Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-100-485-2014

Teisėja: Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00486-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2014 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei, nuteistajam G. S., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. Ž., K. P., I. B., tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats bei ją platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas ir jas platino šiomis aplinkybėmis: 2012 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 18.45 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats bei ją platinti, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 2,226 g į 29 folijos lankstinukus supakuotų miltelių, kurių sudėtyje buvo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas kiekis, bet ne mažiau 0,626 g narkotinės medžiagos - heroino, tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos lankstinukus su narkotine medžiaga, paslėpęs savo apatinėse kelnaitėse, neteisėtai laikė prie savęs ir, veždamasis automobiliu Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė, neteisėtai gabeno į Prienus bei apie 19.50-21.15 val. kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, vieną folijos lankstinuką su maždaug 0,0824 g miltelių, kurių sudėtyje buvo apie 0,0232 g narkotinės medžiagos heroino, pardavė K. Ž. ir viename folijos lankstinuke buvusius maždaug 0,0824 g miltelių, kurių sudėtyje buvo apie 0,0232 g narkotinės medžiagos heroino, pats sunaudojo, likusią narkotinę medžiagą – 2,226 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,626 g heroino, supakuotus į 27 folijos lankstinukus, paslėpęs savo apatinėse kelnaitėse, turėdamas tikslą narkotinę medžiagą vartoti pats bei ją platinti, toliau neteisėtai laikė prie savęs ir, veždamasis automobiliu Opel Calibra keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė, neteisėtai gabeno į Prienus iki tos pačios dienos 22.36 val., kol (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrėja I. Ž. apeliantui darė psichologinį poveikį, vertė duoti parodymus. Pastarasis asmuo sutiko pasirašyti po protokolu, nors nemoka skaityti ir nežinojo, kas ten buvo parašyta. Teisme davė teisingus parodymus ir pripažino savo kaltę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. numatyta, kad byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo G. S. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK 260 str. 1 d. bei jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Nors nuteistasis neigia neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, šį jo aiškinimą paneigia nuteistųjų K. P. ir I. B., liudytojos E. S. parodymai, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo K. Ž., liudytojų B. G., D. Z., A. M. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teismui netikėti jais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų taip, kaip tai naudingiau nuteistajam, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos. Skundžiamame nuosprendyje detaliai ir aiškiai išdėstyta, kodėl apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nuteistojo K. Ž., liudytojų B. G., D. Z., A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymas, kitų nuteistųjų K. P. ir I. B., liudytojos E. S. parodymais, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos vertinimu sutinka, todėl nuosprendyje išdėstytų motyvų neatkartoja ir neanalizuoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad jokių narkotinių medžiagų iš nuteistojo nei K. P., nei L. B. niekada neįgijo ir nesiruošė įgyti, įvykio metu apeliantas su jais susitikęs nebuvo ir net nesiruošė jiems parduoti narkotinių medžiagų, tai paneigia būtent K. P. ir I. B. parodymai, jog jie prašė G. S. parvežti ir jiems parduoti heroino. Šiuos minėtų asmenų parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – G. S. mobiliojo ryšio telefono bei K. P. mobiliojo ryšio telefono ir G. S. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių išklotinės duomenys apie K. P. ir G. S. kontaktavimą 2012-11-15. Be to, iš K. P. ir L. B. parodymų matyti, kad jie iš vakaro jau buvo vartoję būtent iš G. S. gauto heroino. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, G. S. kaltę dėl heroino įgijimo, laikymo ir gabenimo turint tikslą jį platinti, patvirtina ir tai, kad pastarasis asmuo įgijo ir gabeno heroiną, supakuotą atskiromis paruoštomis vartoti dozėmis, kurių buvo netgi 29, juolab, kad, kaip matyti iš liudytojos E. S. parodymų, sau G. S. įsigydavo ne daugiau kaip penkis lankstinukus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu teisingai įvertintų įrodymų visetas patvirtina, kad G. S. įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas ir platinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad tyrėja I. Ž. apeliantui darė psichologinį poveikį, vertė duoti parodymus, jis sutiko pasirašyti po protokolu, nors nemoka skaityti ir nežinojo, kas ten buvo parašyta, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-11-16 įtariamojo apklausa buvo atlikta dalyvaujant advokatei Reginai Makarevičienei, po įtariamojo apklausos protokolu (2 t., b. l. 101 antra pusė) yra pastarosios ranka užrašytas patvirtinimas, kad: „Protokolą ginamajam perskaičiau, papildymų neturime“. Be to, iš 2013-01-25 įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad ši apklausa taip pat vyko dalyvaujant advokatei V. L., po žodžiais: „Protokolas man perskaitytas, iš mano žodžių surašytas teisingai“ yra įtariamuoju apklausto G. S. parašas. Taigi, apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nuteistojo nurodyti teiginiai apie jam neva tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu darytą psichologinį spaudimą yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam G. S. yra paskirta teisinga bausmė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas nesunkių, o kitas – sunkių nusikaltimų kategorijoms, jis anksčiau teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir teisingai G. S. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė taip pat yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.