Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-12-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-16485-892/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-17
Bylos Nr.
e2YT-16485-892/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03639-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
E.K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, A.K., E.K., G. K.
Kategorijos
  • 3.4.5.20Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2YT-16485-892/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03639-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E.K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ „Turto bankas“, A.K. , E.K. , G. K. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E.K. po savo sutuoktinės Z. K. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė Z. K. (toliau ir – Palikėja). Po Palikėjos mirties palikimą galėjo priimti Palikėjos sutuoktinis (pareiškėjas) ir vaikai (suinteresuoti asmenys) – A.K. , E.K. , G. K. . Po Palikėjos mirties Palikėjos turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė. Visi vaikai patvirtina, jog į mamos Z. K. palikimą jie nepretenduoja ir sutinka, kad pareiškėjas mirus Z. K. faktiškai priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas kartu su Z. K. gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., ir po Z. K. mirties pareiškėjas liko gyventi minėtame name, juo naudojosi, rūpinosi ir mokėjo mokesčius. (duomenys neskelbtini)seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 17, asmens sąskaitos Nr. 849, Z. K., vardu įregistruotas gyvenamasis namas bei kiemo statiniai esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp Z. K. ir pareiškėjo. 1981-06-24 Vilniaus rajono valdybos sprendimu Nr. 2913 Z. K. buvo leista atlikti minėto gyvenamojo namo kapitalinį remontą. 1995-03-22 LR Vilniaus rajono valdybos potvarkiu Nr. 230pv Z. K. nuosavybės teisę įgijo 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir Z. K. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl laikytina, kad visas aukščiau nurodytas Turtas buvo įgytas santuokos metu, t.y. minėtą turtą valdė bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisėmis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo byloje - VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

4. Suinteresuoti asmenys byloje ­– A.K. , E.K. , G. K. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą tenkinti, sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjo sutuoktinė Z. K. mirė 1998 m. rugsėjo 26 d., todėl jos palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 2 dalis (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

6. Vadovaujantis dabar galiojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. K. mirė (duomenys neskelbtini).; po Z. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės Z. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad, mirus sutuoktinei pareiškėjas ir toliau liko gyventi name adresu (duomenys neskelbtini) šiuo turtu naudojosi ir valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, yra sudaręs savo vardu elektros paslaugų teikimo sutartį. Nurodė, kad perėmė visus minėtame name buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis ir mirusios sutuoktinės Z. K. asmeninius daiktu. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimai atlikti už elektros energiją). Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje ­– A.K. , E.K. , G. K. pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, prašo prašymą tenkinti, minėtas aplinkybes paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Z. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas po Z. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E.K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo liudijimo pareiškėjui E.K. išdavimo tikslu .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė