Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. N. 2015 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 22 d. iki 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), dūrė peiliu žmonai V. N. vieną kartą į pilvą, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu, kuri komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, sukėlusiu vidaus organų mažakraujystę bei kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą, dėl to V. N. mirė ir buvo rasta 2015 m. gruodžio 24 d. 12.35 val. įvykio vietoje. Taip A. N. nužudė savo šeimos narį – žmoną V. N..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. kaltu dėl savo žmonos V. N. nužudymo prisipažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. jo žmona V. N. parnešė vaikų atsiųstą siuntinį. Iš siuntinio jie išsiėmė žuvį, pinigus, daugiau siuntinio turinio neapžiūrinėjo. Po to jie girtavo kartu su S. Š. ir P. P. savo namuose, (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 22 d., apie 11 val., atsikėlę su žmona apžiūrinėjo siuntinį, rado įdėtą virtuvinį peilį. Peilis buvo didelis ir plačia geležte. Jis paėmė tą peilį, pajuokaudamas pasakė, kad reikia išbandyti, ir ištiesė ranką su peiliu. Žmona tuo metu pasilenkė, ir pastarajai jis įdūrė. Iš žaizdos pasirodė kraujas, jis labai išsigando, pasakė, kad reikia eiti į ligoninę, tačiau žmona nesutiko. Jiems besiginčijant, atėjo P. P. su S. Š.. Jam paprašius, P. P. atnešė pleistrą, juo užklijavo žaizdą. Žmona nesiskundė, žaizda nekraujavo, jie girtavo iki vakaro. Iki dūrio tarp jų nebuvo jokio konflikto, tik po to ginčijosi, kad žmonai reikia eiti į ligoninę.

2015 m. gruodžio 23 d. jie keturiese taip pat girtavo, žaizda žmonai nekraujavo, pastaroji nesiskundė, nesutiko eiti į ligoninę, kad jai žaizdą susiūtų. Dėl V. S. gerai nepamena, pastarasis buvo atėjęs 2015 m. gruodžio 23 d., tačiau buvo neilgai. V. S. matė, kad V. N. buvo sužalota. Jis (kaltinamasis) pats pasakė, jog sužalojo žmoną. Nepamena, kada tą dieną jis nuėjo miegoti, žmona dar buvo gyva. 2015 m. gruodžio 24 d. jis atsikėlė išgirdęs skambutį į duris, pašaukė žmoną, bet ši neatėjo. Tada jis prišliaužė iki durų, bet nieko nebuvo. Po to jis nušliaužė iki žmonos, tačiau pastaroji jau buvo šalta, pulso nebuvo. Išsigandęs išėjo į koridorių ir pradėjo šaukti, bet niekas neatėjo. Jis paskambino žmonos telefonu V. S., paprašė nupirkti alkoholio. Tuo metu atėjo S. Š. ir P. P.. Pastariesiems jis pasakė, kas atsitiko, klausė, ką daryti. Jis paskambino į greitąją. Kai atvažiavo greitoji, jie nebegėrė, V. S. išėjo. Greitosios darbuotojai paskambino į policiją.

Jis žmonai sakė, kad pastaroji prie jo nesikabinėtų, jie nesibarė. Jis tik po dūrio žmonai priekaištavo dėl cigarečių. Nežino, kaip galėjo atsirasti sužalojimas žmonos kaktoje. Kai jis įdūrė į pilvą žmonai, pastaroji stovėjo, o jis sėdėjo fotelyje. Po dūrio į pilvą žmona nenugriuvo. Iki jam įduriant peiliu į pilvą, nebuvo žmonos kaktoje sužalojimo. Į kaktos sritį su peiliu žmonai nedūrė. Tarp jų nebuvo jokio susistumdymo, kad jis būtų galėjęs sužaloti žmonai kaktą. Jis įdūrė norėdamas pajuokauti, įdūrė netyčia, nenorėjo sužaloti žmoną, dūrio metu žmona pasviro ant peilio. Dūrė šonu atbula ranka, mostelėdamas. Jis peilį paleido iš karto, kai pamatė kraują. Neatsimena, kad būtų mosikavęs peiliu ir tokiu būdu galėjęs padaryti sužalojimus žmonos kaktoje. Sužalojimą jis matė tik pilve. Nebuvo didelė žaizda, jis pats žaizdą suspaudė ir užklijavo. Tuo metu jie abu buvo pagiringi, jo pagiringumas neturėjo įtakos jo veiksmams.

Pripažįsta, kad žmona mirė nuo jo veiksmų. Jam labai gaila, kad taip įvyko, jie buvo vedę 33–34 metus, visą laiką gyveno kartu. Jis žodžiais prieš žmoną smurtaudavo. Buvo tarp jų konfliktas, kai jis buvo sudavęs žmonai, tai galėjo būti prieš 3–4 metus. Su lazda gal ir yra sudavęs žmonai per užpakalį. Jo žmona turėjo invalidumą, buvo nervinga. Jis labai gailisi, nori atsiprašyti vaikų, tačiau čia jų nėra. Vaikai žinojo, kad jis kartais skriausdavo žmoną, vaikai jį barė už smurtavimą. Būdavo, kad ir pusę metų jis negerdavo. Būdavo, kad ištisomis dienomis jis girtaudavo, alkoholį pirkdavo iš savo invalidumo pensijos. Iki to įvykio jis gėrė savaitę laiko, todėl gali painioti dienas, nes buvo pagiringas.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. parodė, kad jis sėdėjo ant fotelio, jam buvo atlikta kojos operacija ir jis negalėjo stovėti, o jo žmona stovėjo jam iš dešinės, rankinė buvo per vidurį. Jis peilį laikė dešinėje rankoje ir atbula ranka gal kažkiek ir įdūrė, žmona tuo momentu lenkėsi, gal norėjo pasiekti rankinę, gal susvirduliavo. Po dūrio peilis jam iš karto iškrito. Jis nematė pjautinės žaizdos žmonos kaktoje. Jis prisimena, kad įdūrė žmonai siuntinio apžiūros metu, 2015 m. gruodžio 22 d., apie 11 val. Jie nebuvo girti, bet pagiringi. Tą dieną buvo atėję S. Š. ir P. P.. 2015 m. gruodžio 23 d. žmona dar su jais gėrė iki pietų, o kada ji nuėjo gulti tą dieną, jis negali pasakyti. Sužalojimas buvo padarytas 22 dieną, o 24 dieną rado žmoną mirusią. Jiems užtekdavo išgerti, ir po 2–3 val. jie nieko neprisimindavo.

Jam du kartus buvo sulaužyta ranka, turėjo dvi operacijas, jam nustatytas darbingumas yra 55 procentai, dar jam nustatyta kepenų cirozė. Pripažįsta, kad nužudė savo žmoną, tačiau jis nenorėjo nužudyti, nesuprato, kad tokiu būdu gali sužaloti savo žmoną. Sakydamas, kad reikia išbandyti peilį, ir durdamas į pilvą, jis negalvojo apie pasekmes. Jo žmona buvo mažesnio ūgio negu jis. Žmonos pilvas buvo tokiame aukštyje kaip buvo jo ranka su peiliu, jam nereikėjo rankos kelti. Jis nepagalvojo, kad peilis naujas, didelis ir gali sužaloti. Peilio geležtės jis neapžiūrinėjo. Jam buvo juokinga, kad iš (duomenys neskelbtini) atsiuntė peilį. Dūrio metu tarp jo ir žmonos jokio konflikto nebuvo, dėl cigarečių su žmona pykosi ne dūrio metu. Jo pagiringumas įtakos jo veiksmams neturėjo. Dėl sužalojimo kaktoje neturi ką pasakyti, nepripažįsta, kad V. N. padarė pjautinę žaizda kaktoje.

Jis nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu pirmą dieną, kai buvo apklaustas. Porai dienų praėjus po įvykio, geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. N., be kita ko, parodė, kad išpakavęs iš siuntinio išimtą peilį, peilio smaigaliu dūrė žmonai į pilvo sritį, sakydamas: „Reikia išbandyti“. Norėjo žmoną pagąsdinti. Negali atsakyti, kodėl norėjo pagąsdinti, kodėl dūrė, nes nesipyko, nužudyti nenorėjo. Durdamas neapskaičiavo peilio dydžio ir aštrumo. Dūrė svetainėje, žmona stovėjo priešais jį. Po to dar abu kartu gėrė. Vakare atėjo kaimynas P. P., po to atėjo S., P. P. draugė. Pastariesiems V. N. pasakė, kad jis įdūrė jai peiliu į pilvą, rodė žaizdą. Visi girtavo (2 t., 48–50 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. N. parodė, kaip dūrė peiliu savo žmonai V. N. į kairę pilvo pusę (2 t., 62–70 b. l.).

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. nuėjusi pas V. N. pastarąją rado gulinčią ant grindų, negyvą. A. N. verkė, gailėjo žmonos. Ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Tada ir buvo iškviesta greitoji. 2015 m. gruodžio 23 d. ji taip pat gėrė pas N., V. N. buvo girta. Pastaroji gerdavo ir raminamuosius vaistus. Dar kai V. N. buvo gyva, pastarosios kaktoje ar veide sužalojimų nebuvo. 2015 m. gruodžio 23 d. su V. N. nekalbėjo apie pilvo sužalojimą.

Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Š. parodė, kad pas V. N. buvo nuėjusi 2015 m. gruodžio 23 d. apie 19.30 val. Ten buvo ir P. P.. Jai duris atidarė V. N.. Pastaroji buvo apsirengusi marškinėliais trumpomis rankovėmis. Marškinėliai pilvo srityje buvo sutepti sukrešėjusiu krauju. V. N. pakėlė marškinėlius ir parodė pilvą. V. N. pilve kairėje pusėje truputį žemiau bambos ji pamatė žaizdą, užklijuotą pleistru. V. N. pasakė, kad jai peiliu įdūrė vyras A. N.. A. N. visaip plūdo V. N., sakė, kad ši pavogė iš jo cigaretes. Buvo kraujo koridoriuje, kambaryje. V. N. sakė, kad jai pilve žaizdą užklijavo P. P.. Ji (S. Š.) pasakė, kad reikia kviesti greitąją, bet V. N. sakė, kad nereikia. V. N. buvo girta. Ji liepė V. N. persirengti, bet ši nesirengė ir nuėjo atsigulti į miegamąjį, su jais negėrė. Ji matė kambaryje ant stalo didelį baltą peilį. V. N. sakė, kad tuo peiliu jai A. N. įdūrė

2015 m. gruodžio 24 d., apie 12 val., ji vėl nuėjo pas V. N.. Ten bute rado girtaujančius V. S., pravarde B., ir A. N.. Miegamajame prie lovos rado kniūbsčią V. N., šalia buvo kraujo. Matė, kad V. N. nejuda. Ji liepė kviesti greitąją, A. N. paskambino, atvyko greitoji. Apžiūrėjusi V. N., felčerė pasakė, kad ši mirusi (1 t., 169–171 b. l.).

Liudytojas P. P. parodė, kad paskutinį mėnesį iki V. N. mirties jis dažnai lankydavosi N. namuose, kartu vartodavo alkoholį. 2015 m. gruodžio 22 d. ryte apie dvi valandas jis taip pat girtavo pas N., ten buvo ir V. S., bet pastarasis tai išeidavo, tai grįždavo. Kartu buvo S. Š., bet ši tai ateidavo, tai išeidavo. V. N. kalbėjo apie siuntinį, tačiau siuntinio jis nematė. Tiek V. N., tiek A. N. nebuvo daug išgėrę.

2015 m. gruodžio 23 d. V. N. rodė sužalotą pilvą, žaizda nebuvo didelė. A. N. prašymu jis atnešė pleistrą, juo užklijavo V. N. žaizdą. Dėl sužalojimo V. N. sakė, kad „ai čia biški su A.“. Tą dieną jie visi toliau girtavo. V. N. nuėjo miegoti dar šviesiu paros metu. 2015 m. gruodžio 24 d., apie 8–9 val., jis vėl nuėjo pas N., ten buvo V. S.. V. N. jis nematė. Vėliau atėjo S. Š. ir eidama į kambarį per durų tarpą pastebėjo V. N. ant grindų, pasakė, kad V. N. nebekvėpuoja, iškvietė greitąją. A. N. gulėjo ant sofos. Kol jie sėdėjo prie stalo, niekas nekalbėjo apie V. N., tik atėjusi S. Š. pamatė, kad V. N. guli ant grindų.

Tomis dienomis sužalojimų ant V. N. veido jis nepastebėjo. Kai jis buvo pas N., pastarieji nesipyko. N. pykosi, kai V. N. buvo užklijuotas pilvas. Paskutines dienas N. gėrė. Jis nepamena to peilio, kuris buvo atsiųstas, todėl nežino, kaip jis atrodė. Visi buvo išgėrę ir niekam nerūpėjo, kodėl buvo V. N. įdurta. Dėl buvusio girtumo jis gali klysti nurodydamas dienas ar valandas. Gali patvirtinti faktą, kad jis matė sužalotą V. N. ir kad tai padarė A. N..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu, kuri komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, sukėlusiu vidaus organų mažakraujystę bei kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą. V. N. mirtis įvyko prieš 5–7 paras iki jos kūno tyrimo pradžios 2015 m. gruodžio 29 d. 11 val. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji ir vėlyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiosios V. N. kūne rasti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės žaizda su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu, pjautinė žaizda kairėje kaktos pusėje, poodinė kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje. Tikėtina, kad kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu bei pjautinė žaizda kairėje kaktos pusėje padarytos tiesioginiais trauminiais poveikiais kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su didžios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai tiek imant jų visumą, tiek kiekvieną atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai V. N. padaryti prieš jos mirtį. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, pjautinė žaizda kairėje kaktos pusėje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu bei pjautinė žaizda kairėje kaktos pusėje, atsižvelgiant į jų pobūdį, galėjo būti padarytos peiliu. Po kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu padarymo, V. N. galėjo gyventi ir atlikti savarankiškus veiksmus keletą valandų, kol įvykęs vidinis nukraujavimas į pilvaplėvės ertmę sukėlė vidaus organų mažakraujystę bei kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą. Kiti sužalojimai įtakos V. N. mirčiai neturėjo. Mirusiosios V. N. kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio, atitinka lengvą girtumo laipsnį (1 t., 122–124 b. l.) .

Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusiosios V. N. kraujyje rasta 1,06 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka lengvą girtumo laipsnį. Nurodyti, koks etilo alkoholio kiekis buvo V. N. kraujyje sužalojimų padarymo metu, nėra galimybės, todėl negalima atsakyti, ar jos galimas girtumas turėjo įtakos galimybei gintis ar kitaip pasipriešinti. Mirusiosios V. N. kūne sužalojimų, nurodančių kovą ar savigyną, nėra (1 t., 128 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino savo specialisto išvadas ir paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyta V. N. pilve žaizda, kuri buvo mirties priežastimi. Išoriškai žaizda buvo pilvo vidurinėje linijoje, pereinanti į kairiąją pusę, horizontalios krypties, tiesiai, statmenai kūnui, perėjo būtent per pilvo sieną, riebalinį, taukinį audinį ir sužalojo žarnų pasaitą, dėl to įvyko nukraujavimas ir V. N. mirė. Pats sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, turėjo būti tiesioginis poveikis, jėga, kad pažeistų pilvo sieną. Vien laikant peilį rankoje ir juo nesmūgiuojant, tokiu atveju peilis turi būti laikomas tvirtai ir stabilios padėties. Jei laisvai rankoje laikant peilį ir į jį atsitrenkiant pilvu, nebūtų buvęs padarytas toks sužalojimas. Žaizdos kanalo gylis 9–10 cm. Minimaliai, įvertinus tą gylį ir patį sužalojimo pobūdį, sužalojimas tikrai nėra būdingas griuviminei traumai, kontakto metu peilis buvo stabilioje, tvirtoje padėtyje, dėl to įvyko toks sužalojimas. Kaltinamojo nurodytą tokį peilio laikymą vertiname kaip tiesioginį smūgį. Jei peilis buvo atitinkame aukštyje, buvo būtent smūgis, bet ne užgriuvimas. Turėjo būti tiesioginis smūgis, o ne judesys ranka. Jeigu buvo mostas ranka, tai negalima vertinti kaip dūrimo. Jėgos padaryti tokį sužalojimą reikėjo. Patyrus tokį sužalojimą, asmuo turi jausti skausmą, tačiau jo stiprumas yra individualus dalykas. Jei buvo vartojamas alkoholis, tai turi mažiau jausti tą skausmą. Tas skausmas tikrai nėra nepakeliamas, tai nebuvo lūžis. Po tokio sužalojimo žmogus gali atlikti savarankiškus veiksmus. Tuo metu, kai yra padaromas toks sužalojimas, gali ir nesuprasti, kad jį sužalojo, tik po kurio laiko gali pamatyti kraujavimą ir suprasti, kas atsitiko. Pačiomis pirmomis minutėmis gali nejausti sužalojimo. Vidaus organuose buvo rasta nuskausminamojo medikamento, tai rodo, kad vartojo nuskausminamuosius vaistus. Vadinasi, ji jautė tą skausmą ir vartojo nuskausminamuosius medikamentus. Kairėje kaktos pusėje buvo pjautinė žaizda ir ji matėsi, tačiau tai nedurtinė žaizda. Pagal abiejų žaizdų pobūdį, abi žaizdos buvo padarytos panašiu laiku, vertinant valandomis. Krintant pjautinė žaizda kaktoje negalėjo atsirasi, nebent būtų kritusi ant stiklo šukės. Padaryta žaizda kaktoje buvo pakankamai ilga, 4,5 cm. Atstumas nuo pilvo iki kaktos pakankamai didelis, ir traukiant peilį iš pilvo negalėjo būti padaryta žaizda kaktoje, turėjo būti atliktas antras veiksmas. Žaizda pilve nebuvo užklijuota. Daugiau turėjo būti vidinis kraujavimas, o ne išorinis, kadangi buvo riebalinis sluoksnis.

Dėl sužalojimo laiko, kaip ir rašė savo išvadoje, mirtis įvyko per kelias valandas, nes buvo padarytas arterinis sužalojimas. Keletą valandų nuo įdūrimo iki mirties yra realu, bet para laiko tai jau yra išskirtinis atvejis, mažai tikėtina. Aišku, būna, ir su didesniais sužalojimais asmenys išgyvena. Pagal kaltinamojo parodymus žuvusioji buvo gyva apie parą laiko, tai nėra būdinga, tačiau atmesti tokios versijos, kad galėjo išgyventi iki paros laiko, negalima, tai yra retesni atvejai, bet negalima sakyti, kad tai neįmanoma. Jei žuvusioji būtų praradusi sąmonę, tai ji nebūtų daugiau atsikėlusi. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, kryptį kaltinamojo pirminiai duoti parodymai yra realesni, atsižvelgiant į padarytą sužalojimą, negu sėdint ir įduriant atbula ranka.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ant grindų rastas moteriškos lyties lavonas, kurio pilve, 5 cm atstumu žemiau bambos, matosi pjautinė-durtinė iki 5,5 cm ilgio ir iki 3 cm pločio žaizda. Prie lavono dešinėje, ant grindų, yra raudonos spalvos skysčio 1.30x0.80 cm dydžio dėmė. Prie spintos ant grindų rastas plastikinis peilio dėklas su užrašu ,,Wilko“. Ant lovos čiužinio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Ant šviesos jungiklio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Svetainėje ant lentynos rastas peilis. Virtuvinės spintelės stalčiuje rastas peilis su užrašu ,,Wilko“, ant peilio yra raudonos spalvos dėmės (1 t., 15–33 b. l.).

