- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2-797-1097/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00818-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo A. M. pakartotinis prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. 2025 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,Swedbank“ dėl sutartinės hipotekos panaikinimo ir sutartinių hipotekų sąlygų pakeitimo, prašydamas: (1) panaikinti kaip perteklinę 2006 m. spalio 12 d. sutartinę hipoteką, kuria atsakovės naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini); pakeisti 2006 m. lapkričio 2 d. ir 2007 m. sausio 19 d. sutartinės hipotekos pastabose įtvirtintas sąlygas dėl turto pardavimo varžytynėse tvarkos (eiliškumo), pašalinant sąlygą dėl įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmesnio pardavimo varžytynėse; arba (2) pakeisti 2006 m. lapkričio 2 d. ir 2007 m. sausio 19 d. sutartinės hipotekos pastabose įtvirtintas sąlygas ir prie 2006 m. spalio 12 d. sutartinės hipotekos nurodytą bei viešame registre įregistruotą papildomą informaciją (sąlygą) dėl turto pardavimo varžytynėse tvarkos (eiliškumo), nustatant ieškinyje nurodytą atitinkamą turto pardavimo varžytynėse tvarką (eiliškumą), taip pat nustatant, kad išieškojimas iš minėto negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės vykdytinas tik tiek ir tik ta dalimi, kiek solidari skola hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ naudai nebūtų išieškota realizavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir buto, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Už paduodamą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas sumokėjo 285 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Ieškovas padavė prašymą atidėti žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovui terminą iki 2025 m. liepos 25 d. sumokėti 1 551 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2025 m. liepos 22 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl likusios žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimo atidėjimo. Grįsdamas prašymą ieškovas nurodė, kad yra sumokėjęs 285 Eur žyminio mokesčio, tačiau didesnės sumos dėl šiuo metu susidariusios sudėtingos turtinės padėties sumokėti negali. Ieškovo teigimu, teismui atidėjus likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, ieškovas per ilgesnį laiką, kol bus nagrinėjama byla, turės galimybę susitaupyti pinigų sumą, reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti, jeigu ieškinys būtų netenkintas. Be to, ieškovas turi nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas atitinkamo dydžio valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio išieškojimas. Šiuo metu šio turto, esančio teisminių ginčų objektu, ieškovas neturi galimybės savarankiškai realizuoti ir gauti iš jo papildomų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo pakartotinio prašymo dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo netenkino ir nustatė terminą iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 1 551 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
5. Teismas nusprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina prastos ieškovo finansinės padėties, dėl kurios būtų pagrindas tenkinti jo prašymą dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog ieškovas turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); iš pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad ieškovas šį turtą nuomoja ir gauna pajamų. Ieškovas pateikė išrašą iš AB SEB banko sąskaitos, iš kurio matyti, jog galutinis likutis ieškovo banko sąskaitoje yra 0,98 Eur. Ieškovas pateikė papildomus duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovas turi sąskaitą ir AB „Swedbank“ banke, tačiau ieškovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog tai yra vienintelės jo turimos banko sąskaitos. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis gyvena ne Lietuvoje, o Ispanijoje ir ten nuomojasi būstą. Iš teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas atlieka reguliarius mokėjimus Ispanijoje, tačiau ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis Ispanijoje nedirba, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, banko sąskaitų. Priešingai, iš ieškovo pateikto banko Lietuvoje sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas atlieka pavedimus į Belgijos banke esančią ieškovo vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas turi banko sąskaitų užsienio šalyse, apie kurias teismui duomenų neteikė nei pirminiame prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nei pakartotiniame.
6. Teismas nurodė, kad, teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, turi būti pateikti įrodymai, galintys suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis leis sumokėti atidėtą žyminį mokestį vėliau. Nors ieškovas nurodė, kad planuoja taupyti lėšas, tačiau, teismo vertinimu, šiuos teiginius paneigia paties ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jo gaunamos pajamos yra nedidelės ir visos skiriamos einamosioms bei būtinosioms pragyvenimo išlaidoms, o santaupų ieškovas neturi. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodo turintis ne vieną nekilnojamojo turto objektą, taigi, ieškovas gali jais disponuoti nelaukdamas civilinės bylos išnagrinėjimo bei žyminį mokestį sumokėti realizuodamas turimą nekilnojamąjį turtą.
7. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą ir naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki. Nors ieškovas pakartotiniame prašyme su šia aplinkybe nesutinka, tačiau į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo atstovas gina jo interesus neatlygintai, kas, teismo teigimu, leido daryti išvadą, jog ieškovas turi arba privalės turėti pakankamai piniginių lėšų padengti atstovavimo išlaidas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą bei atidėti ieškovui likusios žyminio mokesčio dalies už šioje civilinėje byloje teikiamą ieškinį mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo teiginių apie prastą finansinę padėtį, kuri ateityje, išsisprendus ginčo situacijoms, turėtų pagerėti. Teismas ignoravo ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus – oficialią metinių pajamų deklaraciją, nuomos sutartis, banko sąskaitų išrašus, kurie yra pakankami tam, kad patvirtintų laikinai sudėtingą ieškovo finansinę padėtį, kuri sudaro pagrindą žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas gali realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą, nes buvo pateikti duomenys apie šiam turtui taikomus disponavimo apribojimus. Vienintelės ieškovo pajamos yra iš jam priklausančio nekilnojamojo turto nuomos ir skiriamos einamosioms bei būtinosioms pragyvenimo išlaidoms. Jokių kitų pajamų ieškovas negauna, ką patvirtina VSDFV duomenys. Ieškovas turi dvi sąskaitas bankuose, tačiau jose santaupų nėra. Dėl patogesnio atsiskaitymo užsienyje ieškovas taip pat naudojasi Monese mobiliąja programėle, į kurią pats sau persiveda piniginių lėšų iš savo sąskaitos AB SEB banke. Vis dėlto, per ilgesnį laiką, ieškovas turės galimybę sutaupyti pinigų atidėtam žymiam mokesčiui sumokėti. Be to, išsisprendus teisminiams ginčams dėl nekilnojamojo turto, ieškovui atsirastų galimybės mokėti žyminį mokestį ir iš šio turto.
8.2. Atsižvelgiant į teisminės gynybos prieinamumo principą, ieškovui pateikus visus pagal teismų praktiką įprastus reikiamus įrodymus, patvirtinančius šiai dienai esančią sudėtingą turtinę padėtį ir apsunkintas galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, kartu pateikiant ir įrodymus, jog per ilgesnį laiką ieškovas turės galimybę sumokėti atidėtą žyminį mokestį, ieškovo prašymas dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo turėjo būti patenkintas. Neturi būti apribojama ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
8.3. Teismas nepagrįstai nurodė ieškovui pateikti įrodymus, kurių ieškovas objektyviai negali pateikti. Ieškovas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, nuolat deklaruoja savo pajamas, moka mokesčius, neturi jokio darbo ar jam prilyginamų santykių Ispanijoje ar kitoje valstybėje. Ieškovas negali įrodyti to, ko nėra, atitinkamai, teismas negali reikalauti iš ieškovo įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių šis objektyviai negali įrodyti.
8.4. Aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per profesionalų teisininką ir naudojasi mokamomis advokato paslaugomis (dėl kurių apmokėjimo atidėjimo, išdėstymo dalimis per ilgą laikotarpį ir kitų sąlygų, kas pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą laikytina konfidencialia informacija, klientas turi galimybę individualiai susitarti (ar) susitarė su advokatu), nepaneigia rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių, jog šiuo metu ieškovo finansinė situacija yra sudėtinga ir komplikuota, dėl to jis neturi galimybės šiai dienai sumokėti likusios pakankamai didelės žyminio mokesčio dalies, bei yra pagrindas atidėti atitinkamos likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – Monese sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki birželio 30 d. Ieškovo teigimu, naujai teikiamo įrodymo jis nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui dėl klaidos, t. y. nematė tam būtinybės, nes šioje sąskaitoje naudojamos tos pačios ieškovo lėšos, gaunamos iš nekilnojamojo turto nuomos.
11. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Sprendžiant dėl nagrinėjamu atveju pateikto papildomo rašytinio įrodymo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus, o duomenys apie šią sąskaitą galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, siekiant visapusiškai atskleisti apelianto turtinę padėtį. Vis dėlto, iš skundžiamos teismo nutarties motyvų turinio matyti, kad poreikis ieškovui pateikti papildomus duomenis būtent apie šią konkrečią turimą sąskaitą užsienyje iškilo po teismo nutarties priėmimo, įvertinus joje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, šis naujas įrodymas priimamas ir bus vertinamas kartu su kitais byloje apelianto pateiktais įrodymais.
Dėl sąlygų atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (ne)buvimo
13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuriuo kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip absoliuti asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba procentinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį savaime negali būti laikomas asmens procesinių teisių suvaržymu.
14. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti viso už pateikiamą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jo mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
15. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).
