rega.

9.1. Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Taisyklės) įtvirtinta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas (Taisyklių 12.7 papunktis). Naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Taisyklių 12.9 papunktis). Kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (Taisyklių 12.10 papunktis).

9.2. Pagal Lietuvos higienos normų HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

9.3. Įvertinus teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad Vilniaus PN turėjo pareigą įrengti ant langų grotas, kadangi grotų įrengimas yra numatytas Taisyklėse ir jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Vilniaus PN kamerose sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Šias aplinkybes įrodo ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 44). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą, todėl šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų kamerų tipo patalpų radiatorius, o patalpų šildymo sistema visada veikia, palaikydama optimalią oro temperatūrą patalpose.

9.4. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl netinkamos temperatūros visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose gyvenamosiose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip pasireiškė netinkama temperatūra ir drėgmė, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad d kamerose buvo šalta, kaupėsi drėgmė, taip pat akcentavo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir Kalėjimų departamentas nereagavo į jo skundus, tačiau nenurodė, kada konkrečiai kreipėsi į šias įstaigas, nepateikė jokių tai patvirtinančių raštų, taip pat nėra duomenų, kad kreipėsi į Vilniaus PN su skundais (-u) dėl netinkamos temperatūros kameroje. Atsakovas į bylą pateikė paaiškinimus, kad į Vilniaus PN administraciją su skundais dėl netinkamos temperatūros nesikreipė (2023 m. rugpjūčio 18 d. raštas). Be to, pareiškėjas pats nurodo, kad pateikti atsakymai buvo melagingi, neatitinkantys realybės, tačiau šių atsakymų teismui nepateikė, todėl nėra galimybės patikrinti minėtų teiginių. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam dėl grotų įrengimo ir dirbtinio apšvietimo pablogėjo rega, tačiau iš į bylą pateiktos Sveikatos istorijos (b. l. 80–97) nesimato, jog jis kreipėsi į medicinos punktą dėl pablogėjusios regos. Apibendrinant nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nepakankamo šildymo, drėgmės, grotų įrengimo, netinkamo apšvietimo, neveikiančios ventiliacijos sistemos atmestini kaip nepagrįsti.

10. Pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose neveikdavo pagalbos iškvietimo mygtukai.

10.1. Pagal Taisyklių 12.11 papunktį kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime pažymėjo, kad nuteistieji nuolatos techniškai gadina šias sistemas. Be to, nors Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Taip pat nurodo, kad kamerų tipo patalpų ar bendrabučio tipo patalpų lokaliniame sektoriuje, įskaitant ir pasivaikščiojimo kiemelius, visą parą budi pareigūnai, kurie atlieka kamerų tipo patalpų ar bendrabučio tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją.

10.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

10.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigė, kad mygtukai įrengti, tą patvirtina ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 48–49), tačiau jie neveikė. Vis dėlto, teismas pažymi, kad skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais kenčiant ausies ar danties skausmą buvo sunku iškviesti pagalbą daužant duris, tačiau pareiškėjas nesukonkretino, kada jis sirgo, bet negalėjo prisikviesti pagalbos ir dėl to kilo konkrečios pasekmės. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 80–97) nesimato, kad pareiškėjo sveikata būtų taip pablogėjusi, jog jam būtų reikėję nedelsiant suteikti medicininę pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pareiškėjo teiginius dėl iškvietimo sistemos neveikimo atmeta kaip nepagrįstus.

11. Pareiškėjas neturtinės žalos kilimą taip pat kildina iš netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių Vilniaus PN, nurodydamas, kad juose labai mažai vietos, sienos nelygaus paviršiaus, neveikia arba apskritai nėra įrengta pareigūno iškvietimo mygtuko, todėl norint nueiti į tualetą pareiškėjui tekdavo kentėti, patiriant šlapimo pūslės skausmą.

11.1. Taisyklių 15–18 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo reikalavimus, įskaitant ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

11.2. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas nekonkretizavo kiemelio trūkumų. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, nėra reglamentuotas bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl pareiškėjo teiginiai, jog kiemeliai yra per maži, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose visą parą budi pareigūnai, kurie atlieka kamerų tipo patalpų ar bendrabučio tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja situaciją, o pats pareiškėjas teismui nepaaiškino, kada jis neturėjo galimybės kreiptis į pareigūną, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip niekuo nepagrįsti.

12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad visą skundžiamą laikotarpį buvo pažeidžiamas jo privatumas prausiantis dušu, kadangi dušai įrengti be dušo užuolaidų, todėl kiti asmenys, įskaitant ir nuteistuosius, galėjo matyti jį nuogą.

12.1. Teismas pažymi, kad teisės aktai, galioję ginčo laikotarpiu, nenumatė reikalingumo bendro naudojimo dušuose įrengti atskiras (visiškai izoliuotas) dušo kabinas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-980-1047/2022; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; ir kt.). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos faktines aplinkybes, net ir nenustačius kitų netinkamų kalinimo sąlygų, gali būti konstatuotas pažeidimas dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2699-415/2020).

12.2. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus PN dušo patalpos yra atskirtos pertvaromis. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat nurodė, jog duše yra įrengtos pertvaros ir šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos (b. l. 46–47).

Vis dėlto, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog kiti asmenys galėjo netrukdomai duše jį matyti, tačiau nei skunde, nei atsikirtime į atsiliepimą nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, t. y. nei kas konkrečiai tie kiti asmenys (pareigūnai ir / ar nuteistieji), nei kada jis buvo jų stebimas / matomas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl tam tikrų individualių pareiškėjo savybių visiško privatumo naudojantis dušu užtikrinimas pareiškėjui būtų itin svarbus.

Teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.

12.3. Pareiškėjo teigimu, duše taip pat nebuvo atskiros vietos persirengti, todėl jį galėjo matyti kiti nuteistieji.

Teismas pažymi, kad iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 45–47) matyti, jog dušo patalpose yra vieta persirengimui, sieninė pakaba drabužiams, duše yra kilimėlis, vieta vandens nutekėjimui, todėl laikytina, kad dušo patalpos ir vieta, skirta persirengti, įrengtos tinkamai, o jokie teisės aktai nenumato, jog turi būti įrengta atskira privati patalpa persirengti.

12.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui pataisos įstaigai nesiskundus dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų, nenurodžius jokių reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu, byloje konstatavus, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pertvarų Vilniaus PN dušo patalpose buvimo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Taigi konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra pagrindo.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovės atstovas pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos patalpos po remonto, yra niekuo nepagrįsti, kadangi ant fotonuotraukų (b. l. 45, 48) nurodytos datos (2017-06-13, 2018-04-03), o teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiškėjas, nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste, yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos, kurios šiuo atveju nepagrindė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.

15. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų sąlygų jis patyrė stresą, įtampą, tapo piktas, irzlus, išgyveno baimę ir pan. Pažymėtina, kad į bylą pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija (b. l. 80–97) nepatvirtina, jog dėl pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus.

15.1. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Taip pat minėta, jog valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

15.2. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis