- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-584-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03214-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST 2“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja I. R. pateikė teismui 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais prašė sustabdyti varžytines Nr. 185043, paskelbtas dėl nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto (sandėliuko), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas I. R. skundas dėl antstolio R. V. patvarkymo Nr. S-20-128-1441.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra apskundusi antstolio R. V. patvarkymą Nr. S-20-128-1441 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041. Antstolis minėtu patvarkymu atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą, tenkinti skolininkės prieštaravimą dėl vertės bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja paaiškino, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti, kadangi šiuo metu yra paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto varžytinės, kuriose pradinė turto kaina nustatyta tik 87 600,00 Eur. Jeigu turtas bus išvaržytas, o pareiškėjai bus priimtas palankus teismo sprendimas, tai jo galimai bus neįmanoma įvykdyti. Pareiškėjos manymu, vadovaujantis teismų praktika bei skunde nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja įrodė, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tenkinti jos skundą dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos I. R. 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki pareiškėjos I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo uždraudė antstoliui R. V. surašyti iš varžytinių Nr. 185043 pardavinėjamo pareiškėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą; kitos prašymo dalies netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pagrindė išdėstytomis aplinkybėms, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai bei paskelbtos varžytinės (varžytinių pradžios data: 2020 m. sausio 20 d., pabaigos data: 2020 m. vasario 19 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčija antstolio veiksmus dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju turi būti užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas iki kol bus išspręstas ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Priešingu atveju, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi tenkinus skundą, turtas galėtų būti parduotas pirkėjui, kiltų nauji ginčai, o tai neatitiktų proporcingumo reikalavimų.
6. Teismas, spręsdamas dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ar pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuo atveju, jeigu prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, nemanė esant pagrindą visiškai sutikti su pareiškėja ir taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, skųsdama tik antstolio patvarkymą Nr. S-20-128-1441 dėl atsisakymo tenkinti prieštaravimą dėl turto vertės bei prašymą skirti ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041 ir prašydama stabdyti jau paskelbtas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto varžytines Nr. 185043 pasirenka, teismo vertinimu, neproporcingą, kartu neekonomišką laikinąją apsaugos priemonę.
7. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjos prašymus tenkintini iš dalies, taikant CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – iki pareiškėjos 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo uždraudžiant antstoliui surašyti iš varžytinių Nr. 185043 pardavinėjamo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą. Teismo vertinimu, ši laikinoji apsaugos priemonė atitiks civilinio proceso principus, taip pat užtikrins ne tik pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo pagal jos skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymo realumą, bet ir abiejų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST 2“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Skolininkės skunduose nurodoma aplinkybė, kad antstolis sutiko paskirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolis tokiais veiksmais pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai ir todėl būtina atlikti pakartotinę ekspertizę. Priešingai, iš vykdomosios bylos duomenų ir antstolio procesinių dokumentų turinio matyti, jog ekspertizės išvados jam nekėlė abejonių, tačiau siekiant užtikrinti skolininkės teisę pagal įstatymą pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę su sąlyga, jog už ekspertizę sumokės skolininkė. Remdamasi savo neva bloga finansine padėtimi, skolininkė atsisakė apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas ir tuo pačiu pasinaudoti teise pagal įstatyme nustatytą tvarką teikti prieštaravimus dėl atliktos turto vertės ekspertizės. Skundžiama nutartimi nepagrįstai neatsižvelgta į minėtas aplinkybes, kurios aiškiai patvirtina, jog skolininkei buvo suteikta reali galimybė teikti prieštaravimus dėl atliktos turto vertės ekspertizės, tačiau ji šia įstatyme garantuota teise nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju skolininkei nepasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise teikti prieštaravimus dėl turto vertės ekspertizės bei su skundu nepateikiant jokių vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės pagrindu nustatyto turto vertės neteisingumo įrodymų (pvz., pateikiant kito nepriklausomo vertintojo bent jau preliminarią išvadą), o savo skundus grindžiant tik deklaratyviais bei abstrakčiais teiginiais, darytina išvada, kad skundai prima facie nėra pagrįsti, todėl nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
8.2. Nėra rizikos, kad skolininkei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, o skolininkė, be to, neįrodė, kad egzistuotų išimtinės aplinkybės išieškojimo veiksmų stabdymui. Net jeigu skundas būtų bent hipotetiškai pagrįstas, nagrinėjamu atveju skolininkės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su teismo sprendimui prilyginamo vykdomojo dokumento priverstiniu vykdymu, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja I. R. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti galioti. Nurodo šiuos atikirtimus:
9.1. Šiuo atveju buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas galėjo pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti, kadangi skundo pateikimo metu buvo paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto varžytinės, kur pradinė turto kaina yra nustatyta tik 87 600,00 Eur. Juo labiau, kad 2020 m. kovo 6 d. patvarkymu, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. kovo 12 d., buvo paskelbtos antros varžytinės, nustatant turto vertę tik 65 7201,56 Eur. Akivaizdu, kad jeigu turtas bus išvaržytas, o pareiškėjai bus priimtas palankus teismo sprendimas, tai jo galimai bus neįmanoma įvykdyti, nes išvaržius turtą, bus realiai neįmanoma įgyvendinti jo. Juo labiau, kad pareiškėja įrodė, kad yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą, todėl turi būti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, <...> turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teikiami rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, šie įrodymai priimami.
Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (varžytinių sustabdymo), teisėtumas ir pagrįstumas.
13. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
14. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju skundais dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašė panaikinti antstolio R. V. 2020 m. sausio 20 d. pranešimą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-128-1462 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041 ir panaikinti antstolio 2020 m. sausio 20 d. patvarkymą atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą, dėl skundo grąžinimo skolininkui, atsisakyti tenkinti skolininko prieštaravimą dėl vertės bei prašymą skirti pakartotinę ekspertizę Nr. S-20-128-1441 vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01041. Taip pat pareiškėja, vadovaudamasis CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikė teismui 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais prašė sustabdyti varžytines Nr. 185043, paskelbtas dėl nekilnojamojo turto (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto (sandėliuko), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas I. R. skundas dėl antstolio R. V. patvarkymo Nr. S-20-128-1441. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos I. R. 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki pareiškėjos I. R. 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo uždraudė antstoliui R. V. surašyti iš varžytinių Nr. 185043 pardavinėjamo pareiškėjai I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą; kitos prašymo dalies netenkino. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „EDS INVEST 2“, nesutikdamas su minėta 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
15. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų prima facie nėra pagrįsti, todėl nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo nesutikti.
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
17. Pareiškėja tikėtiną skundų dėl antstolio veiksmų pagrįstumą motyvuoja tuo, kad pareiškėjai priklausantis turtas antstolio pavedimu paskirto eksperto buvo įvertintas netinkamai, t. y. žymiai mažesne kaina nei reali jo rinkos vertė. Tokią savo poziciją pareiškėja iš esmės grindžia kitų būtų pardavimo skelbimais, iš kurių, pasak pareiškėjos, matyti, kad panašių butų į pareiškėjai priklausančio turto vertė yra ženkliai didesnė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjos 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų tikėtiną pagrįstumą, svarbi aplinkybė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjos 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundai dėl antstolio veiksmų jau išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-8962-996/2020, kuria skundai dėl antstolio veiksmų atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Taigi vien pareiškėjos 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų atmetimas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos skundai nėra tikėtinai pagrįsti, kas sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skundo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti paskelbtas turto varžytines bei stabdyti vykdomąsias bylas ar atidėti vykdymo veiksmus, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą pareiškėja visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Pareiškėja šiuo atveju nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, arba būtų pažeisti jos interesai ar padaryta nepataisoma žala. Savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje pareiškėja grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais. Taigi, apeliantė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 178 straipsnis).
19. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė sustabdyti varžytines Nr. 185043. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartimi iš dalies tenkino prašymus dėl laikinųjų apaugos priemonių ir iki pareiškėjos I. R. 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo uždraudė antstoliui R. V. surašyti iš varžytinių Nr. 185043 pardavinėjamo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi, tiek pareiškėja prašymais prašė, tiek pirmosios instancijos teismas taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudė antstoliui surašyti būtent konkrečiose varžytinėse, t. y. varžytinėse Nr. 185043, pardavinėjamo pareiškėjos turto pardavimo iš varžytinių aktą. Viešai prieinamais, duomenimis (prieiga per internetą: https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=218608&number=185043), taip pat iš pareiškėjos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikto antstolio R. V. 2020 m. kovo 6 d. Patvarkymo dėl informacijos pateikimo (2 varžytynės) Nr. S20-128-5245 nustatyta, kad varžytynės Nr. 185043 paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta antstoliui surašyti varžytinėse Nr. 185043, kurios jau paskelbtos neįvykusiomis, pardavinėjamo turto pardavimo iš varžytinių aktą, neteko prasmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ir dėl šios priežasties skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti.
20. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos I. R. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.