- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-913-798/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05381-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Laima Gerasičkinienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui M. B. (tretysis asmuo – S. G.) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B., prašydama priteisti iš atsakovo 5000 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. su atsakovu sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Atsakovas įsipareigojo parduoti butą, o ieškovė nupirkti už 135 000 Lt. Buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė perdavė atsakovui 5000 Lt pasirašant preliminariąją sutartį. Tretysis asmuo S. G. dalyvavo pasirašant preliminariąją sutartį bei domėjosi pirkimo-pardavimo reikalais. Ieškovė manė, kad bendrauja su atsakovo patikėtine. Dėl buto pirkimo-pardavimo ieškovė kreipėsi į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, nes turėjo nepilnametį vaiką, taip pat į banką dėl paskolos. Nurodė, kad prieš pasirašant preliminariąją sutartį su sutuoktiniu buvo žodžiu išsiaiškinę, kad jų bendrų pajamų pakaks paskolai gauti, tačiau kreipusis į banką paaiškėjo, kad remiantis banko vidaus dokumentais ir nustatytomis patikrinimo procedūromis, bankas apie paskolos suteikimą informuos per 2 savaites. Apie tai, kad iki 2009 m. spalio 15 d. iš banko nespės gauti patvirtinimo ieškovė elektroniniu paštu informavo S. G.. Telefonu buvo sutarta, jog sutartis bus pasirašoma 2009-10-29. Ieškovė neatsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. 2009-10-28 telefonu gavo atsakovo žinutę, jog sutartis nebebus pasirašoma. Susisiekus su atsakovu ir trečiuoju asmeniu buvo paaiškina, jog sutartis nebus pasirašyta, o 5000 Lt grąžinti nebus. Sužinojo, kad 2009-11-03 atsakovas butą pardavė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo S. G. pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog su ieškiniu nesutinka. Nebuvo tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Pagal CPK normas tretieji asmenys yra proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodė, kad neturi ir negalėjo turėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių ieškovės M. B. ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo M. B. 5000 Lt skolą, 5 proc. palūkanų, 880 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 11,58 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovas M. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog priešingai, nei nurodė ieškovė, pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės, o ne dėl atsakovo kaltės. Dėl to atsakovas patyrė nuostolius. Atsakovas aiškino, kad preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį su ieškove pasirašė todėl, jog ji žadėjo greitai atsiskaityti, tačiau vėliau paaiškėjo, jog ieškovė yra nepajėgi sumokėti visą buto kainą dėl užstrigusių reikalų su banku suteikiant kreditą. Ieškovės iniciatyva buvo nukeliama pagrindinės sutarties sudarymo data, be to ieškovė buto pirkimo - pardavimo klausimus derino su S. G., nors turėjo derinti su atsakovu. Po to, kai atsakovas pranešė ieškovei apie preliminarios sutarties nutraukimą, ieškovė dar pranešė S. G. apie galimą pagrindinės sutarties pasirašymą spalio 29 d. ir toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas. Atsakovas butą (duomenys neskelbtini) pardavė kitiems asmenims tik suėjus visiems protingiems terminams. Ieškovei neįvykdžius sutarties 3 p. numatyto įsipareigojimo iki 2009-10-15 sudaryti pagrindinę sutartį, pagal sutarties 10 p. pardavėjui sumokėtas pirkėjo avansas turi likti kaip bauda už prievolės netinkamą vykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą, prašydama priteisti iš atsakovo 5000 Lt, 5 proc. palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog į teismo posėdį jis neatvyko dėl to, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, o procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. 2010 m. kovo – balandžio mėn., t. y. tuo metu, kai atsakovui buvo bandomi įteikti procesiniai dokumentai, atsakovas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos ir niekur nedirbo. Todėl taikyti CPK 123 str. 3 d. nebuvo teisinio pagrindo. Remiantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, teismas neprivalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo taikyti visus atsakovui žinomus dokumentų įteikimo būdus: per paštą, kurjerį, antstolį ir pan. Nurodė, kad pats atsakovas pageidavo, kad ieškovei pasirašant preliminariąją sutartį dalyvautų tretysis asmuo S. G.. Susitikimo metu buvo sudarytas pagrįstas įspūdis, kad butą atsakovas M. B. ir tretysis asmuo parduoda kartu. Be to, S. G. aktyviai domėjosi buto pirkimo-pardavimo reikalais. Telefonu buvo susitarta, kad sutartis bus pasirašoma 2009-10-29. Nurodė, kad ieškovė neatsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties. Paskola ieškovei buvo suteikta, ką patvirtina AB DnB banko 2009-10-23 pažyma. Vėliau sužinojo, kad atsakovas butą pardavė kitam asmeniui. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovas ikisutartinių santykių metu su ieškove elgėsi nesąžiningai. Atkreipia dėmesį, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas įsigijo 2009-08-28 ir jau tą patį mėnesį paskelbė apie pardavimą. Tai patvirtina, jog atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto pardavimo veikla.
Tretysis asmuo S. G. pateikė atsiliepimą, prašydama panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Nurodė, kad teismas netyrė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, aplinkybių, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, bet ne pateikta medžiaga. Ieškovė neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo sudaryti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė žinojo kokios sankcijos bus taikomos už sutarties neįvykdymą. Laisva valia prisiėmė įsipareigojimą pilnai atsiskaityti už perkamą butą iki 2009-10-15. Nesutinka su ieškovės teiginiais, jog visi pirkimo reikalai buvo derinami su S. G..
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės M. B. ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. B. 5000 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 942,05 Lt bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 18 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teigtina, jog ieškovė visiškai rimtai buvo pasirengusi pirkti iš atsakovo butą. Negalima daryti išvados, jog ieškovė butą pirkti atsisakė, t. y. jos kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nenustatyta. Tai patvirtina ieškovės kreipimasis į banką, teigiamas banko sprendimas. Teismas nurodė, jog ieškovės elektroninis susirašinėjimas su S. G. bei paštu siųsti laiškai M. B. ir S. G. patvirtina ne tik rimtus jos ketinimus pirkit butą, bet ir tai, kad atsakovas žinojo ar neabejotinai turėjo žinoti apie ieškovės sprendžiamą paskolos iš banko gavimo klausimą, taip pat atsakovo sutikimą perkelti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą vėliau, nei numatyta preliminariosios sutarties 3 punkte. Teismas konstatavo, jog pagal nustatytas aplinkybes taikytinas šalių sudarytos preliminariosios sutarties 11 p., numatantis atsakovo atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, priteisiant ieškovei 5000 Lt skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas M. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad preliminariosios sutarties 10 p. nurodyta, kad pirkėjui (ieškovei) nustatytu terminu nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties arba neatlikus bet kurių sutartyje nurodytų mokėjimų, 5000 Lt pirkėjui negrąžinami. Ieškovė žinojo kokiomis sąlygomis pasirašo preliminarią sutartį ir kokios sankcijos bus taikomos už sutarties neįvykdymą. Ieškovė laisva valia prisiėmė įsipareigojimą pilnai atsiskaityti už perkamą butą iki 2009-10-15. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ji, būdama neapdairi, neobjektyviai įvertino savo finansines galimybes, užvilkino pagrindinės sutarties pasirašymą. Nurodė, kad pasibaigus 2009-10-15 sutarties įvykdymo terminui, pasibaigė atsakovo pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Skundžiamas teismo sprendimas faktiškai grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais, tačiau, vertindamas tokius paaiškinimus, teismas privalėjo taikyti CPK 178 str., įtvirtinantį ieškovės pareigą įrodyti savo teiginius. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktos mobiliojo telefono išklotinės, po preliminariosios sutarties sudarymo dienos (2009-10-06) ieškovė atsakovui skambino tik 2009-10-26, t. y. praėjus 11 dienų po sutarties pabaigos termino, nustatyto pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad preliminariojoje sutartyje niekur nėra nurodyta, jog ginčo butas bus perkamas ieškovei pasinaudojus banko suteikiama paskola. Taip pat iš sutarties galiojimo termino matyti, kad nuo 2009-10-06 iki 2009-10-15 yra tik 9 dienos, todėl akivaizdu, jog pirkėja (ieškovė), sudarydama preliminariąją sutartį neplanavo naudotis banko paskola ginčo buto pirkimui, nes 9 dienos yra aiškiai per trumpas terminas gauti banko raštišką pritarimą dėl paskolos suteikimo. Nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovė, sužinojusi, kad iki 2009-10-15 nespės gauti banko patvirtinimo apie paskolos išdavimą, 2009-10-07 apie tai informavo S. G. ir gavo atsakymą, jog atsakovas sutinka palaukti. Nurodė, kad 2009-10-07 ieškovė buvo parašiusi du elektroninius laiškus. Abiejuose elektroniniuose laiškuose nė žodžiu nebuvo užsiminta apie tai, jog ieškovė negalės iki sutartyje nurodyto termino sudaryti sutarties ir būtų prašiusi atsakovo sutarties galiojimo terminą pratęsti. Nurodė, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas, susitarimo išreiškimas rašytine forma. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. CK 6.183 str. 1 d. nustato imperatyvą, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta kitokiu būdu. Tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 15 p. nustatė, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų suderinusi su atsakovu kitą sutarties sudarymo datą.
Atsiliepimas
Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti atsakovo M. B. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-06 sudarius preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo, ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą dėl leidimo sudaryti nekilnojamojo turto sandorį išdavimo, nes turėjo nepilnametį vaiką, o taip pat į banką dėl paskolos buto pirkimui gavimo. Apie tai, kad iki 2009-10-15 nespės gauti paskolos, ieškovė informavo S. G.. 2009-10-15, t. y. paskutinę termino dieną S. G. parašė: „Kaip jums sekasi? Norime išvažiuoti pailsėti, todėl gerai būtų žinoti Jūsų planus dėl sutarties datos“. Taigi iš atsakovo atstovės elektroninio laiško ieškovė galėjo akivaizdžiai suprasti, kad pagrindinės sutarties atsakovas sudaryti neatsisako, o jos pasirašymo terminas yra atidėtas. Nurodė, kad atsakovas M. B. ikisutartinių santykių metu su ieškove elgėsi nesąžiningai. Tikėtina, kad tuo pačiu metu vedė derybas dėl to paties buto pardavimo ir su kitu asmeniu. Remiantis CK 6.165 str. 2 d., preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Tačiau CK 6.192 str. 2 d. numato, kad kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija. Akivaizdu, kad atsakovo atstovė paskutinę sutarties sudarymo dieną elektroniniu laišku patvirtino, jog atsakovas neatsisako pagrindinės sutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo rimtą ketinimą pirkti iš atsakovo butą ir neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, t. y. jos kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nenustatyta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė M. B. ir atsakovas M. B. 2009 m. spalio 6 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo pardavimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė nupirkti už 135 000 Lt (b.l. 10-11). Šalys sutarė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 15 d. (sutarties 3 p.). Nustatyta, jog buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė perdavė atsakovui 5000 Lt (sutarties 4 p.). Preliminaria sutartimi šalys buvo sutarusios, jog ieškovei M. B. (pirkėjai) nustatytu terminu nesudarius turto pirkimo-pardavimo sutarties arba neatlikus bet kurio preliminariojoje sutartyje nurodytų mokėjimų, 5000 Lt pirkėjui negrąžinami (sutarties 10 p.). Tuo atveju jei pardavėjas (atsakovas M. B.) nepagrįstai vengs vykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir (ar) nepagrįstai atsisakys pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigojo grąžinti pirkėjui sumokėtus 5000 Lt (sutarties 11 p.). Nustatytu terminu buto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Bylos medžiaga, taip pat nustatyta, jog visus buto pirkimo pardavimo reikalus ieškovė derino su atsakovo atstove S. G., ką patvirtina teismui pateiktas M. B. ir trečiojo asmens susirašinėjimas elektroniniu paštu (b.l. 16-21).
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu priteisė ieškovei M. B. 5000 Lt, konstatavęs, jog būtent atsakovas M. B. yra atsakingas, jog tarp šalių nebuvo sudaryta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašydamas jį panaikinti. Skundas grindžiamas tuo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iki nustatyto termino, t. y. 2009-09-15 dėl ieškovės kaltės, todėl kaip užtikrinimo priemonė perduoti 5000 Lt lieka atsakovui. Tuo tarpu ieškovės M. B. teigimu, atsakovas ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai, nes, sutarus atidėti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, M. B. informavo, jog sutartis nebebus sudaroma, perduoti 5000 Lt nebus grąžinami, o 2009 m. lapkričio 3 d. butą pardavė kitam asmeniui. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, kuri bylos šalis vengė ir ar pagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009). CK 6.165 str. 3 d. numato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 str. 5 d.).
Kaip minėta, šalys 2009 m. spalio 6 d. preliminaria sutartimi dėl buto pirkimo-pardavimo sutarė, jog buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2009 m. spalio 15 d. Nustatyta, kad ieškovė M. B. po preliminariosios sutarties pasirašymo tą pačią dieną (2009-10-06) kreipėsi į AB DnB banką dėl paskolos gavimo (b.l. 14). Paskolos gavimui ketino įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko 2009-10-08 atliko minėto buto vertinimą (b.l. 12-13). Kadangi iki nustatyto termino negavo iš banko patvirtinimo apie paskolos suteikimą, nustatytu terminu, t. y. 2009-10-15 pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta.
Atsakovas, remdamasis CK 6.183 str. 1 d. bei Preliminariosios sutarties 15 p. nuostatomis, teigia, jog jokio raštiško šalių susitarimo dėl termino pratęsimo nebuvo, todėl 2009 m. spalio 15 d. pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, pasibaigė atsakovo pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo tarpu ieškovės teigimu, žodžiu buvo sutarta buto pirkimo-pardavimo sutarties terminą pratęsti.
Šalių preliminariosios sutarties 15 p. nurodyta, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Pagal CK 6.183 str. 1 d. rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi pagal šią teisės normą šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, jog šalys išlygos atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamu atveju nors tarp šalių rašytinio susitarimo dėl termino pagrindinei buto pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti nukėlimo ar pratęsimo nebuvo, tačiau iš byloje esančio ieškovės ir trečiojo asmens S. G., kuri atstovavo atsakovą, susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog S. G. paskutine termino dieną, t. y. 2009-10-15 informavo ieškovę, jog nori išvažiuoti pailsėti, todėl būtų gerai sužinoti M. B. planus dėl sutarties datos (b.l. 18). Iš to darytina išvada, jog atsakovo atstovė paskutinę sutarties sudarymo dieną elektroniniu laišku patvirtino, jog atsakovas neatsisako sudaryti pagrindinės sutarties ir kad tarp šalių vyko derybos dėl termino nukėlimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog sutarties sąlyga dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino buvo pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais ir abi šalys su tokiu pakeitimu sutiko, taip atsisakydamos ir sąlygos, reikalaujančios visus sutarties pakeitimus įforminti raštu (CK 6.183 str.). Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad bankas ieškovei 2009-10-23 išdavė pažymą, jog sutinka išduoti kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui (b.l. 15), po ko ieškovė ne kartą kreipėsi tiek į atsakovą, tiek ir į trečiąjį asmenį su pranešimais, jog neatsisako pirkti buto (b.l. 19-21, 25-27).
CK 6.163 str. 2 d. nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė M. B. visiškai rimtai buvo pasirengusi pirkti iš atsakovo butą ir neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, ką patvirtina ieškovės veiksmai tiek iki nustatyto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pasibaigimo, tiek ir po jo, o iš atsakovo atstovės elektroninio laiško, siųsto paskutinę termino dieną, turinio galimą spręsti, jog atsakovas neatsisakė tęsti sutartinių santykių.
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo tinkamam materialinių ir procesinių teisės normų taikymui bei aiškinimui. Apelianto M. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Atsakovo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.