- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- 1-112-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11189-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą M. B., o būtent: 2023 m. sausio 28 d., apie 1.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. B. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. B. sukėlė fizinį skausmą.
2. 2023 m. gruodžio 8 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog keturiese – jis, žmona ir draugas su žmona, apie 24 val. atėjo į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame atsisėdo prie baro. Kažkur po valandos prie žmonos pradėjo kabinėtis jaunuolis, galima sakyti priekabiauti. Jaunuolis išprovokavo konfliktą, į kurį jis įsivėlė. Abu susistumdė. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Mano, kad geriausia būtų buvę, jei jie būtų išėję iš to klubo. Paprašė apsauginio, kad jaunuolį išvarytų iš klubo. Jaunuolis buvo išvarytas iš klubo, tačiau vėliau vėl buvo įleistas. Žino, kad kaltinamas yra dėl sukelto konflikto, ranka suduoto smūgio. Dėl to labai gailisi. Smūgį sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį jiems būnant prie baro. Šį įvykį galėjo matyti žmona, draugas A. B., M. B., galbūt ir baro darbuotojai. Su bylos medžiaga, liudytojų parodymais yra susipažinęs. Atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, mano, kad visi jo išvardinti asmenys nematė, kaip jis nukentėjusiajam sudavė smūgį. Nežino, kaip taip atsitiko, kad liudytojai nematė pačio įvykio. Pakomentuoti negali. Konfliktas kilo jaunuoliui priėjus prie baro, t. y. prie jų, sėdinčių prie baro, o ne prie baro kažko užsisakyti. Gali pasakyti, kad jaunuolis daugiau priėjo ne prie jo ir jo draugo, o prie jo žmonos ir žmonos draugės. Priėjęs seksualiai priekabiavo, lindo bučiuotis, čiupinėjo, ranka lietė sėdmenis. Kadangi jis labai negražiai elgėsi, tai jį ir pastūmė. Iš pradžių visi bandė aiškintis žodžiu. Be to, draugas nuėjo pas jaunuolio draugą, kuriam pasakė: „Žiūrėk, tavo draugas labai aršus, labai negražiai elgiasi, mes su žmonomis atėjome“. Vėliau draugas nuėjo pas apsaugos darbuotoją, kurio paprašė, kad jaunuolį išvestų. Apsaugos darbuotojas jaunuolį nuramino, tačiau vėliau jis vis tiek elgėsi taip pat. Jaunuoliui vėl prie jų priėjus jis pastūmė jaunuolį. Tada jaunuolis irgi jį pastūmė. Po jaunuolio pastūmimo jis nuvirto. Tada jam ir sudavė smūgį. Po susistumdymo ir suduoto smūgio apsauginiai nukentėjusįjį išvedė lauk, o visi jie pasiliko bare. Bare pasėdėję kažkur 20 minučių susiruošė eiti į namus, nes buvo sugadinta nuotaika. Jiems išėjus į lauką pamatė atvykusią policiją, kuri sulaikė jį kaip kaltinamąjį. Policijos pareigūnai nuvedė jį pas nukentėjusįjį, kurio paklausė: „Ar šitas trenkė?“. Nukentėjusysis jo nepažino, nes pasakė, kad ne jis trenkė. Tada policija užsirašė jos asmens duomenis ir paleido. Prie policijos buvo kitų asmenų – A. B., M. B., L. B.. Kuomet policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, jis tik klausėsi. Gali pasakyti, kad jis taip pat nieko nesiaiškino policijos pareigūnams jį nuvedus iki nukentėjusiojo. Jis tik policijos pareigūnų paklausė, kodėl jis, kodėl jį vedasi. Pareigūnai paaiškino, kad žmogus sakė, jog jis sudavė. Tačiau jį nuvedus prie to žmogaus, jis nebuvo atpažintas. Žmogus pareigūnams pasakė, kad jis sudavė jam smūgį. Policijos pareigūnai paklausė jo: „Ar tikrai ne tas?“. Jis atsakė: „Ar tu mane durnu laikai, sakau, kad ne tas“. Kartu atėję asmenys policijai bandė paaiškinti kas įvyko, kas sukėlė konfliktą, kas kaltas. Daugiausia aiškinosi turbūt jo draugas A. B.. Jam būnant prie policijos jo žmona L. B. elgėsi gerai, tačiau, galbūt, ji policijos pareigūnus įžeidė kuomet ji grįžo pas policijos pareigūnus kažko paklausti. Tuo metu jo kartu nebuvo, konflikto nematė, nes kuomet buvo padarytas administracinis nusižengimas ir skirta administracinė bauda, jis jau policijos pareigūnų buvo paleistas ir visi kartu ėjo į namus. Jiems einant žmona pasakė, kad ji nesupranta, kodėl buvo paimti jo asmens duomenys, kad ji nueis pas policijos pareigūnus ir jų paklaus, kodėl jie paėmė jo duomenis. Jai grįžus kažkas ten ir atsitiko. Negali pasakyti, ar ji įžeidė policijos pareigūnus, nes to nematė. Tuo metu jie jau buvo nuėję prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ esančio šviesoforo. Nieko nematė ir negirdėjo. Į namus grįžo be žmonos. Žmona grįžo viena, nes pareigūnai ją nubaudė bauda. Grįžo trise – jis, jo draugas su savo žmona. Jam kalbantis su pareigūnais aplinkoje buvo dar ir nukentėjusiojo draugas, kurį jis taip pat matė. Nepamena, ar jis ką aiškino. Jis su juo nekalbėjo ir nieko jam nesakė. Apie pradėtą procesą sužinojo iš tyrėjos ir iš policijos skambučio, kad jam reikia atvykti. Sužinojo kažkur po 2 mėn. nuo to įvykio. Iki to laiko su nukentėjusiuoju nesimatė ir nebendravo. Policijoje buvo apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Nepamena ir nežino kiek kartų buvo policijoje ir kiek kartų buvau apklaustas, gal vieną ar du. Pasitiki policija. Tikrai nežino kokiuose dokumentuose ir kiek kartų pasirašinėjo. Norėjo atlikti akistatą tarp jo ir nukentėjusiojo, tačiau akistatos atsisakė. Atsisakė, nes negalvojo, kad ši byla pasieks teismą. Jo pozicija dėl kaltės pasikeitė ir kaltu prisipažįsta, nes per tą laiką suprato, kad reikia išvengti konfliktų. Bylą perdavus į teismą pradėjo konsultuotis su teisininku, su kuriuo prieš savaitę laiko sudarė susitarimą. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo neturėjo. Konsultacija su teisininku jam padėjo suprasti jo kaltę ir įvertinti visą teisinę situaciją. Ikiteisminio tyrimo metu į teisininką nesikreipė, nes negalvojo, kad byla bus perduota į teismą. Iki šiol nėra bendravęs su nukentėjusiuoju. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, neturtinę žalą atlygins. Dėl žalos atlyginimo siekia susitarti, tačiau žalos dar neatlygino. Iki posėdžio su nukentėjusiuoju negalėjo susisiekti, nes neturi jo duomenų ir kontaktų. Iki šiandienos jokių veiksmų dėl susitarimo atlyginti civilinį ieškinį neatliko, nes nežinojo, kad taip reikia daryti. Galvojo, kad teismas pasakys ar galima, be to, nebuvo su tuo susidūręs ir nežinojo, kaip jis turi elgtis. Nėra dažnas teismų lankytojas. Dažniausiai būdavo nukentėjusiojo pusėje. Sutinka su civilinio ieškinio dydžiu. Savo elgesį vertina blogai ir išvadas padarė. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis parodė, kad po suduoto smūgio nematė, kad nukentėjusysis kraujuotų. Jie abu buvo nugriuvę. Iš pradžių jis nugriuvo, o paskui lyg ir nukentėjusysis nugriuvo. Įvykio vietoje girtumas jam nebuvo nustatinėjamas. Jis buvo išgėręs vieną kokteilį, nesijautė apsvaigęs. Jautėsi visiškai blaivus, todėl mano, kad tas išgertas kokteilis jo elgesiui įtakos neturėjo. Jam žinoma sąlyga, kad atleidžiant pagal laidavimą, būtina bent iš dalies atlyginti žalą ir susitarti. Šiandieną jokių dokumentų nepateikė, kad yra bent dalį žalos atlyginęs, bet mano, jog žalą tikrai atlygins ir susitars su nukentėjusiuoju. Šiandien šios sąlygos nėra išpildęs. Jo žmonos pozicija ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio jam yra žinoma. Jam žinomi visų – jo žmonos, draugo ir jo žmonos, baro darbuotojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad žmona yra tinkama laiduotoja. Jiems pradėjus stumdytis žmona bandė sustabdyti konfliktą. Mano, kad žmona nematė, kaip jis sudavė smūgį. Visi liudytojai teigė, kad nematė, kaip jis sudavė smūgį. Niekas to nematė, nes jis tik vienas matė ir gailisi, kad sudavė. Gailisi dėl šio įvykio ir įsipareigoja atlyginti žalą.
2.1. 2024 m. sausio 11 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. nurodė, kad, jo nuomone, padaryta žala yra teisinga. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galėtų sumokėti užstatą. Nekalbėjo su gynėju kokio dydžio užstatą būtų galima sumokėti. Šiuo metu, jei teisingai supranta, jo sąskaita areštuota. Nežino, kokia mažiausia įmoka į nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikaltimų fondą, tačiau prašo teismo skirti mažiausią dėl to, kad augina tris vaikus, yra daugiavaikis. Dalį žalos atlygino, nes mano, kad tokia žala yra teisinga. Sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau mano, kad pakankamas žalos dydis – 500 eurų, ją atlygino. Teismui pripažinus, jog turi būti tokia žala, kokią nurodė nukentėjusysis, ir ją priteisus, jis ją pripažintų ir sutiktų atlyginti likusią civilinio ieškinio dalį.
3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
4. Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2023 m. sausio 28 d. 1.00 valandą su draugu N. P. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Jie sėdėjo greta baro, prie staliuko, bendravo, gėrė alkoholį. Jis nuėjo prie baro susimokėti sąskaitos, kur prie baro sėdėjo dvi moterys, o šalia jų – du vyrai. Vienas iš jų buvo trumpais plaukais ir gana aukštas, o kitas – žemesnis ir ilgesniais tamsios spalvos plaukais. Laukiant prie baro, kol jam pateiks sąskaitą, kiek jis pamena, jis užkalbino vieną iš dviejų ten sėdėjusių moterų. Kaip ji atrodė, jis tiksliai negali pasakyti. Jis pamena, kad plaukai buvo gana ilgi, tamsios spalvos. Moteris atrodė vyresnio amžiaus, apie 40 metų. Bekalbant su ta moterimi, jis pajuto smūgį į veidą ranka. Konkrečiai, kas jam trenkė, jis nematė, bet po smūgio, kai jis gulėjo ant žemės ir bandė atsistoti, vienas iš tų dviejų vyrų, kur sėdėjo prie baro, buvęs ilgesniais plaukais, agresyviai elgėsi, todėl, jis mano, kad tai jis galėjo jam trenki. Atvykus policijos pareigūnams, apsaugos darbuotojas jį perdavė policijai, kurie jį pasodino į policijos automobilį. Po kurio laiko policijos pareigūnai atidarė automobilio duris ir paklausė, ar čia šitas vyras trenkė, kurį atvedė parodyti, kuris buvo apsivilkęs striukę, ant veido kažką užsirišęs, galimai šaliką, matėsi tik jo akys, todėl jis asmens ir neatpažino. Bare kartu su juo buvęs draugas viską matė, taip pat matė, kas jam trenkė į veidą. Po to draugas jam dar apie visą tai papasakojo. Asmenį, kuris galimai jam trenkė, jis mano, kad atpažinti galėtų (1 t., b. l. 114–117).
5. Liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dabar tiksliai datos negali nurodyti, nes nebeatsimena, galimai praeitą mėnesį, tai būtų sausio mėnesį, jam paskambino draugas M. B., su kuriuo jie yra pažįstami nuo vaikystės. Šis pasakė, kad yra grįžęs į (duomenys neskelbtini), tai jie bendrai nusprendė vakare išeiti į miestą pasisėdėti. Apie 21.00 val. su M. Bacevičiumi jie susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), ir kartu nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur kalbėjosi ir vartojo alkoholį. Jie išgėrė maždaug 2-3 alaus bokalus, dabar jau tiksliai nepamena. Kiek tiksliai valandų buvo, kai išėjo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, jis nepamena, bet maždaug galėjo būti 22-23 valanda. Bare „(duomenys neskelbtini)“ jie atsisėdo prie staliuko, kuris buvo šalia baro, kur toliau vartojo alkoholį. Kiek dar jie išgėrė, jis nepamena. Prie baro sėdėjo trys moterys ir trys vyrai. Jo draugas M. B. atsistojo ir nuėjo prie baro nupirkti jiems dar gėrimų ir, su viena iš trijų sėdinčių moterų, kaip ji atrodė, jis jau nepamena, jis kažką sušneko. Ką jis kalbėjo, jis negirdėjo. Grįžo draugas, padėjo gėrimus ir už kelių minučių kažkur išėjo parūkyti, ar į tualetą, jis nežino. Tuo tarpu prie jo priėjo vienas iš tų trijų vyrų, sėdinčių prie baro, bet, kaip šis atrodė, jis nepamena. Tas vyras pasilenkė prie jo ir pasakė: „drąsus tavo draugas“ bei nuėjo. Grįžo M. B. prie stalo, kur jie toliau sėdėjo, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Po kurio laiko M. B. vėl nuėjo prie baro susimokėti sąskaitos ir vėl sušneko su moterimi, sėdinčia prie baro. Ar tai buvo ta pati moteris, su kuria kalbėjo prieš tai, jis nežino, nes nepamena. Jo draugas M. B. stovėjo tarp baro ir jų staliuko, kai vienas iš trijų vyrų, kuris buvo ilgesniais garbanotais plaukais, ranka trenkė jam į veido sritį. Po smūgio jo draugas krisdamas kliudė staliuką ir nukrito ant žemės. Tas pats vyras šaukė ant jo draugo, bet, ar daugiau sudavė jam smūgių, jis neatsimena. Tuo pačiu metu jis priėjo prie savo draugo, padėjo jam atsikelti ir pamatė, kad draugo nosis yra prakirsta. Iš karto po įvykio prie jų atėjo apsaugos darbuotojas, kuris paėmė draugą ir išvedė jį iš baro. Jis išėjo kartu. Stovint lauke, jo draugas M. B. apsaugos darbuotojui pasakė, kad paliko telefoną bare, tačiau apsaugos darbuotojas neįleido, o draugui bedarant duris, apsaugos darbuotojas pasakė: „ką čia darai?“ bei paguldė draugą ant pilvo ir uždėjo antrankius. Už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai, ir jo draugą apsaugos darbuotojas perdavė policijai. Prie jo buvo priėjęs vienas iš policijos pareigūnų ir paklausė, kas čia nutiko, jis jiems nurodė tą patį, ką ir šioje apklausoje. Kol policijos pareigūnai aiškinosi situaciją, jis pastebėjo, kaip visi minėti asmenys šalinasi į baro. Jis policijos pareigūnams nurodė, kad tai tie patys asmenys, o vienas iš jų yra, kuris trenkė jo draugui. Policijos pareigūnai juos sustabdė ir nuvedė asmenį, kuris trenkė jo draugui, kad jo draugas atpažintų, tačiau minėtas asmuo jau buvo užsidėjęs kepurę ir jo draugas jo nepažino, pasakė, kad tai ne tas asmuo. Kai tas asmuo, kuris trenkė jo draugui, stovėjo šalia jo, jam pasakė: „tikiuosi, tavo draugas bus protingas ir nekels man kaltinimų“. Visi asmenys išsiskirstė. Pamena, jog kažkuri moteris, iš tų trijų, pradėjo neadekvačiai elgtis ir policijos pareigūnai ją įsodinę į automobilį, išsivežė. Jo draugą taip pat išsivežė policijos pareigūnai. Jis mano, kad pamatęs asmenį, kuris trenkė jo draugui, galėtų jį atpažinti (1 t., b. l. 124–127).
6. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. B. yra jo draugas. 2023 m. sausio 27 d. (apklausos protokole nurodyta 2023 m. vasario 23 d.) jo žmona M. susirašė su drauge L. B., kad susitinka naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Jie su žmona atvyko į minėtą naktinį klubą, o už kokių dešimties minučių atvyko draugai: G. B. su žmona L.. Jis su G. sėdėjo prie baro, o žmonos šalia stovėjo. Šalia baro buvo staliukas, prie kurio prisėdo du vaikinai, kurių veido bruožų pasakyti negali, o kaip apsirengę buvo, jis nepamena. Vaikinai atėjo vėliau, gal apie 23.30 val. Vaikinai akivaizdžiai buvo neblaivūs, elgėsi įžūliai, jų žmonoms sakė necenzūrinius žodžius, siūlė nepadorius pasiūlymus. G. nieko į jų pasisakymus nesakė, nes sėdėjo toliau, o jų žmonos jiems atsakydavo kažką. Kai pamatė, kad vaikinai toliau kabinėjasi žodžiu prie jų, jie nusprendė atsiskaityti ir išeiti iš baro. Jis nuėjo paimti paltų. Jam grįžtant su paltais, jis pamatė, kaip vienas iš vaikinų, kuris kabinėjosi prie jų žmonių, kažkaip sukosi ir virto ant žemės. Tada iš karto atėjo apsauga, kurie vaikinus išsivedė. Po kokių 5-10 min. atvyko į barą policijos pareigūnai ir priėjo prie jų. Policijos pareigūnai išsivedė G. lauką. Jie visi išėjo kartu. Būnant lauke policijos pareigūnas, rodydamas į G., vaikino paklausė: „ar šitas?“, vaikinas atsakė: „ne“. Šalia buvęs kitas vaikinas šūktelėjo: „sakyk – šitas“. Policijos pareigūnai paprašė G. duomenų. Pareigūnai išsivežė vaikiną, kuris prie jų žodžiu kabinėjosi, o jie išsiskirstė. G. jokių smūgių nesudavė vaikinui (1 t., b. l. 130–133).
7. Liudytoja M. B. nurodė, kad G. B. yra jos vyro A. draugas. 2023 m. sausio 27 d. (apklausos protokole nurodyta 2023 m. vasario 23 d.) su drauge L. susirašė, kad susitinka naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Ji su vyru atvyko į minėtą klubą apie 22.30 val., už kokių 10 min. atvyko draugai G. B. su žmona L.. Ji su L. stovėjo prie baro, o jų vyrai sėdėjo šalia jų. Už jų nugarų prie staliuko sėdėjo du vaikinai. Minėti du vaikinai akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivūs. Jie vis bandė kalbinti jas, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė nepadorias replikas, bandė jas su L. vis paliesti, bandė apsikabinti. Jos su L. vis gražiai bandė atsakyti vaikinams, kad jie prie jų nelįstų. Jų vyrai nesikišo, nes matė, kad vaikinai yra labai neblaivūs, juos ignoravo, nes nenorėjo konflikto. Jos vyras gal vieną kartą pasakė vaikinams: „būkit geri, nesikabinėkite“, tačiau jie nereagavo, toliau žodžiu prie jos ir Linos kabinėjosi, bandė paliesti. Vaikinai blaškėsi po barą, kritinėjo nuo kėdžių. Kažkuriuo momentu vaikinas nukrito nuo kedės, išlaistė ir sudaužė taures. Tuo metu prie minėtų vaikinų atėjo apsaugos darbuotojas ir juos išsivedė, o jie visi jau ruošėsi eiti namo, tačiau, jiems dar būnant bare, atvyko policijos pareigūnai ir išsivedė G.. Jie visi išėjo iš paskos. Policijos pareigūnai lauke užsirašė jų duomenis. Ji nematė, kad G. būtų sudavęs kokius smūgius, o tik vėliau, po visko, kai išėjo į lauką, G., pasakė, kad vienas iš vaikinų, priėjęs prie jo, pasakė: „jūs dabar išeikit, mes „necenzūrinė raiška“ jas“, tačiau ji šito viso momento, kai šis buvo priėjęs, nematė (1 t., b. l. 136–139).
8. Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. B. yra jos vyras. 2023 m. sausio 27 d. (apklausos protokole nurodyta 2023 m. vasario 23 d.) su drauge M. susitarė poromis susitikti naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“. Buvo ji, jos vyras G. ir draugė M. su vyru A.. Į naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko nuo 22.00 val. iki 23.00 val., tiksliai laiko ji pasakyti negali. Jie visi keturi sėdėjo prie baro. Už jų nugarų sėdėjo du vaikinai, kurie akivaizdžiai elgėsi neblaiviai. Vienas iš vaikinų, praeidamas pro jas, vis užkabindavo M., tai kažką pasakydavo žodžiu, tai bandė apsikabinti ją. M. kažką vis atsakydavo. Jų vyrai į tai nereagavo. Kažkuriuo momentu, joms sėdint prie baro, pasigirdo stiklo dužimas. Atsiskusi ji pamatė, kaip nuo minėtų vaikinų stalo nukrito alaus bokalas, kuris sudužo, o prie stalo sėdintis vaikinas kažkaip nukrito ant žemės. Po vaikino nukritimo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris išsivedė minėtus du vaikinus. Po to, kai išsivedė vaikinus apsaugos darbuotojas, jie po kokių 20 min. susiruošė eiti. Išėjus iš baro, ji pamatė, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Vienas iš policijos pareigūnų priėjo prie jos vyro ir pasakė: „einam prie tarnybinio automobilio“. Vyras nuėjo kartu su policijos pareigūnu, o jie liko stovėti. Kas buvo kalbama su vyru, ji nežino. Jos vyras G. su minėtais vaikinais nekonfliktavo ir jokių smūgių tikrai nesudavė (1 t., b. l. 142–145).
9. Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. 2023 m. sausio 28 d. ji dirbo minėtame bare. Ji atsimena, kad tą vakarą prie baro sėdėjo dvi poros, tai yra dvi moterys ir du vyrai. Kiek pamena, viena moteris buvo šviesiais plaukais, o kita - tamsesniais. Vienas iš vyrų buvo šviesesnių, ilgesnių, garbanotų plaukų, o kitas – trumpais plaukais. Minėti asmenys buvo nuo 35 metų amžiaus. Ji atsimena, kad šie buvo mandagūs, jokių problemų nekėlė, asmenys nebuvo labai neblaivūs, šiek tiek tik apsvaigę. Už minėtų asmenų, prie staliuko sėdėjo du vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo akivaizdžiai neblaivus, o kitas ramesnis. Vaikinas, kuris buvo labiau išgėręs, visą vakarą vis prieidavo prie moters, kuri sėdėjo prie minėto baro. Iš pradžių vaikinas moterį vis kalbindavo, po to bandydavo paliesti, apkabinti. Ji girdėjo, kaip vienas iš vyrų, sėdėjusių prie baro, sakė vaikinui, kad neitų prie jų ir nesikabinėtų. Kažkuriuo momentu tarp minėtų asmenų įvyko konfliktas, tačiau, kas tarp jų tiksliai įvyko, ji pasakyti negali, nes nematė. Ji negali pasakyti, kas kam pirmiau sudavė smūgius, nes nematė. Ji ką pamatė, tai, kad visi buvę prie baro, tai yra dvi moterys ir du vyrai, jau buvo atsistoję nuo kėdžių ir kalbėjosi su dviem vaikinais, kurie sėdėjo už jų nugarų. Prie asmenų jau buvo priėję apsaugos darbuotojai. Kas kam sudavė smūgius, ji pasakyti negali. Kur stovėjo minėti asmenys buvo tamsu, nes nėra apšviesta, dėl to sužalojimų ar kraujo ji nematė nė pas vieną. Visi minėti asmenys buvo išprašyti lauk iš baro, o kas vyko po to, ji nežino (1 t., b. l. 53–156).
10. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ administratore. 2023 m. sausio 28 d. ji dirbo bare. Tą vakarą ji vaikščiojo po barą, stebėjo aplinką. Ji matė, kad prie baro sėdėjo dvi moterys ir du vyrai. Tiksliai apibūdinti, kaip atrodė šie asmenys, ji negali, tačiau jie buvo virš 40 metų amžiaus. Asmenys buvo mandagūs, ramūs. Už minėtų asmenų nugarų buvo staliukas, prie kurio sėdėjo du vaikinai. Vaikinų bruožų ji apibūdinti negali. Vienas iš vaikinų buvo stipriai apsvaigęs. Matėsi, kad šis buvo gana agresyvus, kuris gali sudaryti konfliktinę situaciją. Jai vaikštant po baro salę, ji matė, kad minėtas vaikinas vis prieidavo prie baro sėdinčių moterų ir jas kalbindavo. Vienu momentu girdėjo, kaip prie baro sėdinčios dvi moterys ir du vyrai prašė gražiai vaikino nelįsti ir duoti jiems ramybę. Po to, ji pamena, kad prasidėjo kažkoks sambrūzdis, atėjo apsaugos darbuotojai. Kiek ji pamena, apsaugos darbuotojai išsivedė minėtą vaikiną. Kas tiksliai įvyko tarp minėtų asmenų, ji pasakyti negali, nes nematė. Ji mano, kad minėtas vaikinas galėjo išprovokuoti konfliktinę situaciją, nes matėsi, kad yra agresyvus ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 159–162).
11. Liudytojas G. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Tikslios datos jis nepasakys, bet gali būti, kad dirbo 2023 m. sausio 28 d. už baro. Jis negali pasakyti jokių aplinkybių, nes nepamena tos dienos ir apskritai neprisimena kažkokių konfliktinių situacijų tarp klientų, dėl to jis nieko pasakyti negali. Peržiūrėjus minėtos dienos vaizdo įrašą, jis taip pat neprisimena, kas vyko (1 t., b. l. 165–167).
12. Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Ji žino, kad dirbo 2023 m. sausio 28 d. vakare, tačiau kas vyko tą vakarą, ji pasakyti negali, nes neatsimena. Jokie konfliktai nėra užsifiksavę, kad prisimintų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, ji taip pat neatsimena jokio konflikto, dėl to nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 170–172).
13. Liudytoja P. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ padavėja. Ji žino, kad 2023 m. sausio 28 d. dirbo bare, tačiau papasakoti tos dienos įvykių ji negali, nes neatsimena. Ji neatsimena, kad būtų įvykęs koks konfliktas tarp klientų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, taip pat ji neatsimena jokio įvykio, dėl to nieko pasakyti negali. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, ji matė, kad jos vaizdo įraše nėra, dėl to ji, greičiausiai, dirbo visai kitoje kavinės pusėje (1 t., b. l. 175–177).
14. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu burodė, kad 2023 m. sausio 28 d. jis dirbo naktiniame bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Dažniausiai jis stovi prie baro įėjimo, tačiau kartas nuo karto eina pasivaikščioti po baro vidų. Jis matė, kad prie baro staliuko sėdi du vaikinai, kuriuos jis žino iš matymo. Minėtus vaikinus žino dėl to, kad jie, kai išgeria, dažnai būna bare konfliktiški, kabinėjasi prie kitų klientų, ieško patys priekabių ir patys išprovokuoja konfliktus, kad vėliau galėtų rašyti pareiškimus. Jis atsimena, kad prie baro sėdėjo dvi poros, tai yra dvi moterys ir du vyrai. Bare jau žmonių buvo likę nebedaug. Jam stovint prie baro įėjimo durų, jis pamatė, kad ranka moja padavėja Paulina. Jis, atėjęs arti prie baro, pamatė, kaip vyras, sėdėjęs prie baro, ir vienas iš vaikinų, kuris sėdėjo apie staliuko, yra vienas kitam įsikibę į rūbus. Jis matė, kad vaikino nosis kruvina. Jis paėmė minėtam vaikinui už pečių ir išvedė jį lauk iš naktinio klubo. Vaikinas priešinosi, bandė vis patekti į vidų, tačiau jis jo nebeleido ir iškvietė policijos pareigūnus. Vaikinas apie įvykį su vyriškiu nieko nesakė, nieko nepasakojo, šis tik piktinosi, kodėl šį išvedė lauk iš baro ir, kodėl jo daugiau nebeįleido. Vėliau jis kalbėjo su vyru, kuris sėdėjo prie baro. Vyras aiškino, kad minėtas vaikinas, kabinėjosi prie jo žmonos, lietė žmonos sėdmenis, dėl to vyras vaikiną pastūmė, o tada vaikinas norėjo smūgiuoti šiam į veidą, tačiau vyras alkūne užsidengė veidą, o vaikinas pats kažkaip su nosim atsitrenkė į vyro alkūnę. Vyras nesakė, kad būtų trenkęs vaikinui. Jis pats konflikto nematė, o matė tik, kad vaikinas ir vyras buvo įsikibę vienas kitam į rūbus (1 t., b. l. 185–188).
15. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11189-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradėtas 2023 m. kovo 29 d. pagal M. B. 2023 m. vasario 23 d. pareiškimą, kuriame pareiškėjas M. B. nurodė, kad 2023 m. sausio 28 d. 1.20 val., adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės, kurių metu bare „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas asmuo jam trenkė kumščiu vieną kartą į nosį, po ko buvo prakirsta nosis, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą bei pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Į medikus jis nesikreipė ir neketina kreiptis. Jis pageidauja reikšti 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kadangi patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą. Įvykį matė N. P. (1 t., b. l. 5–12).
16. 2023 m. sausio 28 d. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto D. S. tarnybiniame pranešime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 28 d. dirbant su specialistu G. M., apie 1.35 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas prašo pagalbos, nes yra agresyvus klientas, kuris šūkauja, atsisako išeiti. Pokalbio metu girdėjosi triukšmas. 1.45 val. atvykus ir nuėjus aiškintis aplinkybių, prie jų priėjo moteris, nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, eidama svirduliavo. Ji, būdama prie jų transporto priemonės, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Moteris buvo įspėta, kad nevartotų necenzūrinių žodžių, bet ji nueidama vis tiek juos vartojo. Neblaivi moteris tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį ir įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Kaip vėliau paaiškėjo, ši moteris buvo L. B.. Buvo darytas policijos pareigūnų kūno kameromis vaizdo ir garso įrašas bei buvo darytas vaizdo įrašas tarnybinio automobilio kameromis. Faktinis moters sulaikymo laikas 1.53 val. (1 t., b. l. 38).
17. 2023 m. sausio 28 d. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto A. J. J. tarnybiniame pranešime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodyta, kad 2023 m. sausio 28 d. dirbant kartu su specialistu S. S. 1.36 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas prašo pagalbos, nes yra agresyvus klientas, kuris šūkauja, atsisako išeiti, pokalbio metu girdisi triukšmas. Atvykus nurodytu adresu, „(duomenys neskelbtini)“ kavinės viduje pranešėjas - apsaugos darbuotojas buvo sulaikęs ir uždėjęs antrankius neblaiviam jaunuoliui. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad sulaikytas asmuo kavinės viduje, būdamas neblaivus, kabinėjosi prie lankytojų, buvo agresyvus. Jis buvo įspėtas ir paprašytas išeiti iš kavinės, nes joje yra nepageidaujamas dėl savo agresyvaus elgesio ir neblaivumo. Jis, būdamas kavinės viduje bei akivaizdžiai neblaivus, stipriai svirduliavo, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyvus, atsisakė išeiti iš kavinės. Dėl tokio savo elgesio pilietis buvo sulaikytas, kuris savo veiksmais įžeidė žmonių orumą ir dorovę bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jiems perėmus asmenį iš apsaugos darbuotojo, ant jo nosies matėsi kraujas. Apsaugos darbuotojas teigė, kad šis su kruvina nosimi buvo jau iki jam sulaikant šį asmenį. Asmuo buvo sulaikytas 1.53 val. ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Pristatant asmenį specialios priemonės nebuvo naudotos. Įvykio vietoje buvo filmuota policijos pareigūnų kūno kameromis (1 t., b. l. 39–40).
18. 2023 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. dėl to, kad jis 2023 m. sausio 28 d. 1.36 val. adresu: (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas viešoje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, bei viešoje vietoje (kavinėje), elgdamasis agresyviai, kabinėjosi prie lankytojų, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 41). 2023 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 85 eurų bauda dėl to, jog jis 2023 m. sausio 28 d. 1.36 val., adresu: (duomenys neskelbtini), pasirodė girtas viešoje vietoje, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, bei viešoje vietoje (kavinėje), elgdamasis agresyviai, kabinėjosi prie lankytojų, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį (1 t., b. l. 50).
19. 2023 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Įvykio vieta filmuojama, niekas nepaimta (1 t., b. l. 56–63).
20. 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš baro „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog vaizde matosi 2023 m. sausio 28 d. baras, šalia baro sėdintys žmonės, o iš kairės pusės – vyras ilgesniais plaukais. Greta jo yra dvi moterys, o už moterų yra dar vienas vyras. Ilgesniais plaukais vyras nusisukęs nuo baro į salės pusę. Matoma, kaip minėtas vyras ilgesniais plaukais atsistoja ir nueina nuo baro. Prie baro kėdės matosi žmonių siluetai, kad kažkas nukrenta, o kas daugiau ten vyksta, nieko nesimato. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 64–68).
21. 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apsaugos darbuotojo kūno kameros vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kaip 2023 m. sausio 29 d. 01:31:36 val. apsaugos darbuotojas prieina prie asmenų ir paima asmeniui, vilkinčiam striukę su gaubtuvu, už rankos. Fone girdisi žodžiai: „tas, tas“. Matoma, jog stovi vyras, apkabinęs kitą asmenį, kurį pastumia link apsaugos darbuotojo, bei sako: „šis vienas bičas“. Apsaugos darbuotojas nurodytą asmenį išveda iš baro, sakydamas: „palauksi kol išeis“. Išlydėtas asmuo kažko klausia, tačiau įraše nesigirdi. Girdisi, kaip apsaugos darbuotojas sako: „kas buvo tau, palauksi, atsiimsi, uždarau duris“, ir uždaro duris. Tuomet vėl durys atsidaro ir apsaugos darbuotojas kažką nerišliai sako bei, parsitempęs vyrą į baro vidų ir paguldęs ant žemės, uždeda šiam antrankius. Šalia stovintis jaunuolis sako: „baikim, baikim tuos dalykus“. Kol dedami antrankiai, vyras sako: „kam tu daužai jam tą galvą“. Apsaugos darbuotojas atsako: „niekas tau nedaužo“ bei pastato vyrą prie sienos ir nurodo: „esi filmuojamas, garsas yra įrašomas“. Sulaikytas asmuo sako: „kviesk policiją, norėtume greičiau policijos, (necenzūrinė raiška), ko tu nekvieti“. Apsaugos darbuotojas iškviečia policiją. Kol kviečiama policija, ateina dar vienas vyras, vilkintis marškinėliais, ir klausia: „kas čia nutiko?“. Dėl didelio šurmulio nesigirdi, kas ką šneka. Sulaikytas asmuo klausia: „kas man trenkė?“. Apsaugos darbuotojas atsako: „Tu turi geriau žinoti, kas tau trenkė“. Tuo metu iš baro išeidinėja vyras, vilkintis tamsios spalvos paltą. Sulaikytojo draugas nurodo: „Tas, kur išėjo, yra to asmens, kur jam trenkė, draugas, o tas, kuris trenkė, buvo ilgais plaukais“. Atvykus policijos pareigūnams, apsaugos darbuotojas nurodo, kad susimušė, ir tuoj jis atves kitą konflikto dalyvį. Policijos pareigūnas paprašo plačiau papasakoti kas nutiko. Apsaugos darbuotojas nurodo, kad susimušė prie baro, jog yra ir kitas konflikto dalyvis. Taip pat paaiškina, kad sulaikytojo buvo paprašęs palaukti kol atvyks policija ir, kad tada galės pasiimti telefoną. Tačiau sulaikytas asmuo pradėjo jam sakyti: „ką tu čia man aiškini“. Fone girdisi, kad kažkoks vyras sako: „aš mačiau, kaip šitam žmogui kitas asmuo trenkė į veidą“. Apaugos darbuotojas palydi asmenį prie policijos automobilio. Einant sulaikytas asmuo prašo atvesti kitą konflikto dalyvį. Apsaugos darbuotojas nuima asmeniui antrankius. Asmuo vėl klausia: „Kur tas žmogus, kuris trenkė man į nosį“. Apsaugos darbuotojas ėjo atgal link baro su policijos pareigūnu, fone girdisi, kaip sako: „iš šitų asmenų kažkuris tikrai spardė“. Policijos pareigūnas prieina prie asmenų, kuriuos nusiveda prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdi sulaikytas asmuo. Policijos pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio duris ir paklausia: „ar šitas tau trenkė?“. Šis atsako: „ne, ne tas“. Uždaromos tarnybinio automobilio durys. Vyras, vilkintis tamsiu paltu, sako: „Aš viską mačiau. Tas jaunuolis su ilgais plaukais lindo prie mano žmonos, tačiau aš numojau ranka, matau, kad jaunuolis...(daugiau, ką šneka, nesigirdi, kadangi vyksta šurmulys, visi kalba vienu metu)“. Kompanijoje buvo ir moteris, kuri nurodo: „Jis ne pirmą kartą taip daro, jis nuolatinis, prie mūsų pristodavo“. Tas pats vyras, vilkinis paltu, sako šalia stovinčiam vyrui: „čia jūsų taktika patiems prisikabinti, paskui reikalauti pinigų“. Šalia stovintis vyras nurodo: „Jūsų draugas ilgais plaukais buvo labai agresyvus“. Toliau vyksta konfliktas tarp stovinčių asmenų. Policijos pareigūnas nurodo visiems konflikte dalyvavusiems asmenims: „Išsiblaivysit, galėsit atvykti į policiją rašyti pareiškimų“. Vienas asmuo atsako: „Mes tai neturime“, ir nueina (1 t., b. l. 69–71).
22. 2023 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, 2023 m. sausio 28 d. 01:37:04 val. apsaugos darbuotojas sako: „Tas vienas, tuoj antrą atvesiu“. Policijos pareigūnas klausia: „kas čia buvo, kur jūs vedat?“. Apsaugos darbuotojas klausia: „o tai jūs ne dėl to?“. Policijos pareigūnas sako: „Ne, ne, tai viskas tvarkoje, tai pirma paaiškinkite situaciją, kas čia nutiko?“. Apsaugos darbuotojas sako: „susimušė prie baro, tuoj atves dar antrą dalyvį, kurio buvo paprašyta gražiai palaukti už durų, pasibaigs veikla ir galės pasiimti telefoną, kad nekonfliktuotų iš naujo, o jis pradėjo savo: „ką tu man čia aiškini“. Pradėjo priešintis, veržtis į vidų. Viskas yra fiksuota - ir garsas, ir vaizdas“. Sulaikytas asmuo sako: „Viską, ką sakė, čia yra nesąmonė“. Policijos pareigūnas sako: „Supratau. Pasiimsime jį iš jūsų. Reikia jūsų trumpo paaiškinimo“. Vyras sako: „Ten dar du žmonės, nes aš mačiau, kaip šitam žmogui trenkė iš kojos į veidą“. Policijos pareigūnas sako: „Nusiramink. Viskas, atsuk rankas, paduok rankas, antrankius atrakins ir viskas, apsaugos darbuotojas yra atsakingas už vidaus tvarką ir, ką jis pasako, tu turi vykdyti. Einam išsiaiškinti, tu ramiai pabūk“. Moteris sako: „Sumaišėt, G., einam“. Policijos pareigūnas sako: „Jei mes pasakėm palaukit, tai vadinasi, laukiat“. Vyras sako: „Ramiai“. Policijos pareigūnas sako: „Jūs turite vykdyti mūsų reikalavimus“. Vyras sako: „Okey, mes vykdom“. Apsaugos darbuotojas sako: „Šitas, einam iki automobilio, jis parodys“. Moteris sako: „aš visas teises žinau ir viską žinau“. Policijos pareigūnas sako: „Pabūkit ramiai dabar pone“. Moteris sako: „Klausyk, tu dabar manęs, dabar čia...(nesigirdi nerišliai, ką sako)“. Policijos pareigūnas sako: „Jei žinote savo teises, tai žinokit ir pareigas. Mes pirma aplinkybes išsiaiškinsim. Dabar luktelėkit, ramiai pabūkit“. Vyras sako: „Jei ką, tas ilgaplaukis žmogus labai agresyvus. Jisai spardė, va, tam kitam, kur nosis prakirsta, spardė iš kojos“. Kitas vyras sako: „Aš viską mačiau, viską žinau, tas jaunuolis su plaukais ėjo, gnybė mano žmonai į užpakalį, sakau: „klausyk, tu, nelįsk prie mano žmonos, nes žmona su vyru““. Moteris sako: „Jis ne pirmą kartą prie mūsų pristojo“. Policijos pareigūnas sako: „Leiskit vyriškiui papasakoti“. Kitas vyras sako: „Aš numojau ranka, matau, kad vyriškis išgėręs, paskui tas priėjęs sako: „Pasakyk tam kaimiečiui, kad eitų lauk, nes tą mergą jo „necenzūrinė raiška““, kažką pastūmė, ir prasidėjo muštynės, va, jam pasakė, aš juos išskyriau“. Policijos pareigūnas klausia: „Tai kuris čia kuriam pasakėt?“. Kitas vyras sako: „Tas jaunuolis visą vakarą kabinėjosi prie žmonos. Yra kameros, viskas matosi“. Policijos pareigūnas prašo: „Jūs pateikite savo dokumentą“. Vyras sako: „Aš neturiu“. Policijos pareigūnas sako: „Tai vyksime į policijos komisariatą asmenybės nustatymui, prieikite prie automobilio, pasitikrinsime jūsų tapatybę“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023 m. sausio 28 d. 01:37:04 val., girdima, kaip policijos pareigūnas prašo: „Asmens kodą savo padiktuokit“. Vyras sako: „(duomenys neskelbtini), kodėl nespėjat?“ Policijos pareigūnas prašo: „Neskubėkit ir padiktuokit asmens kodą“. Vyras diktuoja: (duomenys neskelbtini) aš viską suprantu jūsų darbą“. Policijos pareigūnas klausia: „vardas, pavardė jūsų?“. Vyras atsako: „G. B.“. Moteris sako: „Jisai, žinokit, visą laiką prie mūsų pristojo, visą laiką, visada, va tas žmogus (rodo pirštu link policijos pareigūnų pusės), mes negalėjome juo atsikratyti“. Policijos pareigūnas klausia: „kas?“. Kitas policijos pareigūnas klausia: „Tas mašinoje?“. Vyras atsako: „Taip“. Kitame vaizdo ir garso įraše, darytame 2023 m. sausio 28 d. 01:46:55 val., girdima, kaip policijos pareigūnas klausia: „Biški pats pakibinai mergikes, lietei su ranka, palietei?“. Sulaikytasis vyras sako: „Gal ten taip nueidamas, gal supyko, gal dėl to, nežinau, va, iš karto trenkė į veidą“. Policijos pareigūnas klausia: „Bet jūs pats neatpažįstat kuris jums trenkė?“. Sulaikytasis vyras sako: „Atpažįstu“. Policijos pareigūnas klausia: „Tai bet ne šitas, kur buvo?“. Sulaikytasis vyras sako: „Ne, ne, ne šitas, du žmonės buvo“. Policijos pareigūnas sako: „Bet sakė, kad su juo sukonfliktavai“. Sulaikytasis vyras sako: „Ne, ne tikrai ne, aš atsimenu puikiai, nes aš visą vakarą...(nebesigirdi)“. Policijos pareigūnas klausia: „Kodėl apsauginio neklausei, kai tau sakė išeiti iš baro, nevykdei?“. Sulaikytasis vyras sako: „Jie man nesako, jie man trenkė ir mane išvedė, viskas“. Policijos pareigūnas sako: „Bet iš pradžių buvai įspėtas“. Sulaikytasis vyras sako: „Ne, ne, man trenkė į veidą ir mane ištraukė iš baro, va taip ir buvo, sako: „Tu čia nepageidaujamas““ (1 t., b. l. 72–75).
23. 2023 m. kovo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusiajam M. B. buvo pateiktos atpažinimui 4 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 3 buvo G. B. fotonuotrauka. M. B. nurodė, jog galimai jam trenkusysis asmuo yra 4 fotonuotraukoje, nes yra panašiausias, bet praėjo jau beveik du mėnesiai nuo įvykio, todėl jis nėra užtikrintas. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 78–84).
24. 2023 m. balandžio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojui N. P. buvo pateiktos atpažinimui 4 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 4 buvo G. B. fotonuotrauka. N. P. nurodė, kad asmuo, esantis fotonuotraukoje Nr. 4, trenkė jo draugui. Jis šį atpažino iš bendrų veido bruožų. Atpažinimo metu fotografuota (1 t., b. l. 87–99).
25. Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo N. P. ir įtariamojo G. B., kurios metu įtariamasis G. B. akistatos atsisakė bei atsisakė aiškinti aplinkybes (2 t., b. l. 5–8).
26. Akistatos protokole užfiksuota akistata tarp įtariamojo G. B. ir liudytojo A. B., kurios metu A. B. parodė, kad G. B. jam sakė, jog vaikinas išprovokavo konfliktą, o daugiau jis nepamena. Tuo tarpu G. B. nurodė, jog negali pakomentuoti, nes nepamena, ar bendravo su A. B., ar ne (1 t., b. l. 195–198).
Motyvuojamoji dalis
27. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
28. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. B. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis G. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamojo parodymus patvirtina visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, policijos pareigūnų Body kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai įvykio vietoje, kiti apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, akistatos protokolai ir kt. rašytinė bylos medžiaga. G. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad muša nukentėjusįjį ir taip gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai, bei to norėjo. G. B. smurtiniai veiksmai M. B. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
29. Baudžiamojoje byloje pateiktas I. K. prašymas atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jo atsakomybei.
29.1. Teisiamojo posėdžio metu I. K. apklaustas kaip liudytojas prašė teismo atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priimtu teismo sprendimu įsipareigojo būti atsakingas už G. B. elgesį, įtakoti jį geru pavyzdžiu, gera iniciatyva. Nurodė, jog ši situacija jam buvo labai netikėta. Už šį žmogų nedvejodamas laiduoja, kadangi jie yra draugai. Juos sieja draugiški santykiai, sportas, krepšinis, tinklinis, regbis, kartu sportuoja. Kaltinamąjį pažįsta 3 metus bei žino kokiu nusikaltimu jis yra kaltinamas. Jam G. B. minėjo, kad įvyko nesusipratimas, kad ta situacija išprovokuota, kad yra pasekmės. Kaltinamasis gailisi. Su pačiu įvykiu yra susipažinęs. Žino, kad žmogus yra teisiamas už žmogaus sveikatos sutrikdymą. Kalbėjo su kaltinamuoju apie šitą įvykį, kurį vertina neigiamai ir netoleruotinai. Jis gali daryti teigiamą įtaką draugui, kadangi paties jo veikla yra susijusi su socialiniais dalykais, su sunkiai gyvenančiais vaikais, savanoriavimu.
29.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. K. nėra teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 139), administracine tvarka baustas, baudas sumokėjęs (2 t., b. l. 140–153), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 132).
30. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
30.1. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.
31. Kaltinamasis G. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje esančio Nuteistųjų registro išrašo matyti, kad G. B. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 9-10). LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, IBPS duomenimis, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (2 t., 13–17). Sodros duomenų išrašo duomenimis, G. B. yra dirbantis (2 t., b. l. 11–12). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichikos sveikatos sutrikimus ar gydymą. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Baigiamosiose kalbose prokurorė teismo prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 121–124) nurodė, jog įvykio vietoje girtumas jam nebuvo nustatinėjamas. Jis buvo išgėręs vieną kokteilį, nesijautė apsvaigęs, jautėsi visiškai blaivus, todėl mano, kad tas išgertas kokteilis jo elgesiui įtakos neturėjo. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo parodymus, sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamojo G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyti tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam M. B. padarytą žalą kaltinamasis atlygino iš dalies (2 t., b. l. 135). Visi šie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad G. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Teismas įvertinęs anksčiau nurodytus, I. K. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. B..
32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam G. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau elgtis, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą BK 40 straipsnio pagrindu, jį perduodant I. K. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamojo asmenybės bruožus, jį charakterizuojančius duomenis, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, BPK 303 straipsnio 4 dalimis).
33. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
34. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
35. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam negali būti suformuota visiško nebaudžiamumo situacija, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu bei trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
36. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną (2 t., b. l. 36–39).
37. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.
38. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.
39. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
40. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. B. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 7). Bylos duomenimis, nukentėjusysis po jam sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo komplikacijas ir gydymo sudėtingumą (operacijų atlikta nebuvo, gydėsi ambulatoriškai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateityje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad G. B. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Pažymėtina, jog šioje byloje dėl to paties įvykio pats nukentėjusysis M. B. nubaustas administracine tvarka ir, be kita ko, nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos šitam įvykiui. Be to, nukentėjusysis teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo ir civilinio ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais ar argumentais. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiajam M. B. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
41. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis G. B. į bylą pateikė 2023 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1-1553-1007/2023, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajam M. B. atlyginta 500 Eur neturtinė žala (2 t., b. l. 135). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam teismo priteistina neturtinė žala (500 Eur) atlyginta.
42. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti 2023 m. vasario 23 d. nukentėjusiojo M. B. pareikštą civilinį ieškinį, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui: 1. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. 2. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. 3. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 332.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. Turto saugotojas: „(duomenys neskelbtini)“ AB operatoriai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) filialo operatoriai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 60–63).
43. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamojo turtui, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo M. B. civilinį ieškinį. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, bei į tai, kad civilinio ieškovo M. B. pareikštas civilinis ieškinys atlygintas visiškai, darytina išvada, kad faktinės bylos aplinkybės dėl kurių buvo laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisės į anksčiau nurodytą jo turtą pasikeitė ir minėtos priemonės taikymo pagrindai išnyko, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui – piniginėms lėšoms minėtose banko sąskaitose – naikintinas teismo nuosprendžio paskelbimo dieną.
44. Proceso išlaidų byloje nėra.
45. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos, pridėtos prie bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo I. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant G. B. ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. B. nukentėjusiojo M. B. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nustatant, jog civilinis ieškinys yra atlygintas.
Nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės J. S. 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu G. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui: 1. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. 2. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 334.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą. 3. Piniginėms lėšoms, esančioms: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialas sąskaitoje, valiuta EUR, 1.00 vnt., Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 332.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: apriboti disponavimą.
Nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, pridėtą prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), palikti prie bylos.
Išaiškinti G. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui I. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendžio nuorašą I. K. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.