Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-590-317/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-06-28Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-07Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-1333-753/2021Nutartis · 2021-08-25Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-27Kauno apygardos teismas
  5. TS-16-946/2022Nutartis · 2022-01-26Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-12-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
1S-590-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70530-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Jurga Vasiliauskienė
Nuteistasis
A. N.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Byla Nr. 1S-590-317/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70530-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 24 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 24 d.

3. Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog: nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika; jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; jam nuo 2019 m. balandžio 25 d. suteikta teisė vykti be sargybos bei be palydos už pataisos įstaigos ribų; jis nekelia pavojaus visuomenei; neturi galiojančių drausminių nuobaudų; buvo trylika kartų skatintas; dirba ir turi galimybę įsidarbinti laisvėje; neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas; dengia finansinius įsipareigojimus; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; įvykdė jam paskirtas rekomendacijas; jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Nutartyje pažymėta, kad A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nors jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau vis dar nustatomas artimas kriminogeniniams veiksnys – mąstymas ir elgesys, jis du kartus baustas drausmine bei kartą administracine tvarka. Taip pat atkreiptas dėmesys į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog: nuteistasis praeityje turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nors šiuo metu supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios jam yra per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius; jis pirmenybę yra teikęs veiksmui, o ne planavimui; praeityje taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas, šiuo metu probleminių sričių neįžvelgia, prieš veikdamas ne visada įvertina galimas veiksmų pasekmes. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. N. neatliktos bausmės dalis yra daugiau kaip 3 metai, ir sprendė, kad ji, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

5. Nuteistasis A. N. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. liepos 19 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog Komisijos nutarimas yra pagrįstas, jame nurodytos ir tinkamai įvertintos visos lygtiniam paleidimui svarbios faktinės aplinkybės. Tuo tarpu apylinkės teismo išvada, kad jam dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra teisiškai nepagrįsta, nurodyti argumentai yra tik formalaus pobūdžio, neesminiai. Teismo padaryta išvada prieštarauja Komisijos nutarime pateiktiems duomenims apie jo daromą akivaizdžią pažangą, elgesį ir požiūrį į vidaus tvarkos taisykles, reikalavimus, rodomą pagarbą įstaigos darbuotojams, taip pat duomenims apie jo paskatinimus ir nuobaudų neturėjimą, faktui, kad jis yra perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, yra be sargybos bei palydos išleidžiamas už pataisos įstaigos teritorijos ribų, yra įsiliejęs į darbo kolektyvą, kurio didžiąją dalį sudaro ne nuteistieji. Anot nuteistojo, vien tai, kad jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, nereiškia, kad jis nesistengia elgtis tinkamai, padoriai, nedarė pažangos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis buvo trylika kartų skatintas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nėra nustatyta, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas asmenims, įvykdžiusiems ypatingai žiaurius nusikaltimus. Taip pat teismas neturėjo vertinti ir likusios neatliktos bausmės dydžio, kadangi jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Nuteistojo nuomone, jis gali būti paleistas lygtinai, kadangi yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo A. N. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 dalį). Taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kaip kad nustatyta šiuo konkrečiu atveju, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, o skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Abejonių tam tikrais teigiamais A. N. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos skirtas rekomendacijas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti ir nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius patvarkymus, buvo trylika kartų skatintas. Be to, sumažėjo ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tai, kad A. N. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos šioje pastraipoje aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti šio nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus nusikaltimo, už kurį A. N. atlieka jam paskirtą bausmę sunkumą ir pobūdį bei jam paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalies dydį.

9. A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už savo šeimos nario nužudymą. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžio turinio, jis dūrė peiliu žmonai į pilvo sritį, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su didžiosios taukinės ir plonųjų žarnų pasaito sužalojimu, kuri komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, sukėlusiu vidaus organų mažakraujystę bei kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumą, dėl ko nukentėjusioji mirė. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o būtent tai, kad buvo pasikėsinta į savo šeimos nario gyvybę, žalojančiu įrankiu duriant į ypač gyvybei pavojingą kūno vietą, neabejotinai atskleidžia A. N. pavojingumą visuomenei ir jo žiaurumą. Nors nuteistasis yra teisus, teigdamas, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nedraudžia taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigoms asmenims, kurie buvo nuteisti už BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo (nužudymo) padarymą, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Todėl svarstant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas bei BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 3 metams 5 mėnesiams ir 9 dienoms, skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias už kokį ir kokiomis aplinkybėmis įvykdytą nusikaltimą jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, bei apylinkės teismo išskirtas aplinkybes (jos trumpai išdėstytos šios nutarties 4 punkte), kuriomis jis motyvavo atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

10. Nors, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui negali būti nei likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis (žinoma, tik tuo atveju, kai nuteistasis yra atlikęs privalomą BVK 157 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį), nei aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo kriminogeninę praeitį, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų A. N. pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, nuostatų, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.), neprioretizuojant nei vienos iš jų. O šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi kur stengtis, kad galutinai pasitaisyti, kadangi vis dar išskiriamas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę didinantis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuteistajam nustatomo kriminogeninio veiksnio egzistavimu bei jo aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šis veiksnys buvo priskirtas prie nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių įvertinus ne tik jo praeitį (nuteistasis yra teikęs pirmenybę veiksmui, o ne planavimui, taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, yra ir iki nužudymo smurtavęs prieš žmoną, dėl ko kaltino būtent sutuoktinę), bet ir nuteistojo mąstymo aspektus, kurie atsispindėjo rengiant socialinio tyrimo išvadą. Šiame kontekste itin svarbu paminėti, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog A. N. iki šiol neįžvelgia probleminių sričių, ne visada įvertina galimas savo veiksmų pasekmes. Kadangi sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba spręsti turimas problemas pasirenkant tam tinkamus, t. y. įstatymus atitinkančius, modelius, sąmoningai iš anksto įvertinti savo elgesį, apygardos teismo įsitikinimu, lygtinis paleidimas A. N. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi teigiami pokyčiai ir šioje srityje.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, bet ir du kartus baustas drausmine bei vieną kartą administracine tvarka. Nors už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą A. N. paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį jam paskirtą baudą nuteistasis sumokėjo 2020 m. lapkričio 23 d., tačiau šios aplinkybės pagrįstai neleido apylinkės teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus, kadangi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo (ne)sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant ir probacijos jam taikymo galimybę. Nagrinėjamu atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad A. N. drausminės nuobaudos buvo paskirtos vėlesnėje bausmės atlikimo stadijoje, kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam buvo puikiai žinomos, o administracinį nusižengimą jis apskritai įvykdė būdamas už pataisos įstaigos ribų, kas rodo, jog būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje jis vis tik nesugeba laikytis visų įstatymų reikalavimų.

12. Taigi, nors ir stebimi teigiami A. N. pokyčiai, taip pat egzistuoja veiksniai, kurie gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, ryšių su artimaisiais palaikymas), tačiau jie neatsveria skundžiamoje bei šioje apygardos teismo nutartyse nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla.

13. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai ir motyvai, kurie nėra formalūs, kaip teigia nuteistasis. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingam išsprendimui, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

14. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurga VasiliauskienėValdas Vitunskas