Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kalėjimo kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m, - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 10.1 papunktyje įtvirtinta norma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas Pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (LVAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Matyti, kad Pareiškėjui visas kalinimo dienas (laikotarpis nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 27 d., viso - 12 dienų) kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau minėta nuostata privalomai taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad LKT Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka visuotinai priimtinus, kabinai keliamus reikalavimus: kabina gali būti tiek uždara, tiek atskirta nuo aplinkos, bet ne visiškai uždara (pvz., persirengimo kabina paplūdimyje, skaitytojo kabina bibliotekoje, dušo kabina baseinų zonose, SPA kompleksuose ir t. t.). Taigi, atsakovas nemato jokio teisinio pagrindo LKT Šiaulių kalėjime esančių sanitarinių mazgų nevadinti sanitarinio mazgo kabinomis.

Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kameroje Nr. 8 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti Pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra.

Taip pat atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie Pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo Teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., LVAT2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe LKT Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Taip pat pažymėtina tai, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti.

Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 8 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija (atkreiptinas dėmesys, kad angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai). Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu - šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

LKT Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant Pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Pažymi, kad gyvenamoji kamera Nr. 8, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pareiškėjas nebuvo patikrinta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. nematyti.

Taip pat, Normų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), veidrodis (1 vnt.).

Pažymi, kad LKT Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.

Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos, stalas nesulaužytas, veidrodis virš kriauklės taip pat yra.

Taip pat, iš pridedamų nuotraukų bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 matyti, kad visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės.

Visa tai įvertinus matyti, kad toks kamerų įrengimas (turimas inventorius) negalėjo sukelti Pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad antklodžių, pagalvių, čiužinių pirkimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu. Visiems į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Tai atitinka HN 134:2015 41 punkto reikalavimus, kur yra nurodyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

LKT Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius), juos patenkina. Tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius pakeičiamas anksčiau už Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkoje apibrėžtą minkštojo inventoriaus naudojimo laiką.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš prie atsiliepimo pridedamo 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA-3734 matyti, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, kad Šiaulių kalėjime išduodama patalynė švari ir nėra dėmėta.

LKT Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos yra įrengtos vadovaujantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. LKT Šiaulių kalėjime, gyvenamosiose kamerose kalinčiųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Tikslu apsaugoti gretimuose dušuose besiprausiančius asmenis nuo vienas kito purslų, dušai atskirti pertvaromis. Jokie teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Be to, iš pateikiamų dušo patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių nematyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose, baseinuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna sienelės tarp prausimosi vietų. Visuotinai priimtina nuostata, kad bendrose pirtyse (dušuose) vienos lyties asmenys maudosi nuogi, tačiau nedraudžiama praustis ir vilkint glaudes. Viešųjų pirčių paslaugų tiekėjams skirtos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ punkte 18 nurodoma: „Dušo (prausyklos) patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti.“ Įrengti uždarų dušų, nenumatyta net visuomeninėse viešose pirtyse, baseinų dušinėse ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad bendrose kalėjimo dušinėse įrengus atskiras dušo kabinas, išvengti nuogumo nepavyktų ir dėl to, kad į dušus atvesta visa grupelė kameros kalinčiųjų nusirenginėja bendroje nusirengimo patalpoje.

Prie atsiliepimo pridedamas 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-3734 iš kurio matyti, kad atliekant operatyviąją kontrolę, buvo nustatyta, kad Šiaulių kalėjime dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal 2022 m. kovo 21 d. direktoriaus patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos 2022­ – 2023 m. papildytą planą“ Nr. 20-1056, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad patikrintuose I ir II aukšto dušuose kilimėliai buvo, dušai ir sienos švarios.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, kadangi jokių pažeidimų dušų patalpose nustatyta nebuvo, Pareiškėjo nusikandimai atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Taisyklių X skyriaus nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Pažymi, kad LKT Šiaulių kalėjime telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito. Telefonų aparatai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Taip pat, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą.

Pažymi, kad jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų ar juolab prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje nenumato, tačiau, atsakovo nuomone, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą. Patikrinus atstumus, nustatyta, kad atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros durų yra 2,23 m., nuo pirmojo taksofono iki antro 1,13 m., nuo vidurinio iki trečiojo taksofono atstumas 1,23 m. Atstumas matomas iš Teismui pateikiamų nuotraukų. Be to, kaip buvo paminėta aukščiau, taksofonai yra atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Pažymime, kad gyvenamosios kameros yra kur kas atokiau.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei Taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nedraudžia bausmių atlikimo vietų įstaigos (kalėjimo) patalpoje skambinimo metu būti pareigūnams. Pažymėtina, kad Taisyklių 80 punkte yra numatyta, kad suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis surinko asmens, kuriam leidžiama skambinti, telefono numerį. Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį. Kai suimtasis arba nuteistasis skambina naudojantis interneto telefonija, pokalbio pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas įsitikina, kad suimtasis arba nuteistasis paskambino jo nurodytam artimajam (artimiesiems) arba asmeniui, kuriam tokiu būdu paskambinti leido laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (asmuo (asmenys), kuriam (kuriems) skambina suimtasis ar nuteistasis, turi pateikti (parodyti) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi teisę reguliariai patikrinti, ar skambinimo naudojantis interneto telefonija metu, suimtasis ar nuteistasis bendrauja tik su tuo (tais) asmeniu (asmenimis), kuriam (kuriems) jam buvo leista tokiu būdu paskambinti.

Apibendrinus aukščiau paminėtą, pažymi, kad LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai, kontroliuojantys ir vykdantys suimtųjų (nuteistųjų) telefoninius pokalbius, nesiklauso suimtųjų (nuteistųjų) telefoninių pokalbių su jų artimaisiais ir griežtai vadovaujasi nustatytų teisės aktų nuostatomis ir veikė teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat, atsižvelgus į skambučių kontrolės išklotinę, Pareiškėjas būdamas LKT Šiaulių kalėjime naudojosi teise paskambinti telefonu nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 14 d. Pažymėtina, kad Pareiškėjui draudimų, apribojimų taikyta nebuvo, nuteistasis turėjo galimybę skambinti savo artimiesiems ir gynėjui, vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nustatyta tvarka.

Galiojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpų įrengimui bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose), todėl Pareiškėjo teisė skambinti įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse pažeista nebuvo.

Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Instrukcija), 10 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra, tai yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pataisos pareigūnų (dinaminę priežiūrą vykdančių pareigūnų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti įstaigose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, nustatytos dienotvarkės laikymąsi. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LKT pareigūnų pareigų atlikimą, pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčio reikalavimais, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Šių taisyklių 12.8 papunktyje nurodoma, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tai reiškia, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. LKT Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą, 2026 m. planuojama pastatyti naują kamerinio tipo įkalinimo įstaigą Šiauliuose, LKT Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių pagalbos iškvietimo sistemai įrengti.

Pažymėtina, kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, LKT Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Atkreipiame dėmesį, kad natūralu, jog kartais tenka palaukti dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose esančių pareigūnų vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, LKT Šiaulių kalėjime laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčiosios pamainos pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės.

Pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, kaip jau buvo paminėta aukščiau, LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių Pareiškėjas niekaip nesieja su jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių Pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o jo nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Patikrinus LKT Dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) „DBSIS“ (sistema naudojama nuo 2023-03-01) užregistruotus dokumentus ginčui aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi: 2023 m. liepos 3 d. su skundu dėl privatumo užtikrinimo skambinimo metu bei ploto, tenkančio vienam asmeniui gyvenamojoje kameroje, į kurį LKT Šiaulių kalėjimo administracija 2023 m. liepos 20 d. pateikė atsakymą Nr. SA-24-141; 2023 m. birželio 26 d. su skundu dėl dušo patalpų ir iškvietimo sistemos įrengimo, į kurį LKT Šiaulių kalėjimo administracija 2023 m. liepos 13 d. pateikė atsakymą Nr. SA-24-137.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kitų pateiktų nusiskundimų duomenų nėra, o aukščiau paminėti LKT Šiaulių kalėjimo pateikti atsakymai į Pareiškėjo skundus yra pakankamai aiškūs, pagrįsti ir motyvuoti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas atlieka dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Taip pat ir Pareiškėjo atžvilgiu, pareigūnai savo pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti pastarajam.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta Pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pažymėtina, kad Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir blogos ventiliacijos kameroje jautėsi nemalonus kvapas, o dėl sulaužytų sanitarinio mazgo durų buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

Atsakovas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių kalėjimo pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kameroje Nr. 8, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 1,81 m. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos.

Pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo sulaužytų durų deklaratyvūs, pareiškėjas nedetalizuoja ir plačiau nepaaiškina kaip buvo sulaužytos durys. Skundų Šiaulių kalėjimo ar Kalėjimų tarnybos administracijai dėl sanitarinio mazgo sulaužytų durų neteikė. Iš fotonuotraukų matyti jog nėra jokių požymių, kad sanitarinio mazgo durys buvo sugadintos ar tinkamai neužsidarė, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu atmestini, kaip nepagrįsti.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 8 nebuvo pakankamo inventoriaus susidėti daiktus. Stalas buvo sulūžęs. Prie stalo nebuvo pakankamai sėdimų vietų, nebuvo spintelių susidėti daiktams. Daiktus turėjo laikyti plastmasinėje dėžėje, kurioje jie apdulkėdavo ir pradėdavo smirdėti. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio. Lova dviaukštė, be kopėtėlių, netinkamai įrengta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 36 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti metalinė lova 1 vnt. 1 asmeniui (9.2 papunktis); spintelė 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 papunktis); stalas 1 vnt. (9.4 papunktis); suolas arba kėdė, arba taburetė 1 sėdima vieta vienam asmeniui (9.5 papunktis); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 papunktis); veidrodis 1 vnt. (9.10 papunktis). Iš 2017-09-06 pažymos Nr. 62108-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 8 buvo stalas, taburetė 1 vnt., lentyna 1 vnt. Tačiau iš pridėtų kameros fotonuotraukų matyti, kad kameroje taburetės nėra. Iš fotonuotraukų matyti, jog prie sienos yra pastatoma lentyna. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kameroje yra veidrodis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nei iš pateiktų fotonuotraukų, nei iš kitų byloje esančių dokumentų nesimato, jog kameroje Nr. 8 buvo veidrodis. Iš 2023-07-25 pažymos Nr. SV-24-20790 ir 2023-07-11 pažymos Nr. SV-24-19358 matyti, kad kameroje Nr. 8 laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2023-06-14 buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl konstatuotina, kad per visą ginčui aktualų laikotarpį nebuvo užtikrintas pakankamas sėdimas inventorius, t. y. nebuvo užtikrinta 1 sėdima vieta vienam asmeniui, taip pat nebuvo veidrodžio, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas nurodė, jog lova netinkamai įrengta, į lovos antrą aukštą kitas suimtasis galėjo užlipti padėdamas koją ant pareiškėjo lovos. Teisės aktai nenumato kopėtėlių įrengimo lipant į lovos antrą aukštą. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamai įrengtos lovos.

Pareiškėjo teiginiai dėl sulūžusio stalo deklaratyvūs, pareiškėjas nedetalizavo ir plačiau nepaaiškino kaip buvo sulūžęs stalas. Iš fotonuotraukų matyti, jog jokių požymių, kad stalas būtų sulūžęs, nėra, pareiš2023-06-05 iki 2023-06-14 dėl sugadinto, sulaužyto stalo atsakovui skundų neteikė. Kaip matyti iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą, taip pat fotonuotraukų, kamerose yra lentynos, todėl pareiškėjo argumentai dėl lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus, dėl sulūžusio stalo, dėl netinkamai įrengtos lovos atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.

Pareiškėjas nurodė, kad dušo patalpos netvarkingos, jose daug šiukšlių, plaukų, neatliekami dezinfekcijos darbai, dėl netinkamo įrengimo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos “Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės” (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021), kurios nustato pataisos namų, atvirųjų kolonijų, pusiaukelės namų, ir tardymo izoliatorių (toliau – įkalinimo įstaigos) nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų (toliau – įkalinimo įstaigų statiniai) įrengimo ir eksploatavimo bendruosius reikalavimus.

Higienos normos 28.2. punkte numatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80 Mr.)PA-3734 matyti, kad patikrinimo metu 2023-06-19 dušo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Nurodyta, jog dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal 2022-03-21 direktoriaus patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2022-2023 m. papildytą planą“ Nr. 20-1056, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija.

Pareiškėjas nurodė, kad patalynė plaunama vieną kartą per savaitę, tačiau pareiškėjo patalynė išsipurvino greičiau.

Pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išplauti ar pakeisti patalynę, neteikė skundų dėl patalynės išpurvinimo, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamai įrengtų taksofonų buvo pažeistas jo privatumas, kiti asmenys galėjo girdėti jo pokalbius telefonu.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą bei taip eliminuoja galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos taksofonų fotonuotraukos. Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimo administraciją kreipėsi su skundu dėl privatumo pažeidimo skambinant telefonu. Šiaulių kalėjimo 2023-07-20 atsakyme Nr. SA-24-141 pareiškėjui paaiškinta naudojimosi taksofonais tvarka. Taip pat konstatuota, kad Šiaulių kalėjimo darbuotojų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad pareiškėjas yra stebimas pareigūnų ir taip pažeidžiamas jo privatumas, negali būti vertinama kaip jo teisių ar teisės aktų pažeidimas, kadangi pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-647-575/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-648-815/2023 ir kt.).