Iš įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matyti, kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje ant žemės rasta moteriška marga ,,maikutė“, kurios priekinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmė ir skylė (1 t., 34–35 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikti peiliai prie šaltųjų ginklų nepriskiriami, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuviniai peiliai, pagaminti pramoniniu būdu (1 t., 54–55 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustatyti, ar pažeidimas ant ,,maikutės“ paliktas tirti pateiktais peiliais, nėra galimybės, kadangi pažeidimas yra durtinis-pjautinis. Pažeidimo ilgis leidžia teigti, kad jis galėjo būti padarytas peiliais, turinčiais 23–25 mm pločio geležtę (1 t., 59–61 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai. Tarp jų – ,,(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė, išduota A. N. (1 t., 62–75 b. l.).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti mirusiosios V. N. rūbai (1 t., 95–96 b. l.), jų apžiūros metu nustatyta, kad ant marškinėlių ir kelnaičių matomos dėmės, panašios į kraujo dėmes (1 t., 97–103 b. l.).

Iš Šiaulių GMPS pateikto ir apžiūrėto garso įrašo apie medikų iškvietimą matyti, kad vyras praneša apie rastą negyvą žmoną adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t., 113–116 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudė savo šeimos narį – žmoną V. N., ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Spręsdama kaltinamojo A. N. kaltės klausimą ir nustatydama faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija remiasi kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. N. parodė, kur ir kokiu būdu sužalojo V. N., liudytojų S. Š. ir P. P. parodymais, specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teisme bei kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. N. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje, sėdėdamas fotelyje jis vieną kartą peiliu dūrė šalia stovinčiai žmonai V. N. į pilvą, mostelėdamas atbula ranka, kurioje buvo peilis, ir nuo jo padaryto sužalojimo pastaroji mirė. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios V. N. sužalojimo mechanizmą bei sužalojimo įrankį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kad V. N. mirtis įvyko nuo kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu, kuri komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, sukėlusiu vidaus organų mažakraujystę bei kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą, kad šis sužalojimas V. N. padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas peiliu. Kad būtent kaltinamasis A. N. mirtinai sužalojo V. N., patvirtina ir liudytojo P. P. parodymai, kad V. N. jam rodė sužalotą pilvą, sakė, jog tai padarė kaltinamasis, bei liudytojos S. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (liudytojos S. Š. teigimu, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi), kad V. N. pakėlė marškinėlius ir jai parodė pilvą, kurio kairėje pusėje truputį žemiau bambos buvo žaizda, užklijuota pleistru, kad V. N. pasakė, kad jai peiliu įdūrė vyras A. N..

Įvertinus šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, nesant jokių prielaidų, jog V. N. galėjo būti mirtinai sužalota kitomis aplinkybėmis, kolegijai nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis A. N. padarė V. N. mirtį sukėlusį sužalojimą. Tai rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir V. N. mirties.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N., neneigdamas savo kaltės dėl V. N. mirties, teigia, kad jis sėdėjo fotelyje, o jo žmona stovėjo jam iš dešinės, rankinė buvo per vidurį, peilį jis laikė dešinėje rankoje ir atbula ranka mostelėdamas gal kažkiek ir įdūrė, žmona tuo momentu lenkėsi, gal norėjo pasiekti rankinę, gal susvirduliavo. Teisėjų kolegijos nuomone, iškeldamas tokią versiją kaltinamasis tik sau naudinga linkme pateikia subjektyvų bylos aplinkybių vertinimą. Nustatydama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teisėjų kolegija remiasi paties kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai visiškai pripažindamas savo kaltę, jis paaiškino, jog, norėdamas pagąsdinti žmoną, peilio smaigaliu dūrė stovinčiai priešais jį žmonai į pilvo sritį, sakydamas: „Reikia išbandyti“, durdamas neapskaičiavo peilio dydžio ir aštrumo. Duodamas tokius parodymus kaltinamasis A. N. apie jokį savo žmonos judesį žemyn link peilio neaiškino. Toks kaltinamojo įvykio aplinkybių nurodymas sutampa su eksperto paaiškinimais teisme apibūdinant V. N. mirtį sukėlusio sužalojimo mechanizmą. Ekspertas nurodė, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, turėjo būti tiesioginis poveikis, jėga, kad pažeistų pilvo sieną. Eksperto teigimu, vien laikant peilį rankoje ir juo nesmūgiuojant, o tik atsitrenkiant į peilį pilvu, nebūtų buvęs padarytas toks sužalojimas, nes žaizdos kanalas horizontalios krypties, statmenas kūnui, jo gylis 9–10 cm, peilis perėjo per pilvo sieną, riebalinį, taukinį audinį ir sužalojo žarnų pasaitą, turėjo būti tiesioginis smūgis panaudojant jėgą, o ne mostas ranka. Taigi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir teismo medicinos eksperto išvada bei paaiškinimai teisme patvirtina, kad buvo tikslingai smogta V. N., nes neatsargiai padaryti sužalojimą, koks aprašytas specialisto išvadoje, remiantis anksčiau aptartais eksperto paaiškinimais, neįmanoma.

Aptartos nagrinėjamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. situacija, kurioje buvo sužalota V. N., panaudotas įrankis – virtuvinis peilis, kurio, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), geležtės ilgis – 175 mm, maksimalus plotis – 28 mm, leidžia spręsti, kad dėl kaltinamojo A. N. veiksmų kilę padariniai yra dėsningi, o ne atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo veikoje nėra nei nusikalstamo pasitikėjimo (kalti­nin­kas numato, kad jo vei­ka ga­li su­kel­ti ki­to žmo­gaus mir­tį, ta­čiau lengvabūdiš­kai ti­ki­si šių pa­da­ri­nių iš­veng­ti), nei nusikalstamo nerūpestingumo (kaltininkas ne­nu­ma­to, kad jo vei­ka ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ta­čiau pa­gal vei­kos aplin­ky­bes ir sa­vo as­me­ni­nes savybes tu­ri ir ga­li tai numaty­ti), todėl vertinti kaltinamojo A. N. veiksmų kaip neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 str.) nėra jokio pagrindo.

Kaltinamasis A. N. aiškina, jog jis nenorėjo nužudyti V. N.. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų siekęs savo žmonos V. N. mirties. Priešingai, kaltinamojo elgesys po padaryto sužalojimo, kai jis, liudytojo P. P. ir jo paties teigimu, bandė sustabdyti kraujavimą iš V. N. padarytos žaizdos užklijuodamas ją pleistru, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nenorėjo ir nesiekė savo žmonos mirties. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgis peiliu į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – pilvą, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį ((duomenys neskelbtini) metai) turintis žmogus, neabejotinai suprato, jog savo veika kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad gali atimti jai gyvybę, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Be to, ir pats kaltinamasis nurodė, kad durdamas žmonai į pilvą, jis negalvojo apie pasekmes. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis A. N. nužudė V. N. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltiname A. N. nurodyta, kad be jau aptarto V. N. mirtį sukėlusio sužalojimo pastarajai kaltinamasis vieną kartą dūrė peiliu ir į galvą, tuo padarydamas jai pjautinę žaizdą kairėje kaktos pusėje. Kaltinamasis viso proceso metu neigė padaręs minėtą sužalojimą V. N., ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią kaltinimo dalį. Taigi, pripažinti A. N. kaltu ir dėl V. N. padaryto kaktos sužalojimo nėra pagrindo, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