16. Taigi, prašymas atidėti žyminio mokesčio (jo dalies) sumokėjimą turi būti ne tik motyvuotas, įvardijant, kokį kilnojamąjį, nekilnojamąjį ar finansinį turtą (akcijos, pajai ir pan.) pastartuoju metu turėjo (turi) ar neturėjo (neturi) asmuo, jeigu turėjo, bet dabar neturi – kada, kokiomis sąlygomis ir kam yra jį perleidęs, bet ir grindžiamas kuo išsamesniais asmens turtinę padėtį bei jos pokyčius aktualiu laikotarpiu patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, t. y. duomenimis apie gaunamas su darbu susijusias pajamas, taip pat ir pajamas iš individualios veiklos, duomenimis iš atitinkamų turto registrų apie turimą turtą (VĮ Registrų centro, AB „Regitra“), duomenimis iš bankų ir kitų kredito įstaigų apie buvusias ir esančias sąskaitose lėšas bei jų apyvartą aktualiu laikotarpiu, valstybinio socialinio draudimo pažymomis, liudijančiomis apie turimus (arba anksčiau turėtus) darbo santykius, gaunamas socialines išmokas ar pan., šeimos turto ir pajamų deklaracijomis, duomenimis apie asmens turimas skolas bei kitais dokumentais, kurie leistų įvertinti realią (tikrąją) asmens turtinę padėtį ir kartu gebėjimą sumokėti žyminį mokestį už atliekamus procesinius veiksmus. Turtinę asmens padėtį rodo duomenys, sistemiškai atspindintys visą asmens turtinę situaciją – gaunamas pajamas, išlaidas, įsiskolinimus, turimą turtą ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas (ne)gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį šiuo metu ir ar yra prielaidos manyti, jog jis galės sumokėti nurodytą mokestį ateityje.
17. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti sistemiškus duomenis apie visą apelianto tikrąją turtinę padėtį, įpareigojo pateikti duomenis, kurių apeliantas objektyviai negali pateikti. Priešingai nei nurodo apeliantas, aplinkybes, jog asmuo turto neturi, negauna pajamų, neturi atsidaręs sąskaitų ir pan., gali patvirtinti išrašai iš registrų, šeimos turto deklaracijos, pažymos iš finansų įstaigų ir pan. Be to, tokie duomenys gali patvirtinti ir turtinės padėties kitimo tendencijas, o tai taip pat reikšminga sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo (ne)atidėjimo.
18. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pakankamai duomenų, kurie visapusiškai atskleistų jo turtinę padėtį ir galimybių šiuo metu mokėti žyminį mokestį (ne)buvimą, t. y. apeliantas neįrodė sąlygų, būtinų žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Atskirojo skundo argumentai grindžiami kitokia subjektyvia apelianto nuomone dėl įrodymų vertinimo, tačiau nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis.
19. Apeliantas, grįsdamas prašymą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę. Taip pat apeliantas pateikė šio nekilnojamojo turto nuomos sutartis, teigdamas, jog vienintelės jo pajamos yra gaunamas nuomos mokestis. Šiems teiginiams pagrįsti apeliantas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 ir 2024 metus. Be to, apeliantas pateikė VSDFV informacija apie tai, jog nėra duomenų apie gaunamas išmokas. Vis dėlto, šie duomenys nėra pakankami apelianto turimam turtui ir pajamoms pagrįsti. Tai, kad apeliantas šiuo metu negauna išmokų iš socialinio draudimo fondo, nepatvirtina tokio pobūdžio pajamų (ne)turėjimo tam tikru laikotarpiu. Duomenys apie deklaruotas pajamas iš nuomos veiklos nepatvirtina viso galimai apelianto (ne)turimo turto bei pajamų, nesant pateiktos šeimos turto deklaracijos. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis iš nedidelių nuomos pajamų kukliai gyvena Ispanijoje, neįrodyti, nes, kaip matyti iš pateikiamos būsto nuomos Ispanijoje sutarties, tai yra vienkartinė nuomos sutartis, sudaryta dėl būsto nuomos 2020 metų pradžioje vienam mėnesiui. Ši sutartis nepatvirtina nuolatinės būsto nuomos ir, atitinkamai, paneigia apelianto teiginius, kad dalį gaunamų pajamų jis turi išleisti būtinoms būsto nuomos išlaidoms.
20. Apeliantas, grįsdamas teiginius dėl sudėtingos turtinės padėties ir neturimų santaupų, pateikia išrašą iš sąskaitos AB SEB banke už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 11 d. iki 2025 m. liepos 15 d., AB ,,Swedbank“ sąskaitos būklės momentinės fiksacijos duomenis ir išrašą iš Monese sąskaitos už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Pažymų apie tai, kad apeliantas neturi sąskaitų kituose bankuose ar finansų įstaigose, nepateikta. Įvertinus pateiktus duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad jie nėra pakankami apelianto turimoms piniginėms lėšoms nustatyti ir įvertinti tiek šių lėšų pokyčius, tiek su tuo susijusias apelianto galimybes ateityje sumokėti galimai atidėtą žyminį mokestį. Kaip matyti, teikiami duomenys arba fiksuoja sąskaitos būklę konkrečiu momentu, arba atspindi lėšų sąskaitoje judėjimą mėnesio ar dar trumpesniu laikotarpiu. Taigi, duomenys fragmentiški ir neatskleidžia lėšų (ne)turėjimo ilgesniu laikotarpiu, atitinkamai, nepatvirtina apelianto teiginių nei dėl gaunamų pajamų, nei dėl patiriamų išlaidų, nei dėl galimybių sutaupyti lėšų ateičiai žyminiam mokesčiui mokėti.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovo turtinės padėties pokyčių perspektyvos, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl sąlygų žyminiam mokesčiui atidėti (ne)buvimo. Apeliantas nurodė, kad jo pajamos nedidelės, tačiau jis planuoja taupyti pinigus, jog galėtų sumokėti atidėtą žyminį mokestį, jei ieškinys būtų atmestas. Taip pat apeliantas nurodė, kad, išsisprendus teisminiams ginčams, atitinkamo dydžio valstybės naudai priteisto žyminio mokesčio išieškojimas galėtų būti nukreiptas į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie apelianto teiginiai prieštaringi, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų jiems pagrįsti. Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pareikštas dar 2025 m. liepos 11 d., tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog nuo to laiko būtų sukaupęs kokią nors sumą galimam žyminiam mokesčiui apmokėti. Apelianto teiginiai dėl žyminio mokesčio išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą vertintini kritiškai, atsižvelgiant į paties apelianto nurodytas aplinkybes, jog turtas yra apsunkintas ir teisminių ginčų objektu. Apeliantas nepaaiškino ir nepagrindė, ar į šį turtą tebebūtų galimas išieškojimo nukreipimas, jei teisminiai procesai baigtųsi apelianto nenaudai. Kita vertus, apeliantas kartu nurodo, jog pats šio turto realizuoti negali ir, atitinkamai, negali jo panaudoti lėšoms, reikalingoms žyminiam mokesčiui apmokėti, gauti. Taigi, kaip teisingai pastebėjo teismas, apeliantas yra nenuoseklus ir tai kelia abejonių jo teiginių apie ketinimą imtis priemonių lėšoms atidėtam žyminiam mokesčiui kaupti realumu. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nuo ieškinio pateikimo teismui 2025 d. liepos 11 d. dienos nesumokėjo nė kiek daugiau, nei tuo metu sumokėtas 285 Eur žyminis mokestis.
22. Aptartame kontekste, abejones dėl tikrosios apelianto turtinės padėties sustiprina ir pirmosios instancijos teismo pastebėta aplinkybė, jog apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, bet sudarė atstovavimo sutartį ir naudojasi advokato paslaugomis. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad klientas su advokatu gali susitarti dėl paslaugų apmokėjimo išdėstymo dalimis, atidėjimo, tačiau nepateikia konkrečių duomenų apie tokio pobūdžio susitarimus, argumentuodamas informacijos konfidencialumu. Apeliantas turi pasirinkimą, ar teikti tokio pobūdžio duomenis (CPK 178 straipsnis), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog, nesant duomenų, kokia tvarka yra apmokamos apeliantui byloje teikiamos atstovavimo paslaugos, teismas negali padaryti pagrįstos išvados tiek dėl apelianto turtinės padėties, tiek dėl to, ar žyminio mokesčio mokėjimas šiuo momentu (ne)būtų pernelyg apsunkinantis apelianto finansinę padėtį, tačiau apeliantas turėtų galimybę jį sumokėti išnagrinėjus bylą, jam nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, kuriuo dar atsirastų ir prievolė padengti bylinėjimosi išlaidas.
23. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju vien apelianto selektyviai pateiktos fragmentinės informacijos apie jo turtinę padėtį aiškiai nepakanka pritarti jo teiginiams dėl šiuo metu patiriamų sunkumų sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Be to, nebuvo pateikta iš esmės jokių įrodymų apie apelianto turtinės padėties perspektyvas, kiek tai reikšminga sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas pagrindas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas ieškovui sumokėti 1 551 Eur žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Dėl to, siekiant bylos proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. M. naują terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 551 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.