Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Artiomtrans“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mT rental & finance“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Artiomtrans“ dėl turto grąžinimo nutraukus lizingo sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

19. Apeliantė MB „Artiomtrans“ su atskiruoju skundu pateikė į bylą skundžiamų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutarčių kopijas, banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d., Atstovavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą ir Perlo terminalo kvitą. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra šioje civilinėje byloje, todėl pakartotinai nepriimamos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo nagrinėjami nepranešus atsakovei, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. MTRF-23/333 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei minėtą transporto priemonę naudoti 60 mėn. laikotarpiui, o atsakovė turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti sutartyje numatytas įmokas. Šalys 2024 m. balandžio 25 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. MTRF-24/422 dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei minėtą transporto priemonę naudoti 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovė turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti sutartyje numatytas įmokas.

23. Atsakovei geranoriškai nevykdant ieškovės reikalavimų, ieškovė 2024 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę MB „Artiomtrans“ grąžinti ieškovei transporto priemones (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

24. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje perduoti ieškovei saugoti transporto priemones (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigojo atsakovę MB „Artiomtrans“ perduoti ieškovei UAB „mT rental & finance“ saugoti šį turtą: (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Teismas papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštavo turtą – (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir leido ieškovės pasirinktam antstoliui ar kitam antstolio paskirtam asmeniui (ne bylos šaliai) jį iš bet kokios esamos vietos, pavyzdžiui, pastatų, ir (ar) aptvertų, ir (ar) atvirų teritorijų paimti / išgabenti, ir perduoti ieškovei saugoti.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, eliminuojant grėsmę jo įvykdymui ar pasunkėjimui. Todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tokį procesinį prašymą turi identifikuoti, ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti ar kad jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą.

30. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovei taikymą iš esmės grindė atsakovės nesąžiningumu. Nurodė, kad transporto priemonės buvo perduotos atsakovei, sutartys yra nutrauktos, tačiau transporto priemonės vis dar yra neperduotos ieškovei, todėl akivaizdu, kad atsakovei žinant apie nutrauktas sutartis, atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu turto negrąžindama. Atsakovė taip pat nebendradarbiauja – atsakovės atstovas neketina turto grąžinti, kol teismas to neįpareigos padaryti. Atsakovei neteisėtai naudojantis transporto priemonėmis, jų vertė mažėja dėl nusidėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Sutartys, kurių pagrindu atsakovei buvo perduotos transporto priemonės, yra nutrauktos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčytų sutarčių nutraukimą kaip neteisėtą. Atsakovei nekeliant klausimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo pagrįstumo, atsakovė iš esmės naudojasi ieškovės turimu turtu, šiuo atveju transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo. Atsakovė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovė naudojasi ginčo transporto priemonėmis, jas eksploatuoja, kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ginčo transporto priemonių eksploatavimas gali sumažinti jų vertę. Atsakovė į ieškovės reikalavimus grąžinti turtą nereaguoja. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė patirtų nuostolių, nes turto vertė ir toliau mažėtų, turtas galėtų būti sugadintas ar net sunaikintas. Atsakovei nepertraukiamai naudojantis lizingo sutarties pagrindu perduotomis transporto priemonėmis, jų grąžinimas į lizingo sutarčių nutraukimo metu buvusią padėtį gali tapti neįmanomu.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2135-1106/2025 MB „Artiomtrans“ vadovą atsakovą A. Š. įpareigojo grąžinti ieškovei UAB „BRC finance“ transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad šalys 2021 m. balandžio 6 d. sudarė ilgalaikės automobilio nuomos sutartį Nr. LT-2021/688355, pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo bei suteikė teisę naudotis ir valdyti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytomis sąlygomis neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė automobilį, jį valdė ir naudojosi bei įsipareigojo mokėti reguliarų mėnesio nuomos mokestį bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Sutartis buvo sudaryta 60 mėnesių terminui. Atsakovui laiku nemokant nuomos įmokų, ieškovė 2024 m. lapkričio 7 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą dėl susidariusios skolos ir galimo nuomos sutarties nutraukimo, atsakovui neapmokėjus susidariusio įsiskolinimo sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2024 m. lapkričio 18 d. ir atsakovas buvo įpareigotas grąžinti nuomojamą automobilį. Atsakovui neįvykdant įsipareigojimo sutartyje nustatytu terminu grąžinti automobilį 2024 m. lapkričio 19 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl turto grąžinimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.5. punkte numatyta, kad nutraukus sutartį nuomininkas privalo ne ginčo tvarka ir nedelsiant grąžinti nuomotojui techniškai tvarkingą daiktą. Byloje duomenų, kad turtas būtų grąžintas nėra. Teismas sprendė, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis galėtų naudotis turtu (nuomos sutartis yra nutraukta), todėl atsakovas privalo šį turtą grąžinti ieškovei. Esant situacijai, kai atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolės grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, teismas konstatavo, kad šie atsakovo veiksmai / neveikimas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, nes tik turto savininkas gali spręsti kam leisti naudotis jo turtu ir ši jo teisė yra absoliuti.

33. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių dėl apeliantės MB „Artiomtrans“ sąžiningumo. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantė MB „Artiomtrans“ savo veiksmais galėtų apsunkinti ieškovės teisėtų interesų gynimą, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manyti apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu.

34. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra pažymėjęs, kad apie tokią grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo . Teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021).

35. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma, kad apie tai, jog 2023 m. rugpjūčio 21 d. Lizingo sutartis yra nutraukta atsakovei nebuvo pranešta. Jokio pagrindo nutraukti sutartį nebuvo, kadangi atsakovė laikėsi sutartyje numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, naikinti jas apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliantė MB „Artiomtrans“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 273 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos už atskirojo skundo parengimą ir 73 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą.

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

41. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

42. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti apeliantės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos, šalims pateikus prašymus ir juos pagrindžiančius duomenis, pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės UAB „mT rental & finance“ patikslintą ieškinį atsakovei MB „Artiomtrans“ ir priėmus procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.