Išanalizavusi bylos duomenų visumą, kolegija taip pat sprendžia, kad nepagrįstai kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis A. N. nužudė savo žmoną kilusio asmeninio konflikto metu, kadangi kaltinamasis A. N. kategoriškai neigia bet kokius tarpusavio nesutarimus su nukentėjusiąja nagrinėjamo įvykio metu, o kitų duomenų, patvirtinančių konfliktinę situaciją tarp sutuoktinių V. N. sužalojimo metu, byloje nenustatyta.

Kaltinamasis A. N. nužudė savo šeimos narį – žmoną, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl A. N. diagnozuoto psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (2 t., 13 b. l.).

Esant tokiai specialisto išvadai, kolegija sprendžia, jog kaltinamasis A. N. buvo pakaltinamas nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl už padarytą nusikaltimą turi būti baudžiamas.

Kaltinamasis A. N. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojęs savo žmoną V. N., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nepripažįsta teismas kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri nurodyta kaltinamajame akte, jo apsvaigimo nuo alkoholio, kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo girtumą įvykio metu, byloje nėra, o pats kaltinamasis teigia, kad įvykio metu jis buvo tik pagiringas, o tai įtakos jo veiksmams neturėjo.

Skirdama bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam A. N. teisėjų kolegija vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydama skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, kolegija atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina jo asmenybę.

Kaltinamasis A. N. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, tačiau kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo veiksmų išraišką, palyginus su rūšiniu tokių nusikaltimų pavojingumu, lemia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, V. N. buvo mirtinai sužalota spontaniškai, kaltinamasis A. N. veikė netiesiogine tyčia, jo elgesys įvykio metu nebuvo išskirtinai brutalus ar įžūlus.

Vertindama kaltinamojo A. N. asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. N. yra neįgalus, jam nustatytas 55 proc. darbingumas (1 t., 195–196 b. l.), neturi teistumo (2 t., 19–20 b. l.), tačiau baustas administracine tvarka (2 t., 33–37 b. l.), kaip matyti iš bylos duomenų, iki sulaikymo nuolat girtaudavo, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Kaip jau minėta, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu atsižvelgusi ir į BK 129 str. 2 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos), kolegija sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytai bausmei.

Remdamasi tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam kolegija skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis su užrašu ,,Wilko“, kaip nusikaltimo įrankis, taip pat virtuvinis peilis, V. N. rūbai, moteriški marškinėliai, vokas su DNR konteineriu, peilio dėklas, tušti plastikiniai buteliai, paimti biologiniai pėdsakai, daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsaku, raktas, moteriška piniginė su kortelėmis, medžiaginė piniginė, plastikinis maišelis, plastikiniai buteliai, indai, A. N. rūbai ir batai, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“ su SIM „(duomenys neskelbtini)“ kortele, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Dokumentai – ,,(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė ir neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti A. N., įvykio vietos apžiūros metu paimti pinigai – 0,94 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. N. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Laikmena (CD) su garso įrašu paliktina prie bylos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką A. N. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 28 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. N. palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du peilius, V. N. rūbus, moteriškus marškinėlius, voką su DNR konteineriu, peilio dėklą, tuščius plastikinius butelius, paimtus biologinius pėdsakus, daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsaku, raktą, moterišką piniginę su kortelėmis, medžiaginę piniginę, plastikinį maišelį, plastikinius butelius, indus, A. N. rūbus ir batus, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ su SIM „(duomenys neskelbtini)“ kortele, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Dokumentus – ,,(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus A. N., pinigus – 0,94 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. N..

Laikmeną (CD) su garso įrašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. N. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.