Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam F. D., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.

Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Nagrinėjamu atveju F. D. Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas dėl 2020 m. vasario 15 d. įvykio pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme ir pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 6 priedą (dėl 2020 m. vasario 15 d. nusikaltimo) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš teikimo byloje esančio teisminio nagrinėjimo protokolo, taip pat kitos medžiagos matyti, kad F. D. šią dieną su kitu asmeniu padarė plėšimą panaudojant pneumatinį ginklą (teikimo b. l. 34–37, 44–49).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija nustato griežtesnę baudžiamąją atsakomybę, nes sankcijoje nustatyta griežtesnė minimali laisvės atėmimo bausmė – padidinta nuo 2 metų laisvės atėmimo bausmės iki 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Akivaizdu, kad nauja BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija yra baudžiamasis įstatymas, kuris griežtina bausmę, todėl neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Be to, panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2005). Šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi, sprendžiant klausimą, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir/ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018).

Pagal minėtas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatyta, kad F. D. šią dieną su kitu asmeniu padarė plėšimą (pagrobė svetimus grynuosius pinigus) panaudojant pneumatinį ginklą, o šis ginklas atitinka sąvoką „kitas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktas“. Todėl F. D. padaryti veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra reikšminga, kokios vertės svetimas turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu.

Nagrinėjamu atveju F. D. Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas dėl 2020 m. vasario 21 d. įvykio nuteistas pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 6 priedą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal 1981 m. Nusikalstamų pasikėsinimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį 18 mėnesių (1 metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausme.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino dėl savanaudiškų paskatų.

Iš teikimo byloje esančio teisminio nagrinėjimo protokolo, taip pat kitos medžiagos matyti, kad F. D. šią dieną su kitais asmenimis padarė plėšimą panaudojant pneumatinį ginklą, taip pat pasikėsinant kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą (teikimo b. l. 34–37, 44–49).

Pagal minėtas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatyta, kad F. D. šią dieną su kitais asmenimis padarė plėšimą (pagrobė svetimus grynuosius pinigus) panaudojant pneumatinį ginklą, o šis ginklas atitinka sąvoką „kitas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktas“. Todėl F. D. padaryti veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra reikšminga, kokios vertės svetimas turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu. Be to, pagal nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nustatyta, kad plėšimo metu iš pneumatinio ginklo tris kartus buvo pataikyta kulkomis kitam žmogui į galvą ir veidą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo iššauta iš pneumatinio ginklo ne vieną kartą į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą (galvą) plėšimo metu, t. y. tyčia buvo nukreipta sunkiai sutrikdyti žmogui sveikatą, tačiau nebuvo sukeltas žmogui sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu nė vieno iš kaltinamųjų, taip pat F. D., veiksmų neišskyrė kitaip nei vykdytojų. Pažymėtina, kad šiuo atveju nesvarbu, kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus padarė F. D., nes jo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius pagal visų bendrininkų apimtą bendrą tyčia daryti nusikalstamas veikas.

BK 180 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankciją, nustatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaip minėta, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, bausmė negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Teismas pažymi, kad, sprendžiant tokį klausimą, nėra vertinamos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės ir nėra iš naujo individualizuojama kiekviena bausmė atskirai.

Nagrinėjamu atveju F. D. dėl 2020 m. vasario 15 d. nusikaltimų paskirtos dvi 9 metų laisvės atėmimo bausmės viršija BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl nustatytina viena 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

F. D. dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimų paskirtos 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (pagal 1968 m. Vagystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) ir 9 metų laisvės atėmimo bausmė (pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir 6 priedą (dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimo) viršija BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą maksimalų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl nustatytina viena 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

F. D. dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimo paskirta 18 mėnesių (1 metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, todėl nuteistojo naudai nustatytina tokia pati – 18 mėnesių (1 metų ir 6 mėnesių) – laisvės atėmimo bausmė.

Konvencijos 13 straipsnyje nustatyta, kad tiktai nuteisusioji valstybė turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį.

Taigi teismas, nustatydamas F. D. užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, ne bendrina suderintas bausmes, o tik palygina paskirtą bausmę su BK 63 straipsnio 7 dalimi, kuri reglamentuoja maksimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę, kai ji yra skiriama už kelias padarytas nusikalstamas veikas, tai yra patikrina, ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija nustatyto maksimumo, t. y. šiuo atveju dvidešimties metų. F. D. Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta galutinė – 13 metų laisvės atėmimo – bausmė neviršija BK nustatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Iš teikimo medžiagos matyti, kad F. D. buvo sulaikytas ir suimtas, kai buvo tiriama ir nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika, todėl sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į suderintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo teikimą tenkinti.

F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktu:

1) F. D. dėl 2020 m. vasario 15 d. nusikaltimų nustatyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) 7 metų laisvės atėmimo bausmę;

2) F. D. dėl 2020 m. vasario 21 d. nusikaltimų nustatyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) 7 metų laisvės atėmimo bausmę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą 18 mėnesių (1 metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

3) F. D. nustatyti galutinę bausmę – 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021 m. balandžio 21 d.

Į F. D. atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti F. D. taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2021 m. balandžio 21 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.