Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-11-29 · Byla Nr. TS-198-753/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
TS-198-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23652-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
S. L.
Kategorijos
Byla Nr. TS-198-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23652-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 29 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje – išteisinti.

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalį dėl išteisinimo ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2025 m. vasario 24 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 4 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. spalio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pataisos namuose Nuo 2022 m. balandžio 12 d. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. -2022 m. pataisos namuose nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologą, siekiant spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Remiantis Resocializacijos skyriaus psichologo įrašu, individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, nuteistasis konsultuojasi dėl kitų plane nurodytų konsultacijų su psichologu. Remiantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Finansų skyriaus gauta pažyma apie gautus vykdomuosius raštus 2022 m. rugsėjo 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 16 117,69 Eur. - išieškota suma 102,90 Eur. Pataisos namuose gauta Raseinių rajono savivaldybės administracijos deklaruotos gyvenamosios vietos pažyma, kurioje pažymima, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat gauta Resocializacijos skyriaus psichologo pažyma 2022 m. rugsėjo 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kad laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose. Remiantis 2022 m. rugsėjo 22 d. gauta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš Resocializacijos skyriaus specialistės, jog minėtas nuteistasis nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. 2022 m. gegužės 30 d. lankė ir sėkmingai baigė teisinio-socialinio švietimo programą. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje vieną kartą skatintas, vieną kartą baustas. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. J. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 4 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2022 m. spalio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės. Skundas motyvuotas tuo, kad Komisija, priimdama nutarimą, vadovavosi BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir taikė lygtinį paleidimą S. L.. Tačiau iš visų duomenų matyti, jog Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo ne tik, kad paleisti lygtinai S. L. iš pataisos įstaigos, tačiau net negalėjo svarstyti S. L. lygtinio paleidimo klausimo Komisijos posėdyje, kadangi S. L. dar nėra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Paskutiniu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu S. L. paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas galėtų būti svarstomas jam atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo, t. y. jam atlikus 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš Komisijos nutarimo aiškiai matyti, jog buvo pažeistas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas terminas ir S. L. lygtinio paleidimo klausimas Komisijoje buvo svarstomas jam atlikus kiek mažiau nei 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog prie Komisijos nutarimo medžiagos yra nuteistojo S. L. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 5 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai nurodyta, jog lygtinis paleidimas 1/3 – 2022 m. gruodžio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės — nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės - nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamu atveju S. L. nuo 2021 m. lapkričio 26 d. atlieka 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį. Taigi nuteistasis atliko 10 mėnesių 26 dienas laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant iki Komisijos posėdžio datos, t. y. 2022 m. spalio 20 d., neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 4 mėnesiai 4 dienos. Minėtu nuosprendžiu paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės trečdalis yra 1 metai 1 mėnesis. Komisijos nutarime neteisingai paskaičiuota neatliktos bausmės dalis, nurodant, kad ji sudaro 2 metus 4 mėnesius 4 dienas (skaičiuojant iki Komisijos posėdžio, t. y. 2022 m. spalio 20 d.). Nuteistasis S. L. nėra atlikęs vieno trečdalio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl jis net formaliai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Taip pat teismas vertina, jog nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą (vagystė), anksčiau ne kartą teistas, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis buvo panaikintas ir tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis praeityje turėjo gana nepastovias gyvenamąsias vietas, tačiau iki suėmimo gyvenamoji vieta buvo gana stabili (3 m. gyveno tuo pačiu adresu). Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo daromos netoli jo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), užsienyje, todėl gyvenamoji vieta dalinai susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis turi pagrindini išsilavinimą, specialybės nėra įgijęs. Ilgiausias nuteistojo darbas vienoje darbovietėje apima maždaug dvejus metus. Kaip išėjimų iš darboviečių priežastis nuteistasis įvardina, kad darbas atsibosdavo, buvo didelis darbo krūvis, norėjo didesnio atlyginimo. Administracijos siūlomo darbo buvo atsisakęs, mokosi vienuoliktoje klasėje, nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki šiol nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Po bausmės atlikimo planuoja vykdyti individualią veiklą. Asmuo nepateikė pažymos apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju. Bausmės atlikimo metu asmuo rodo motyvaciją darbinei veiklai, buvo paskatintas už gerą darbą, išdirbtas laikas pataisos įstaigoje siekia apie šešerius mėnesius. Asmuo savęs vertinimo formoje teigia, kad jam yra problema susidorojimas su skolomis, vertinimo metu išreiškia rūpestį, kad skolas tikriausiai mokės iki gyvenimo galo. Taip pat teigia, kad paskutinę nusikalstamą veiką vykdė, nes norėjo už gautus pinigus atsiskaityti advokatui už gautas teisines paslaugas. Pagal gautus vykdomuosius raštus teisės pažeidėjas turi alimentų įsiskolinimą 3 913,43 Eur ir periodinius mokėjimus po 66,00 Eur - išieškota alimentų 51,98 Eur, savanoriškai sumokėjo alimentų 0,00 Eur; pagal vykdomuosius dokumentus išieškotojams nuteistasis turi sumokėti 16 117,69 Eur, išieškota suma 102,90 Eur, savanoriškai dengė skolas 0,00 Eur. Šiuo metu teigia bendraujantis su šeima, jaučia palaikymą iš jų, šeima padeda nuteistajam finansiškai, yra lankomas. Nuteistasis iki suėmimo apie trejus metus gyveno su sugyventine bei jos trimis vaikais, teigia šiuo metu su ja palaikantis ryšius. Iš asmens bylos galima matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė būdamas vienas, ne bendrininkų grupėje, tiek blaivas, tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Asmuo periodiškai vykdė nusikalstamas veikas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, daugumą jų dėl finansinių paskatų. Matoma, kad asmuo nepasimokė iš ankstesniu laikotarpiu jam taikytų švelnesnių bausmių, nesilaikė bausmės atlikimo visuomenėje sąlygų, padarydamas naują nusikalstamą veiką. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Asmuo nusikalstamas veikas vykdė tiek būdamas vienas, tiek bendrininkų grupėje. Nuteistasis savęs vertinimo formoje pažymi, kad lankosi vietose, kurios lemia jo nusikalstamumą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vangiai įsitraukė į pozityvias veiklas. Nuteistasis tris kartus savo noru yra kodavęsis nuo alkoholizmo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau kodavimai rezultato nedavė, po kodavimosi negerdavo apie vienerius metus. Nuteistasis taip pat buvo teismo įpareigotas gydytis (duomenys neskelbtini) psichikos centre dėl alkoholio problemų, lankydavosi centre 1 kartą per mėnesį. Nuteistojo asmens byloje yra fiksuotų atvejų dėl asmens padarytų nusikalstamų veikų būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis savęs vertinimo formoje neigia piktnaudžiaujantis alkoholiu, teigia jo nevartojantis apie dvejus metus, tačiau 2021 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje minima, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Mini, kad lankytų alkoholio prevencijos užsiėmimus, jei reikėtų, tačiau vidinės motyvacijos keistis nestebima. Nuteistasis dalyvavo psichologų organizuojamuose užsiėmimuose „Priklausomybių prevencija“. Nuteistasis teigia, kad yra lankomas šeimos, tačiau pataisos įstaigoje jaučiasi vienišas. Nuteistasis praeityje tris kartus bandė žudytis dėl nelaimingų santykių su partnerėmis. Visus tris kartus nuteistasis jo motinai iškvietus policiją buvo vežtas gydytis dėl noro nusižudyti. Asmuo teigia geriantis vaistus nuo nerimo, depresijos. Paklaustas, ar yra kreipęsis į specialistus dėl psichologinių problemų sprendimo, nuteistasis teigia, kad psichologai jam nepadeda, jaučia nepaaiškinamą nerimą. Stebima, kad asmens impulsyvus, agresyvus elgesys pasireiškia jam būnant alkoholio poveikyje. Nuteistasis geba iš dalies geba atpažinti problemas, paskatinusias jį nusikalsti - per didelį alkoholio vartojimą, skolų turėjimą, tačiau vengia šias problemas spręsti. Stebima, kad nuteistasis siekdamas spręsti problemas pasirenka netinkamus būdus (norėdamas gauti pajamų - vagia, norėdamas išspręsti konfliktus - naudoja fizinį smurtą). Asmuo tiek vertinimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažįsta kaltę už įvykdytas nusikalstamas veikas, tačiau dėl savanaudiškų tikslų negeba varžyti savo elgesio vardan kitų gerovės. Vertinimo metu nuteistasis išreiškia vieną tikslą - dirbti, o po to gyventi. Toks požiūris suponuoja išvadą manyti, kad nuteistasis labiau linkęs gyventi šiandiena, nesistengdamas galvoti apie ateitį. Asmuo būdamas laisvėje negebėjo suvaržyti savo elgesio tiek vardan savo, tiek kitų gerovės. Asmuo nesilaikė bausmės vykdymo visuomenėje sąlygų, padalydamas naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis išreiškia norą būti visuomenės nariu, tačiau dėl savanaudiškų paskatų negeba visuomenėje prisitaikyti ir vykdo nusikalstamas veikas. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones ir Komisijos nurodytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu matyti, kad nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pareikštas papeikimas, vieną kartą skatintas.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius ( jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai didinantys nusikalstamąjį elgesį - kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek S. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. L. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 4 dienos, skaičiuojant nuo paskutinio nuosprendžio), įvertinus nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat, jog jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis formaliai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė